Per artimiausius keletą metų penkiems didiesiems šalies miestams ketinama atseikėti nemenką Europos Sąjungos finansavimą. Kad Šiauliai galėtų šiuos pinigus gauti, reikia nei daug, nei mažai – pateikti planą ir paraišką. Tą padaryti reikėjo, vaizdžiai tariant, jau „vakar“, bet kol kas paraiška nėra iki galo parengta, o ir planas – su nemažais trūkumais.
Kęstučio PABIJUTO pieš.
Mindaugas LAURINAITIS
Skiriamas finansavimas
Šiauliuose vakar vyko Vidaus reikalų ministerijos (VRM) organizuotas pristatymas „2014-2020 m. Europos Sąjungos finansinis laikotarpis: ką turi žinoti savivaldybės?“ Jo metu pranešimus teikė ne tik VRM atstovai, bet ir kitų ministerijų atsakingi asmenys. Dalyvavo beveik visi Šiaulių apskrities savivaldybių vadovai, Šiaulių regiono plėtros tarybos specialistai, Savivaldybės darbuotojai.
Pristatymo metu analizuota šalies miestų situacija – ankstesniu finansavimo laikotarpiu (2007-2013 m.) finansavimą iš ES gaudavo mažesni šalies miestai. Kai kurie jų, pvz., Kelmė, sugebėjo sutvarkyti miesto viešąsias erdves. Penki didieji šalies miestai finansavimą turėtų gauti ateityje, tačiau tik kai kurie iš jų yra nusprendę, ką darys su gautais pinigais. Paraiškas reikėjo parengti jau šių metų trečiąjį ketvirtį, bet Šiauliai kol kas nežino, kur išleistų dešimtis milijonų litų.
Vilties dar yra
VRM atstovai sako, kad šiauliečiams vilties dar yra, bet, kad būtų laiku suspėta, reikia intensyviai dirbti. VRM Sanglaudos skatinimo veiksmų programos skyriaus vedėjas Arūnas Grumadas dienraščiui „Šiaulių naujienos“ tvirtino, kad gautomis lėšomis miestai turėtų sukurti visuomenės traukos centrus, tačiau Šiaulių parengta vizija yra tik miesto centro sutvarkymas.
„Šiauliai yra parengę, bet reikia dar labai daug padirbėti. Visada sugalvojama programa, bet ne visada ji sutampa su europinio masto politika, kuri sako, kur turime investuoti dideliame mieste. Šiaulių programoje numatytas tik miesto centras. Ir atvirkščiai – nepakliūna pakraščiai, kurie turėtų būti labiau civilizuoti. Programa sako, kad turime sukurti naujus traukos centrus, kur galėtų būti investuojama į paslaugas, nebūtinai į jas, bet kur žmonės galėtų susirinkti. Blogi traukos centrų pavyzdžiai yra prekybos centrai. Jeigu atnaujinsime miesto centrą, nieko naujo nesukursime. Iš esmės tik suremontuosime tai, kas jau yra. Nauja kokybė ar vertė neatsiranda“, - teigė A. Grumadas.
Pavyzdys – kiti miestai
Paklaustas, kaip Šiauliai išsiskiria kitų didžiųjų miestų kontekste ir ar šiauliečiams yra vilties, specialistas teigė, kad kiti didieji miestai yra labiau pasistūmėję. O suspėti, pasak jo, dar įmanoma, tačiau laiko yra likę labai mažai. Tiesa, yra ko pasimokyti iš kitų miestų. Pristatydamas pranešimą specialistas Šiaulių miesto valdžios atstovams replikavo, kad kol kas jie – lyg tunelio gale matantys šviesą. Jei sugebės viską padaryti laiku, iš tunelio išeis.
„Klaipėdos programa yra pavyzdinė. Kauno iš dviejų teritorijų yra pavyzdinė. Vilniuje bent jau teritoriškai parinkta teisinga vieta. Ten, kur yra šabakštynas ir mažiausiai patraukli vieta. Suspėti viską galima. Šiandien turime tik biudžetą, nėra reglamentų. Kol jų nėra, negali Lietuva pasiųsti savo reglamentų į Briuselį. Laiko nelabai daug, todėl reikia aktyviai dirbti“, - dienraščiui „Šiaulių naujienos“ teigė A. Grumadas.
Stokoja aktyvumo
Vertinant tai, kad Šiaulių miesto valdžios delegacija Vidaus reikalų ministerijoje dėl šios programos kritikos gavo dar pernai ir ministerijos atstovų pasisakymai lieka kritiški iki šiol, tampa sunku pasakyti, kas bus padaryta per likusį laiką, jeigu iki šiol nebuvo aktyviai dirbama. Vertinant mažesnių projektų, kuriuos vienaip ar kitaip įgyvendina Šiaulių miesto savivaldybė, patirtį, kyla pagrįstas klausimas, ar sugebės miesto valdžia įsisavinti planuojamas skirti lėšas (skaičiuojama, kad Šiauliams turėtų būti skirta apie 80 milijonų litų) bei pakeisti miesto veidą.
Šiauliai visoje šalyje pasižymi daugiausia prekybos centrų, tenkančių gyventojams, turinčiu miestu. Statistika byloja, kad miesto gyventojų skaičius tik mažėja, jaunimas emigruoja į kitus miestus ar net šalis. Tad susidaro įspūdis, kad Šiauliuose visuomenės traukos vietas kol kas kuria tik verslininkai, statydami prekybos centrus, o pačios visuomenės deleguoti atstovai – miesto valdžia – tik pasyviai snaudžia. Vieną traukinį Šiaulių valdžia jau pramiegojo, tad lieka tikėtis, kad optimistinis ministerijos atstovų vertinimas įkvėps valdininkams noro dirbti miesto labui.
