Šiaulių miesto valdžios neveiklumas tik didina Panevėžio miesto šansus pritraukti investicijas. Kol kaimynai aktyviai stengiasi neformaliuose susitikimuose su ministrais, šiauliečiai „laidoja“ milijonus į greta oro uosto esančius dirvonus.
Vaido SIMANAUSKO nuotr.
Mindaugas LAURINAITIS
Šiauliai statistiškai turi geresnes pozicijas bendrame šalies kontekste, lyginant su kaimyniniu Panevėžiu, tačiau Šiaulių miesto valdžios abejingumas gali vieną iš Lietuvos didmiesčių paversti gūdžia provincija. Panevėžys stipriai pranoksta Šiaulius įvairių analogiškų projektų įgyvendinimu.
Tikisi geriausio
Šiauliai turi daugiau gyventojų, bent jau oficialioje statistikoje, kuri, kaip žinia, gali nesutapti su realiais skaičiais, tai pripažįsta ir specialistai. Tačiau kol kas gyventojų skaičius, turbūt, yra tik vienintelis pranašumas prieš kaimyninį miestą. Panevėžys jau beveik perėmė dviračių miesto titulą (Europos ir kiti dviračių čempionatai organizuojami Panevėžyje, čia yra geriau išplėtota dviratininkams skirta infrastruktūra), o taip pat gali įgyti ir geresnes ekonomines perspektyvas – tarptautinė geležinkelio magistralė, ekspertų nuomone, turėtų eiti ne pro Šiaulius, kaip buvo planuota pradžioje, bet pro Panevėžį. Kaimynams taip pat sėkmingiau sekasi įgyvendinti ir kitus strateginius projektus.
Tuo tarpu Šiaulių miesto meras Justinas Sartauskas, panašu, yra linkęs vadovautis patarle „kaip Dievas duos“. Nes per dvejų metų kadenciją reikšmingesnių darbų nenuveikta, tik švaistomasi dovanomis (pavyzdžiui, įtartina beveik milijono litų vertės dovana Ukrainai, kurios peripetijas aiškinsis teismas). Vertindamas kaimynų pranašumą „Rail Baltica“ projekte J. Sartauskas dienraščiui „Šiaulių naujienos“ prieš maždaug mėnesį yra sakęs: „Galima daryti pareiškimus, bet sprendimas bus priimtas ne Šiauliuose ir ne Panevėžyje.“ Tačiau pozicija, nieko nedaryti ir tik tikėtis geriausio, nepanašu, kad duotų teigiamų rezultatų.
Dovana kaimynams
Panevėžio miesto savivaldybės Viešųjų ryšių skyrius įvairiausiais pranešimais spaudai palydėdavo beveik kiekvieną reikšmingesnį susitikimą sprendžiant strateginių projektų likimą. Šiaulių miesto savivaldybė, savo ruoštu, nutylėdavo beveik kiekvieną mero vizitą į ministerijas, apie tokius vizitus nieko nežinodavo net ir Tarybos nariai, o ne visada galėdavo pakomentuoti ir Viešųjų ryšių skyriaus darbuotojai. Tik panašu, kad Panevėžio miesto valdžios iniciatyva duoda vaisių, o šiauliečių valdžios neveiklumas tik didina kaimynų perspektyvas pritraukti investicijas.
Praėjusią savaitę LR Ūkio ministerijoje vyko tarptautinio konkurso Panevėžio laisvosios ekonominės zonos (LEZ) geriausiam verslo planui bei zonos statutui parengti ir steigėjų grupei parinkti komisijos posėdis, kuriame nutarta baigti derybas su konkurso dalyviu ir pakviesti dalyvį pateikti (per 5 dienas) įpareigojantį pasiūlymą, rašoma pranešime spaudai. Ūkio ministerija praėjusių metų gruodžio mėnesį dienraščiui raštu buvo atsakiusi, kad konkursas dėl Šiaulių LEZ operatoriaus vyksta ir procedūros gali baigtis tik šiais (2013) metais. Bet metai beveik baigiasi, o Šiaulių valdžia apie šio konkurso rezultatus tyli, nors įprastai tokiais klausimais mėgsta pasigirti.
Trūksta veiklumo
Šiaulių valdžios neveiklumas galėjo padidinti ir Panevėžio šansus pakreipti tarptautinės geležinkelio magistralės tiesimą pro Panevėžį, nors pirminiuose planuose vėžė tarp Kauno ir Rygos turėjo eiti pro Šiaulius ir Joniškį. „Matau, kad Baltijos valstybės suinteresuotos sėkmingu šio projekto įgyvendinimu. O aš savo ruožtu artimiausiu metu planuoju sudaryti darbo grupę europinės vėžės „Rail Baltica“ tiesimui pro Panevėžį remti ir susijusiems klausimams spręsti“, - pranešime spaudai cituojamas Panevėžio meras Vitalijus Satkevičius.
Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narys Aurimas Nausėda, matydamas miesto valdžios neveiklumą, pats kreipėsi į Susisiekimo ministeriją. Politiko nuomone, reikia imtis aktyvesnių veiksmų. „Šiaulių miesto savivaldybės administracija, meras prastai atliko namų darbus siekdami, kad magistralė eitų pro Šiaulių miestą. Taip įvyko todėl, kad tikėta ankstesne Susisiekimo ministerijos pozicija. Pritrūko aktyvaus dalyvavimo ir informacijos sekimo, dalyvavimo neformaliuose pokalbiuose, diskusijų mieste inicijavimo būtinybės“, - įsitikinęs politikas.
Ateitį sieja su rytais
Iki šiol stringa ir kitas Šiaulių miesto valdžios įgyvendinamas projektas, kuris glaudžiai susijęs su „Rail Baltica“ magistrale – Viešasis logistikos centras. Kai kurių miesto politikų nuomone, nuo pat pradžių šis projektas galėjo būti planuojamas žinant, kad „Rail Baltica“ magistralė neis per miestą. „Tai yra didžioji Šiaulių bėda ir gėda. Logistikos centras daromas iš anksto žinant, jog geležinkelio vėžė neis pro miestą, o plėtros plane apgaudinėjami žmonės ir miesto Tarybos nariai. Viskas daroma atbulomis rankomis. Kroviniai per Panevėžį paliks Lietuvą ir tas Logistikos centras bus menkai reikalingas. Kaip iš Panevėžio ir kodėl konteineriai turėtų važiuoti į Klaipėdos uostą? Atsakymas – niekaip. Iš Radviliškio ir Šiaulių važiuotų“, - įsitikinęs Šiaulių miesto tarybos narys Artūras Visockas.
Tokį įsitikinimą patvirtina Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Vlado Damulevičiaus atsakymai į klausimus, kodėl miesto ilgalaikiame plėtros plane įrašyta europinio standarto geležinkelio vėžė, bet techniniuose dokumentuose planuojama rusiško standarto („Rail Baltica“ vėžė yra europinio, dauguma Lietuvos geležinkelio vėžių – rusiško standarto). „Taikomės prie dabartinių realijų“, - dienraščiui yra sakęs V. Damulevičius. Pasak jo, dėmesys kreipiamas į Rytų-Vakarų tranzitinį koridorių, kuriuo kroviniai būtų gabenami iš Baltarusijos į Klaipėdą pro Šiaulius.
