Šimto metų jubiliejaus sulaukusi šiaulietė P. J. Baliukienė sako, kad ilgaamžiškumo paslapties nėra, nes gyvenimas pats viską sudėlioja už mus.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Lina ABROMAVIČIENĖ
Vakar šimto metų jubiliejaus sulaukė šiaulietė mokytoja Pranė Juzefa Baliukienė. Į Šiaulius iš Jungtinių Amerikos Valstijų gyventi su tėvais ji atvyko būdama vos septynerių ir tada dar visiškai nemokėjo kalbėti lietuviškai. Užsispyrusi ir aktyvi mergaitė greitai kalbą išmoko, o užaugusi net nusprendė ją studijuoti. Baigusi studijas ilgus metus mokytojavo Šiauliuose. Dabar garbaus amžiaus sulaukusi P. J. Baliukienė džiaugiasi, kad jai gyvenimas, atėmęs sūnų, dar leidžia pasidžiaugti dukros, dviejų anūkų, devynių proanūkių ir dviejų proproanūkių kompanija. Pasak dukros Nijolės Reginos Vitkauskienės, šimtametė močiutė anūkams tarsi saldainis, kuris traukia aplankyti namus.

Studijavo lietuvių kalbą
„Kai atvykome į Šiaulius, visai nemokėjau kalbėti lietuviškai. Visur važinėjau su tėvais, bet po to kažkaip pramokau“, - pasakoja jubiliatė. P. J. Baliukienė dar prieš studijas pradėjo dirbti darželyje, nes labai mylėjo vaikus. Pabaigusi lietuvių kalbos studijas, visą laiką iki pensijos dirbo lietuvių kalbos mokytoja 8-ojoje vidurinėje mokykloje, dabartinėje „Salduvės“ progimnazijoje. „Norėjau, kad mano mokykla būtų kuo arčiau namų, todėl ir pasirinkau mokytojauti toje vidurinėje mokykloje“, - pasakoja P. J. Baliukienė. Dabar moteris nesistebi, kad nemokėjusi pasakyti nei vieno žodžio lietuviškai, pasuko mokytis lietuvių kalbą. Griežta ir vadovauti mėgstanti lietuvių kalbos mokytoja nevengia ir namiškių kalbą taisyti – yra tikra mokytoja.

Gyvenimui dėkoja, kad sulaukė šimto metų
Paklausus P. J. Baliukienės, kur yra jos ilgaamžiškumo paslaptis, jubiliatė sako, kad jos nėra, nes pats gyvenimas viską sudėliojo, o pačiai specialiai nieko nereikėjo daryti, kad ilgai gyventų. „Jau net pabodo taip ilgai gyventi“, - juokauja šimtametė.
Būdama jauna P. J. Baliukienė nelabai mėgo gaminti šeimai valgyti, nes gamindavo kartu gyvenančios uošvė ir mama. Tačiau P. J. Baliukienė visada mėgo kepti pyragus. Jos mėgstamiausias pyragas, kurį dabar kepa dukra ir anūkės - „Napoleonas“. Paskutinį kartą šį pyragą, pasak anūkų, P. J. Baliukienė pati išsikepė 90 metų jubiliejui. Dabar šimtametė nieko nebegamina. „Gyvenu kartu su dukra ir viską valgau, ką ji paduoda, todėl pačiai maistu rūpintis nereikia“, - sako P. J. Baliukienė.
Jaunimui šimtametė linkėjo gyventi draugiškai, nesipykti ir mažiau klausyti nereikalingų patarimų bei patiems savo gyvenimą kurti taip, kaip jiems patinka.