Šiaulių nevyriausybininkų kantrybės taurė perpildyta. „Dirbame be atlygio, aukojame savo laisvalaikį, o jie su mumis šitaip...“ – piktindamiesi miesto valdžios darbu sakė jie. Didžiausios diskusijos kilo ketvirtadienį vykusiame Šiaulių miesto tarybos posėdyje. Čia buvo planuota patvirtinti Šiaulių nevyriausybinių organizacijų (NVO) tarybos narius ir nuostatus, tačiau po kilusios audringos diskusijos Tarybos nariai jokio sprendimo nepriėmė. „Tegul nevyriausybininkai pirma patys susitaria, ko jie nori, nes dabar nieko neįmanoma suprasti“, – po posėdžio kalbėjo politikai.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Diana JANUŠAITĖ, Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ
patvirtinti Šiaulių nevyriausybinių organizacijų (NVO) tarybos narius ir nuostatus, tačiau po kilusios audringos diskusijos Tarybos nariai jokio sprendimo nepriėmė. „Tegul nevyriausybininkai pirma patys susitaria, ko jie nori, nes dabar nieko neįmanoma suprasti“, – po posėdžio kalbėjo politikai.

Valdžia neprašyta kiša savo trigrašį
Ketvirtadienį į Šiaulių miesto tarybos posėdžių salę sugužėjo būrys nevyriausybininkų. O kaip kitaip – juk turi būti patvirtinti NVO tarybos nariai ir nuostatai. Tačiau čia, kaip tyčia, savo trigrašį, pasak Šiaulių nevyriausybinių organizacijų konfederacijos (NVOK) narių, kiša miesto valdžia. Buvo nuspręsta, kad NVO tarybą turi sudaryti 16 asmenų: 8 Savivaldybės deleguotų asmenų, 8 iš nevyriausybinių organizacijų. Nevyriausybininkai pasiūlė savo aštuonis kandidatus, tačiau miesto valdžia į šias kandidatūras sureagavo skeptiškai, esą taryboje negali dominuoti vien konfederacijos nariai.
Dieną prieš posėdį socialdemokratų frakcija užregistravo alternatyvų sprendimo projektą, kuriuo būtų patvirtinti tik NVO nuostatai be tarybos narių. „Kad nebūtų spekuliuojama, jog išrinkti nariai už visų kitų nevyriausybinių organizacijų akių“, – aiškino miesto meras Justinas Sartauskas.
Jį suskubo papildyti Tarybos narė Virginija Račienė: „NVOK atstovauja tik apie 20 procentų Šiaulių miesto nevyriausybinių organizacijų, kurių yra apie 300. Keturios darbo dienos, per kurias buvo šaukiamas susirinkimas išrinkti šituos atstovus, yra ypač mažas laikas. Mes, 31 Tarybos narys, nieko nesusitariame ir nesusirenkame, kai reikia. O čia 300 organizacijų...“ – svarstė ji, pridurdama, kad būtent dėl šios priežasties gimė sprendimas, kad vis dėlto reikia surengti NVO sueigą ar konferenciją iki gruodžio 31 dienos ir demokratiškai išrinkti NVO tarybos atstovus.
Šiai minčiai pritarė ir Šiaulių cerebrinio paralyžiaus asociacijos pirmininkė Edita Navickienė, kurios organizacija nepriklauso konfederacijai. „Buvo skirtas labai trumpas laikotarpis. Visos NVO turi kandidatuoti į tarybą lygiomis teisėmis. Pagal registrų centro duomenis, Šiaulių mieste yra apie 300 nevyriausybinių organizacijų. Tai, kad jos visos neprašo iš Šiaulių miesto savivaldybės finansavimo, ar jų nėra konfederacijoje, dar nereiškia, kad jos nedirba“, – teigė ji.

Alternatyva užregistruota naktį prieš posėdį
Visiškai kitokios nuomonės buvo NVOK atstovai teigdami, kad tokiu būdu yra pažeidinėjami Lietuvos Respublikos įstatymai, kurie numato, jog nevyriausybininkus į NVO tarybą deleguoja jie patys, o ne miesto savivaldybė. Maža to, jie tikino, kad ką tik pateikti skaičiai yra nuleisti iš dangaus. „Šiauliuose yra apie 120 veikiančių nevyriausybinių organizacijų. Konfederacijoje – 70 organizacijų. Tai kaip minimum jau yra 50 procentų“, – aiškino Šiaulių nevyriausybinių organizacijų konfederacijos prezidentė Vida Pociuvienė.
Tuo metu Šiaulių apskrities bendruomenių konfederacijos pirmininkę Nijolę Malakauskienę itin supykdė, kad neinformavus nevyriausybininkų buvo užregistruotas alternatyvus sprendimo projektas. „Pykstame, nes su mumis niekas nederinama. Mes su Savivaldybės administracija jau buvome šiek tiek radę bendrą kalbą. Sutarėme, kad galbūt ateis nauja Šiaulių miesto taryba ir tada viską suderinsime. Ir pažiūrėkite, kas įvyko per naktį – atsirado kažkokia nauja alternatyva“, – nepasitenkinimo neslėpė ji.
Šiaulių miesto mero patarėjas Vaclovas Vingras „Šiaulių naujienoms“ aiškino, kad tokia kritika visiškai nepagrįsta. Esą šio mėnesio 6 dieną vykusiame Tarybos posėdyje buvo pranešta, kad bus rengiama nauja projekto redakcija. „Nevyriausybininkai apie tai tikrai turėjo žinoti“, – teigė jis.

