
A. Žiulpa apdovanojimo nesureikšmina ir sako, kad kur kas svarbiau, jog mieste būtų tvarka, kad čia jaustumėmės saugūs.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ
50-metis verslininkas ir sporto puoselėtojas Antanas Žiulpa šių metų spalio 1 dieną buvo atsidūręs neįprastame seklio vaidmenyje, todėl Šiaulių apskrities policijos pareigūnai, švęsdami savo profesinę šventę – Kriminalinės policijos dieną - nutarė jį pasikviesti į savo kolektyvą ir pareikšti padėką kaip bendraminčiui kovoje su nusikalstamumu.
Už pilietiškumą ir bendradarbiavimą, sulaikant konteinerio padegėją, šiauliečiui buvo įteikta Angelo sargo skulptūrėlė, kuri teikiama tiems, kas aktyviais veiksmais prisideda prie viešosios tvarkos užtikrinimo mieste.
Žiūrėdamas pro langą pamatė gaisrą
A. Žiulpa su akiplėšišku svetimo turto niokojimu susidūrė spalio 1-osios popietę. Pro langą klaidžiojantis jo žvilgsnis stabtelėjo ties Vilniaus g. 22-uoju pastatu stovinčiu šiukšlių konteineriu ir ties juo kiurksančiu žmogumi.
„Šimšėje, kur aš ir gyvenu, yra netvarka. Pernai, jei neklystu, gal penkis kartus buvo padegti konteineriai. Šiemet - jau trečias. Tądien žiūrėjau pro langą ir pamačiau, kad kieme prie konteinerio įtartinai vaikšto kažkoks naujas benamis. Praėjo gal kelios sekundės ir pamačiau, kad iš konteinerio jau rūksta dūmai, iš karto įsiplieskė ugnis, o jis – bėgti. Aš išėjau į kiemą ir iš pradžių sudvejojau, ar gesinti ugnį, ar vytis padegėją. Tačiau pagalvojau, kad galbūt net ne tas sprunkantis asmuo galėjo padegti konteinerį. Tačiau artėjant link rūkstančio konteinerio, kieme buvę žmonės patvirtino, kad tai būtent jo darbas. Tada aš nieko nelaukdamas pradėjau jį vytis“, – „Šiaulių naujienoms“ pasakojo šiaulietis A. Žiulpa.
Padegėjas sėdo į taksi ir spruko
Bėgdamas A. Žiulpa dar surinko bendrojo pagalbos telefono numerį 112 ir pranešė, kad reikalingi ugniagesiai gaisrui gesinti ir policijos pareigūnai įtariamajam sulaikyti. Vydamasis jis pastebėjo, kad bėglys susistabdė taksi ir nuvažiavo.
„Aš bandžiau stabdyti šį „AUDI“ markės taksi automobilį, tačiau taksistas nestojo, nes, matyt, šiai dienai taksistai visko bijo. Tada pabandžiau ant kelio sustabdyti gal keturis automobilius, bet jų vairuotojai į mane keistai pažiūrėjo ir nesustojo. Suprantama, juk Lietuvoje neįprasta, kad žmonės stabdytų pakeleivingus automobilius. Tada aš paskambinau taksi firmos dispečerei. Pataikiau būtent tai, kurios taksi įmonė ir paėmė šį keleivį. Ji informavo, kur vyriškį planuojama išlaipinti. Tada aš nubėgau iki savo automobilio ir kiek viršydamas greitį pajudėjau nurodyta kryptimi.
Dispečerė padarė tokią klaidą, kad garsiai pasakė, kur vežamas nusikaltimą atlikęs keleivis, todėl iškilo pavojus taksistui. Kalbėjau po įvykio su šiuo taksistu, tai jis sakė, kad nebeturėjo galimybės sustabdyti nusikaltėlio. Todėl nerizikuojant savo gyvybe, jam teko paklusti keleivio nurodymams. Nusikaltėlis, išgirdęs dispečerės paklausimą apie maršrutą, suprato esąs persekiojamas ir nusprendė pakeisti savo išlipimo vietą“, – istoriją tęsė pilietiškas šiaulietis.
Padegėjas: „Durnas buvau, girtas buvau“
Ežero gatvėje A. Žiulpa pamatė sustojusį persekiojamą taksi. Deja, keleivio viduje jau nebebuvo. Visą tą laiką šiaulietis verslininkas palaikė ryšį su policijos pareigūnais, kurie atskubėjo į jo nurodytą vietą. A. Žiulpa nupasakojo patruliams įtariamojo požymius ir kartu pradėjo naršyti po Ežero gatvės namų kiemus.
