Ar Savivaldybėje užgimė meilė, kol kas neaišku, nes su žmona išsiskyręs meras J. Sartauskas apie savo santykius su valdininke J. Dzildolikiene kalba nenoriai. Šiauliečiai šią porą ne kartą pastebėjo kartu įvairiuose renginiuose.
Vigitos JUODVALKIENĖS montažas.
Algimantas BALTRUŠEVIČIUS
Meilė – galinga jėga. Neklausia ji nei metų, nei vardo, nei padėties... Ji paklupdo ant kelių tiek paprastą varguolį, tiek turtuolį, tiek aukšto rango ar įtakingą žmogų. Gerai, jei meilės sūkuriuose sukasi eiliniai žmogeliai ir tik jie patys ar jų artimieji ta laime ir džiaugiasi, o štai kai meilė aplanko didžius valdžios vyrus ar moteris, deja, bet aistros užverda ne tik įsimylėjėlių, bet ir visuomenės širdyse. Ypač jei meilė – toli gražu ne santuokinė.
Šeima – vertybė?
Buvo laikai, kai pasibaigus sovietiniam režimui, indiškų filmų lobynus išsėmusios ir aistringos meilės ištroškusios tautietės (beje ir tautiečiai) lipte prilipdavo prie žydrųjų ekranų, kurie laisve dvelktelėjus ėmė pūsti meksikietiškos meilės muilo operų burbulus. Ten įvairūs chosė ir ignacijai, būtinai turtingi ir įtakingi, nuolat blaškėsi meilės trikampiuose su marijanomis. Tipinis siužetas – vyriškis „su padėtimi“ suviliojęs ar suviliotas savo sekretorės, palikęs ašaras liejančią ir keršto planus kuriančią teisėtą žmoną, džiaugiasi nauja laime. Sakoma – kaip danguje, taip ir ant žemės, taigi akivaizdu, kad serialuose matyti siužetai netruko nužengti ir į mūsų pačių kasdienybę. Ir jei jie nužengtų tik į eilinių žmonių gyvenimus, regis būtų nieko tokio – kaip kas išmano, taip tas gyvena, bet sensacingos meilės aistros ėmė virti ir visuomenei gerai pažistamų, viešų asmenų kabinetuose.
Neretai deklaruodami šeimą kaip didžiausią vertybę, politikai pasmerkia save visą karjeros laiką būti stebimiems kaip per padidinamąjį stiklą, nes visuomenė nori matyti valdžios atstovus kaip pavyzdingus šeimos vyrus ir pavyzdingas žmonas. Taigi politikai netiesiogiai pasižada savo rinkėjams būti dori ir be nuodėmės. Štai kodėl žiniasklaida akylai seka, kas vyksta ne tik įstaigų koridoriuose, bet ir už jų ribų.
Vietinė „Santa Barbara“
Akivaizdu, kad darbe daug laiko praleidžiantys valdžios vyrai tiesiog neturi laiko „namų meilėms“ – jų širdį glosto nuolat šalia darbe besisukančios ne tik gražios, bet ir protingos moterys. Jų kerams neatsispiria net patys įtakingiausi vyrai pasaulyje, pavyzdžiui, buvęs JAV prezidentas Bilas Klintonas, „pasižymėjęs“ romanu su stažuotoja Monika Levinski. Buvusio Italijos premjero Silvio Berluskoni pavyzdys rodo, kad meilė gali tapti netgi didžiuliu galvos skausmu.
Ne išimtis ir Šiauliai, kur Amūro strėlės, kaip teigiama, jau dešimtmetį varsto miesto merą 57-erių Justiną Sartauską ir buvusią jo sekretorę. Ir nors pats meras apie savo meilės reikalus kalba nenoriai, faktai kalba patys už save – viešumoje jį lydi ne penkis vaikus jam pagimdžiusi žmona, bet į dukras pagal amžių tinkanti 37-erių Jurga Dzidolikienė.
Primename, jog J. Sartauskas nuo 2000-ųjų iki 2007-ųjų dirbo Šiaulių miesto administracijoje, o jam vadovaujant administracijai, J. Dzidolikienė buvo jo sekretorė.
„Šiaulių naujienoms“ pasiteiravus, kaip meras galėtų pakomentuoti visuomenėje pasklidusius gandus, kad jis viešumoje pasirodo su J. Dzidolikiene, jis atsakinėjo trumpai ir nenoriai. „Ką čia komentuoti? Kas čia blogo? Lankausi su ja ir su dar kažkuo. Lankausi renginiuose“, – tą patį vis kartojo J. Sartauskas.
Kodėl išsiskyrė su buvusia savo žmona, su kuria susilaukė penkių vaikų, meras nenorėjo komentuoti. „Čia tiesa (kad išsiskyrė su savo žmona, – red. pastaba). Mes turėjome penkis vaikus. Nekomentuoju (kodėl išsiskyrė su žmona, – red. pastaba)“, – trumpai atsakė J. Sartauskas.
Buvęs J. Dzidolikienės sutuoktinis taip pat nepanoro kalbėti apie prieš keletą metų iširusią santuoką.
Meras padėjo daryti karjerą?
Niekam ne paslaptis, kad neretai savo simpatijoms aukštas pareigas užimantys vyrai „parūpina“ šiltą vietelę buvusioje ar esamoje darbovietėje arba tiesiog pasinaudoja savo turimomis pažintimis. Tačiau J. Sartauskas neigė, kad kaip nors galėjo padėti savo buvusiai sekretorei kilti karjeros laiptais. Kultūros skyriaus vyriausiosios specialistės pareigos, kurias šiuo metu eina J. Dzidolikienė, jam neatrodo reikšmingos, o „patarimą“ priimti į šias pareigas būtent J. Dzildokienę jis neigia.
„Buvo sekretorė. Dirba Kultūros skyriuje, taip. Kur jos karjera padaryta? Kokį darbą? Aš tada nedirbau Savivaldybėje, kai ji tapo vyr. specialiste. Aš tada buvau televizijos direktorius (Šiaulių televizijos, – red. pastaba), anoji administracija priiminėjo sprendimus. Nė vieno žodžio niekam nesakiau“, – teigė J. Sartauskas.
JAV romanus su sekretorėmis užmezgantys politikai neretai pasmerkiami, tuo metu mūsų šalyje tai jau tampa visuomenės gyvenimo norma.
ELTA nuotr.