Lėšų skirstymą patikėtų į ekspertų rankas
Tarybos posėdžio metu buvo svarstytas ir dar vienas pakeitimas. Kad nevyriausybininkų pateiktus projektus, paraiškas nagrinėtų ir lėšas skirstytų ne NVO taryba, bet Savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta ekspertų grupė. „Mūsų nuomone, tai turėtų būti atstovai iš įvairių sektorių: kultūros, verslo, sveikatos apsaugos, aukštojo mokslo, nevyriausybinių organizacijų ir pan. Žodžiu, būtų apimtos beveik visos sritys“, – aiškino mero patarėjas V. Vingras, pridurdamas, kad ekspertais negalėtų būti minėtos tarybos nariai.
Čia piestu vėl stojo nevyriausybininkai, tikindami, kad ir vėl pažeidinėjami įstatymai, kurie nenumato jokios ekspertų grupės. Šiaulių nevyriausybinių organizacijų konfederacijos prezidentė teigė, kad dar niekada nevyriausybininkai nebuvo taip diskriminuojami kaip dabar.
„Primenu, nevyriausybininkai be jokio atlygio dirba visuomenei naudingą darbą. Neskaitant to, kad dauguma turi darbus, moka mokesčius į valstybės biudžetą, išlaiko visus tarnautojus, jie aukoja savo laisvalaikį, kad tik mūsų miestas taptų gražesnis, kad mūsų miesto žmonės turėtų užimtumą ir gerai jaustųsi savame mieste. Ir dabar aš, atstovaudama visuomenininkams, turiu ginti tuos žmones, kurie miestui daro tik gera“, – stebėjosi 15 metų nevyriausybininkų veikloje besisukanti V. Pociuvienė. Šie jos žodžiai buvo palydėti garsiais plojimais ir šūksniais „bravo“.
Nepaisant to, Šiaulių miesto taryba nepatvirtino nė vieno sprendimo projekto. Miesto mero teigimu, šis klausimas nebus paliktas kyboti ore. Iki gruodžio 31 dienos planuojama surengti NVO
sueigą ir demokratiškai išrinkti NVO tarybos narius.

Trūksta ir patalpų, ir lėšų
Tiesa, NVOK narių emocijos per kraštus pradėjo lietis dar ketvirtadienio rytą. Žurnalistus jie pakvietė į spaudos konferenciją, kurioje pasakojo, jog Šiaulių NVO turi daugybę problemų, apie kurias iki šiol tylėjo.
Nepaisant to, kad mieste nevyriausybininkų daug, organizacijų nariai esą neturi kur prisiglausti. Jiems trūksta patalpų, kur galėtų visi susirinkti ir ramiai dirbti. Teigiama, kad bendruomenės namus turi visi miestai išskyrus Šiaulius.
„NVO yra painiojamos su NSO. Savivaldybės nariai mano, kad mes kažkokios nežemiškos būtybės ir reikalaujame kažko neįmanomo. Esame eiliniai šiauliečiai gyvenantys ir dirbantys miesto labui. Mums bendruomenės patalpos labai reikalingos, kad visi kartu galėtumėme būti vienoje vietoje. Kad dėl kiekvieno renginio nereikėtų eiti ir prašyti, jog mus įsileistų „Polifonija“, Kultūros centras ir t. t. Mes visada esame prašytojų vaidmenyje“, - skundėsi NVOK prezidentė.
Ne ką mažesnė problema – lėšų stygius NVOK veiklai finansuoti. Organizacijos nariams trūksta pinigų net kanceliarinėms prekėms įsigyti. Šiaulių nevyriausybinėms organizacijoms metams skiriama 50 tūkstančių litų. Tuo tarpu Vilniaus NVO sulaukia net keleto milijonų. Net Radviliškyje, kuriame yra daugiau nei 20 nevyriausybinių organizacijų, metams skiriama apie 100 tūkstančių litų.
„Šiauliai – kaip gilus sovietmetis. Niekaip nesuprantame, kodėl taip yra diskriminuojami nevyriausybininkai. Norime daugiau lėšų visoms nevyriausybinėms organizacijoms ir bendrų patalpų“, – pabrėžė V. Pociuvienė.
Šiaulių miesto mero patarėjas V. Vingras, paklaustas, dėl kokių priežasčių Miesto savivaldybė NVOK negali skirti pakankamai lėšų, atsakė: „Priešdėlis „ne“ žodyje „nevyriausybinės“ reiškia pačios bendruomenės savarankiškumą, sugebėjimą spręsti aktualius aplinkos klausimus, kai patys nevyriausybininkai parodo iniciatyvą. Valdžios sektorius turi savo priedermę ir už tai atsako. Nevyriausybinių organizacijų veiklos pagrindas yra savanorystė, todėl jos nariai turėtų finansavimo prašyti ne vien iš savivaldybės biudžeto, bet ir patys ieškoti kitų finansinių šaltinių, pavyzdžiui iš verslo sektoriaus.“