„Jeigu norime matyti realius darbus, reikia įsteigti parkų direkciją, nes vaikas be galvos, kai jis turi 9 aukles. Taip ir su mūsų parkais yra – kuo tolyn, tuo blogyn“, – teigia B. Mitkevičius.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Akvilė PUŠINSKAITĖ
„Prisimenu, kai po beveik 20 metų darbo Kultūros rūmuose man pasiūlė eiti į parkų direkciją ir aš sutikau. Nors kaip tik panašiu metu turėjau galimybę dirbti Klaipėdoje – buvau gavęs labai viliojantį pasiūlymą, tačiau likau čia, Šiauliuose“, – savo pasakojimą pradeda ilgametis kultūros darbuotojas, šiaulietis Bronius Mitkevičius.
Jis pamena, kaip keitėsi Šiaulių miestas, kaip čia atsirado centrinis parkas su atrakcionais, garsiąja estrada. Visus pokyčius lydi įdomios ir tikriausiai ne visiems girdėtos istorijos – tad apie jas šnekamės čia ir dabar su B. Mitkevičiumi. Tiesa, kalbama buvo ne tik apie praeitį, bet ir apie parkų dabartį bei ateitį...

Kaip N. Paltinienė sutiko koncertuoti Šiauliuose
„Taigi, toje vietoje, kur dabar yra centrinis Šiaulių parkas, anksčiau ganėsi ožkos ir tik senasis grafo Zubovo parkas buvo aptvertas. Kol aš dirbau Kultūros rūmuose, jau turėjau reikalų su Zubovo parku – ten buvo įrengta šokių aikštelė, buvo tokia scena. Mes ten darydavome šokius ir visokiausius kitus renginius. Įėjimas į šokius kainavo 30 kapeikų – parke buvo išlaikyta tvarka, bet kas ten negalėdavo įeiti“, – pasakoja B. Mitkevičius.
Taigi atėjęs į naują darbą B. Mitkevičius sukosi taip, kad net dūmai rūko – per ketverius metus centriniame Šiaulių parke išdygo estrada, atrakcionai ir prasidėjo per visą Lietuvą aidėję koncertai. Viskas pradėta nuo nulio. Tačiau, pasak šiauliečio, parke organizuoti koncertai prigijo miestui – žmonėms tokia atrakcija labai patiko.
„Papasakosiu keletą epizodų: sutarėme estradoje rodyti 24 cirko iš Maskvos spektaklius – atrakcija žmonėms ir pinigėliai mums. Praktiškai turėjome gauti geras pajamas iš šių pasirodymų, bet liepos mėnesį kaip užėjo lietaus, tai pylė kaip iš kibiro. Gerai, kad mano pažįstamas cirko direktorius buvo supratingas – 5 spektaklius nurašė. Tačiau kaip padengti išlaidas? Aš žmoną į mašiną, gėlių – gvazdikų, ir į Klaipėdą pas Nelę Paltinienę“, – prisimena B. Mitkevičius.
Tuomet N. Paltinienė buvo aukščiausio lygio atlikėja, tad į jos koncertus žmonės plūste plūdo. Taigi šitaip B. Mitkevičius su žmona atsiranda Klaipėdoje prie dainininkės namų, spaudžia durų skambutį ir laukia – tarpduryje pasirodo garsioji N. Paltinienė.
„Atsistojo tarpduryje su indišku chalatu, o aš gėles ant grindų, pats ant kelių ir sakau: gerbiama Nele, padėkit man išspręsti vieną problemą, man reikia vieno jūsų koncerto Šiaulių estradoje. Gerai, sako. Žinoma, aš nepasakiau, kodėl man to koncerto reikėjo, tačiau dainininkė sutiko Šiauliuose koncertuoti kurį nors pirmadienį“, – sako B. Mitkevičius.
Sutarta ir padaryta – bilietai buvo išpirkti per keturias valandas. Daugiau kaip 5 tūkstančiai ir dar 1 tūkst. stovimų vietų, bet koncerto dieną užklupo netikėtumai. Jau po pirmos N. Paltinienės dainos kad prapliupo lietus, tai ir koncertą teko nutraukti bei perkelti į kitą dieną. Anot B. Mitkevičiaus, kas norėjo, grąžino bilietus ir atsiėmė pinigus, tačiau šie tuoj pat buvo vėl išpirkti. Galiausiai koncertas įvyko, žmonės liko patenkinti, o buvusių išlaidų kaip nebūta.