„Eidamas dar kalbinau gyventojus, prašydamas, kad jeigu pamatys tokios išvaizdos vyriškį sulaikytų jį ir praneštų policijai. Taksistas mums pasakė, į kurį namą planavo važiuoti nusikaltėlis. Buvome tikri, kad esame netoli tikslo, nes vis tiek jis turėjo kažkur netoliese apsistoti“, – sakė A. Žiulpa.
Netrukus persekiotojas telefonu buvo pakviestas ateiti prie Ežero gatvės 64-ojo namo, kur patruliai sulaikė vyrą, pagal požymius labai panašų į įtariamąjį. A. Žiulpa patvirtino, kad tai būtent jis. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad konteinerio padegėjas – 29 metų D. J. iš Kauno. Vyras buvo neblaivus, jam nustatytas vidutinis girtumas (1,95 prom.). Kaunietis uždarytas į areštinę, dėl turto sugadinimo jam pareikštas įtarimas. Šiuo metu D. J. byla jau teisme. Policijos pareigūnų paklaustas, kodėl taip pasielgė, jis tik gūžtelėjo pečiais: „Durnas buvau, girtas buvau.“
Siūlo skatinti pilietiškus gyventojus
„Į tokius mano poelgius dažnai ir šeima, ir kaimynai žiūri gana keistai. O aš galvoju, kad jeigu niekas nekreips dėmesio, tai tvarkos ir nebus. Sakyti, kad tai pareiga, galbūt nebūtų teisinga. Tai kiek sovietinis požiūris. Nes žmogus, nusprendęs padėti išaiškinti nusikaltimą ir nieko už tai negaudamas, turi skirti savo laiką, galbūt net palikti darbo vietą, rizikuoti savo sveikata.
Pavyzdžiui, šiuo konkrečiu atveju, aš nežinojau, kas tas nusikaltėlis. Gal jis - ligonis...“ – sakė A. Žiulpa.
„Tikiuosi, kad šis įvykis paskatins gyventojus būti pilietiškus, nes dabar policija, gaudama mažus atlyginimus, ne visada gali viena viską išaiškinti. Bendrojo pagalbos numerio 112 sistema yra labai problemiška. Aš parašiau laišką ministrui D. A. Barakauskui, kad reikia daryti didelę pertvarką. Nes yra du variantai: arba mes viską paliekame taip, kaip yra, ir turime tą, ką turime, arba kažką darome. Tai vienas iš mano pasiūlymų buvo toks, kad reikėtų nusikaltėlius apmokestinti bauda, kuri būtų dalijama į tris dalis. Viena dalis būtų skirta policininkų skatinimui, antra – būtent tų, kurie atskleidžia nusikaltimus, skatinimui ir trečią dalį skirti valstybei. Jei tai nebus padaryta, praktiškai tik patys pareigingiausi ir drąsiausi žmonės stengsis kažką keisti“, – teigė šiaulietis A. Žiulpa.
Į sukčių rankas pakliuvo tėvas
A. Žiulpa pasakojo, kad šis įvykis – ne pirmasis, kada policijos pareigūnams teko padėti sulaikyti nusikaltėlius. Vyriškis prieš kelerius metus bandė išsiaiškinti Joniškyje ir Naujojoje Akmenėje veikusį telefoninį sukčių, nuo kurio nukentėjo ir šiauliečio tėvas.
„Jaunuolis paskambindavo garbaus amžiaus asmenims, pasakydavo, kad jų vaikas papuolė į avariją ir teigdavo, kad nukentėjusioji pusė reikalauja tam tikros sumos. Šio jaunuolio aukomis tapo trys močiutės ir mano tėvukas. Iš jo pasisavinti 6500 litų.
Po šio įvykio jaučiausi taip, lyg ir ant manęs šešėlis būtų kritęs, jog neapsaugojau tėvo. Brolis pasamdė seklius. Policijoje, aišku, irgi buvo parašytas pareiškimas. Aš paskambinau studijų laikų draugui Vincui Urbonavičiui ir paprašiau, kad pasižymėtų apie šį įvykį. Taip pat pasiūliau užmesti savotišką tinklą... Ką tai reiškia? Tiesiog policijai tereikėjo informuoti gyventojus, kad jeigu kažkas vėl sulaukia tokio skambučio, tegul praneša policijai. Sukčius buvo sugautas. Bet nežinau, kaip ten įvyko, kad V. Urbonavičius užsirašė, jog tie sukčiavimai atlikti Joniškyje, o ne Naujojoje Akmenėje... Tačiau nutiko taip, kad tas nusikaltėlis iš Akmenės atvyko į Joniškį ir papuolė į tą tinklą“, – pasakojo A. Žiulpa.