Atrakcionų istorija
Parkas neturėjo jokių atrakcionų. Tačiau anais laikais B. Mitkevičiui kilo labai gera mintis – pajudinti miesto valdžią ir atnaujinti parką, t. y. pastatyti čia atrakcionus. Viskas įvyko labai greitai, nors iki tiesioginio atrakcionų prašymo teko luktelėti kelis mėnesius. Tačiau, kaip B. Mitkevičius sako, kantrybės turėjo per akis – po kelių mėnesių vienas skambutis pažįstamam kolegai S. Verkuliui, šis pakalba su aukštesniaisiais vadovais ir po valandos B. Mitkevičius sulaukia skambučio – pristatyk atrakcionų sąrašą.
„Padarau sąrašėlį – 6 ar 7 atrakcionų, nunešu S. Verkuliui ir palieku. Bėga viena diena, antra, trečia, ketvirta, po savaitės man skambina iš atrakcionų gamyklos ir ieško manęs. Tuomet Tarybų Sąjungoje buvo tik vienas fabrikėlis, kuris gamino atrakcionus – skurdžius, neišraiškingus, nepatrauklius, bet vis tiek atrakcionus. Pokalbio metu sužinau: mums prikrauti 8 vagonai naujų atrakcionų – sutikite juos“, – pasakoja šiaulietis.
Nei sąskaitų, nei apmokėjimų neprašė – nieko. Praeina kelios dienos ir B. Mitkevičius gauna pranešimą iš Šiaulių geležinkelio stoties – atvažiuokite atsiimti atrakcionų, negalime užlaikyti vagonų. B. Mitkevičius tuoj pat skambina tuometiniam miesto vadovui Viliui Kazanavičiui ir šitaip organizuoja transportą, kuris atrakcionus paima iš geležinkelio stoties. Tačiau čia dar ne viskas. Skandalingoji dalis – atrakcionų apmokėjimas: „Sąskaita atėjo vėliau. Vėl einu aš pas V. Kazanavičių ir sakau – reikia atsiskaityti, o mes pinigų neturime. O jis man lyg niekur nieko – aš jau išsprendžiau šitą reikalą, važiuok į pietiniame miesto rajone esančią administraciją ir kalbėk su direktoriumi. Šiaip ne taip patenku į vidų, susitinku su direktoriumi ir gaunu 90 tūkst. rublių atrakcionams apmokėti, o antrąją partiją „Elnias“ apmokėjo. Taigi taip mes Šiauliuose pasistatėme atrakcionus“, – teigia B. Mitkevičius.

Šiandieninė parkų situacija
„Dabar girdžiu, kad miestas sprendžia atgaivinti parkus, bet niekas nieko nedaro. Uždaviau klausimą Šiaulių miesto savivaldybės Administracijos direktoriui Eduardui Bivainiui – kiek parkų yra Šiauliuose. Jis sako – kokie 6 ar 8. Maždaug tiek ir yra. Visiškai pamirštas Salduvės parkas – anksčiau mes ten rengdavome dainų šventes, gegužines, orkestrai ten grodavo. O dabar? Tai ką daro Kultūros skyrius? Kodėl toks piliakalnis, iš kurio mes semiamės stiprybės, yra pamirštas? Kiek kartų nuvažiuoju – baisu pasižiūrėti, kas ten dedasi. Grįžtu nuo kalno, ten dabar laiptus truputį patvarkė, bet daugiau viskas išplėšyta, išbūta: keturračiais, motociklais važiuoja į kalną, provėžos padarytos ir šiukšlių pilna, šiukšlių dėžių nėra, suolai išlaužyti – jokio gyvenimo“, – mano B. Mitkevičius.
Grįžtant atgal į pakalnę, kur buvo plytelės iš Vilniaus gatvės, tašyti akmenys iškloti iki pat kalno aikštės – viskas žvyras, lietaus vanduo išrausė kanalus. Štai tokia situacija.
„Baltų stulpai stovi – nei gėlytės, nei tvorelės aplink. Gėda prieš svečius, širdis verkia, kaip toks dalykas leidžiamas. Tai dabar įsivaizduokit, grįžtu atgal nuo kalno, jau prie baltų stulpų esu ir ant tokio sulūžusio suolo sėdi trys moterėlės – galvoju, pašnekinsiu aš jas. Klausiu, ką jos mano apie tokią situaciją, o jos man – mūsų ponams kalnas nerūpi, jie važinėja į visokias maljorkas, savo blauzdikes deginas prieš saulę, o mes suolų neturim Salduvėje. Taip ir išdėstė man visą politiką – bet juk tai ir yra“, – mano B. Mitkevičius.
Tiek daug renginių ir atrakcijų būtų galima padaryti Salduvės piliakalnyje, bet niekas nevyksta – sako šiaulietis. Juk galėtų sekmadieniais surengti gražias popietes, valso vakarus ar pasikviesti įdomesnius solistus ir muzikantus... Bet niekam nerūpi.
„Situacija dabar tokia, nes Šiauliuose nėra parkų direkcijos. Kai pradėjo nykti, tai taip ir išnyko – atrakcionų nebėra, estrada sudegė, niekas jos neatstatė, niekam niekas nerūpi. Dalis centrinio parko priklauso Savivaldybei, dalis – privatiems asmenims... Tai jeigu norime matyti realius darbus, reikia įsteigti parkų direkciją, nes vaikas be galvos, kai jis turi 9 aukles. Taip ir su mūsų parkais yra – kuo tolyn, tuo blogyn“, – teigia B. Mitkevičius.
Jis tvirtai teigia – miestas turi turėti parkus ir jais rūpintis. Šiauliai ne tik pagražėtų vizualiai, bet ir atsigautų, žmonės mieliau išeitų pasivaikščioti ir labiau didžiuotųsi savo miestu.

Parkai bus tvarkomi – reikia kantriai laukti
Dabartinę parkų situaciją komentuoja Šiaulių miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Mendoza-Herrera. Pirmas dalykas, kurį svarbu paminėti kalbant šia tema – tai, kad „Urban“ lėšos, kurias bus gautos iš Europos Sąjungos, parkams sutvarkyti jau ateina. Šiuo metu yra ruošiamas projektas, pagal kurį bus sutvarkytas ne vienas Šiaulių miesto parkas.
„Programa dabar yra tikslinama, gavome pastabų iš Vidaus reikalų ministerijos ir dabar dirbame su šiomis pastabomis. Strateginė kryptis nesikeičia – parkai bus tvarkomi. Suprantu, kad visiems jau seniai kantrybė baigėsi ir visi nori, kad tvarkymo darbai prasidėtų dabar, tačiau pirmiausia šie metai skirti planavimui, kiti – projektavimui ir dar kiti jau realizavimui“, – sako G. Mendoza-Herrera.
Ji teigia, kad centrinis parkas turėtų virsti jaukiu kampeliu šeimos laisvalaikiui, galbūt tai bus ir aktyvaus laisvalaikio praleidimo vieta – konkrečios veiklos bus numatytos techninio projekto metu.
„Estradoje esame gavę pasiūlymą įrengti „skeiterių“ parką – dabar svarstoma tokia galimybė. O situacija su senaisiais atrakcionais – jie savivaldybei nepriklauso, nes pastatyti privačioje nuomojamoje žemėje, bet manau, kad mes susitarsime su savininkais ir išspręsime šitą problemą“, – sako Administracijos direktoriaus pavaduotoja.
Centrinis parkas tikrai bus tvarkomas, tačiau teks dar palaukti ir pakentėti – reikia sudėlioti visus taškus ant „i“, paskirstyti finansavimą ir t. t. G. Mendoza-Herrera mano, kad centrinis Šiaulių miesto parkas buvo sukurtas gana stichiškai talkomis – ten nėra kraštovaizdžio architektūros. O dabar viskas bus profesionalų rankose – reikia įvertinti esančią medžių struktūrą ir parinkti tinkamiausius sprendimus.
„Kiti didesni miestai turi atskiras įstaigas, kurios rūpinasi miestų parkais. Parkų direkcijos idėja, kurią siūlo B. Mitkevičius, galbūt svarstytina, bet reikia įvertinti administracinius kaštus ir naštą po to. Mintis matyti parkus kaip sistemą ir visas viešąsias erdves yra labai teigiama, bet kol kas reikia dar padaryti ir ekonominį pagrindimą tokiam dalykui“, – mano G. Mendoza-Herrera.
Šiuo metu už parkus yra atsakingas vienas asmuo, kuris, pavyzdžiui, rūpinasi šienavimu. G. Mendozos-Herreros nuomone, to nepakanka – parkuose turėtų būti ne tik šienaujama, bet jie iš principo turėtų būti vystomi ir tvarkomi. Situacija po truputį sprendžiasi, visko per vieną naktį nepakeisi. Administracijos direktoriaus pavaduotojos nuomone, palaipsniui viskas susitvarkys ir šios viešosios erdvės bus malonios tiek akiai, tiek širdžiai.