Sukčius – iš vaikų namų
Garbaus amžiaus A. Žiulpos tėvas, taip pat išaiškinęs ne vieną nusikaltimą, nenuleido rankų. Gavęs informaciją, kad nukentėjo nuo jaunuolio Nedo Kazlausko, nutarė nuvykti pas jį į namus ir pabendrauti. „Ir įsivaizduokit – per 80 metų senukas nueina pas nusikaltėlį į namus ir sužino, kad telefoninis sukčius yra iš vaikų namų, nei šeimos neturi, nei artimųjų, nei jam kas pamoralizuoti galės...“ – prisiminė A. Žiulpa.
2009 metais Joniškio rajono apylinkės teismas Naujosios Akmenės gyventojus 22-uosius metus jau baigiantį N. Kazlauską ir kartu veikusį 24 metų Jurijų Volunkovą pripažino kaltais dėl sukčiavimo bei pasikėsinimo sukčiauti ir nuteisė laisvės atėmimo bausmėmis.
„Atrodo pakankamai informacijos apie tuos sukčius yra, bet ji neveikia. Aš pats savo tėvui ne kartą sakiau, kad neužkibtų ant sukčių kabliuko, bet va... Tėvukas net savaitę laiko man nieko nepranešė – jam buvo gėda. Tačiau tie sukčiai irgi nėra pėsti. Jie daug dirba ties kiekvienu žmogumi, renka informaciją, sužinojo, kad iš tiesų toks anūkas yra, sužinojo vardą ir pan.“ – sakė A. Žiulpa.
Dėl smėlio dėžės konflikto prarastos gyvybės
Šiaulietis pasakojo, kad, deja, ne visada puikiai sutarė su policijos pareigūnais. Vyriškis prisiminė, kad tarp jo ir kelių buvusių policijos pareigūnų dėl smulkmenos buvo kilęs nemenkas konfliktas. „Vaikai žaidė smėlio dėžėje, apsipyko, vienas iš tėvų, buvęs pareigūnas, nunešė į policiją pareiškimą ir buvau iškviestas. Abu gavome po 100 litų baudos. Kas absurdiškiausia, kad tie pinigai be reikalo išmėtyti, policija niekiniais dalykais užsiimti turėjo, o ir pats, jau baudą esi gavęs, tai savotiškai jautiesi kaip koks nusikaltėlis...“ – nusivylimo kartėlio neslėpė A. Žiulpa.
„Po kiek laiko su žmona nakvojome sodyboje, buvo beveik vidurnaktis, žmona jau buvo užgesinusi šviesą, ruošėmės miegoti ir už kokių 300 metrų išgirdome baisų moters klyksmą. Jau pamaniau, kad važiuosiu žiūrėti, kad koks vyras žmonos nemuštų. Bet tą akimirką mano galvoje iškilo faktas, kad aš praktiškai už nieką esu gavęs minėtą baudą. Pagalvojau, kad į tokius dalykus daugiau nebesivelsiu.
Jūs neįsivaizduojate, kiek man reikėjo pastangų, kad aš nevažiuočiau žiūrėti, kas ten vyksta, bet aš tai padariau. Ir kitą dieną sužinojau, kad dvi jaunos merginos su stiklo šuke buvo papjautos vieno nusikaltėlio. Nors viena, kiek žinau, lankė dziudo, bet jai nepavyko atsilaikyti prieš vyrišką jėgą ir abiem merginoms su stiklo šuke buvo perpjautos gerklės. O juk jas dar būtų galėję išgelbėti... Dabar tie dalykai tegul ir guli ant kažkieno sąžinės, – skaudžia istorija pokalbį baigė A. Žiulpa pridurdamas, kad jokių apdovanojimų, gėlių, ar pripažinimo jam nereikia: „Aš dalijuosi savo patirtimi tik dėl to, kad iš to būtų nauda, kad kažkas pasimokytų iš svetimų, o ne savo klaidų. Ir, žinoma, dėl to, kad atsirastų daugiau pilietiškų žmonių.“

Už sugautą konteinerio padegėją šiauliečiui įteikta Angelo sargo skulptūrėlė.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.



