Dešinėje – šimtametė E. Janavičiūtė, kairėje – jos 96 metų sesuo O. Janavičiūtė.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
Akvilė PUŠINSKAITĖ
100-ąjį jubiliejų lapkričio 21 dieną Šiauliuose šventė Elena Janavičiūtė. Ilgaamžė visiškai nevartoja vaistų ir pas daktarus nesilanko, o 100 metų jai prabėgo greit. „Man atrodo, kad aš tik vakar gimiau ir tų savo 100 metų nė nepajaučiau“, - sako jubiliatė.
Vaistų nevartoja ir pas gydytojus nesilanko
Tik įžengus į jubiliatės namus šiltai pasitinka ir ji pati, ir jos 96 metų sesuo Ona Janavičiūtė, dukterėčia Nijolė ir kaimynė Stanislava. Pasirodo, kad seserys Šiauliuose gyvena kartu ir viena kita rūpinasi. Nestokodamos humoro jos pasakoja apie gyvenimą, o E. Janavičiūtė vis juokauja su fotografais – esą neužteks viso laikraščio jos nuotraukoms sudėti.
„Gimiau, užaugau ir viskas. Gyvenime visaip buvo – ir sunkumų, ir linksmų dalykų, visokių. Visą gyvenimą nesirgau. Nesirgau ir sulaukiau 100 metų“, - sako ilgaamžė.
Sesuo O. Janavičiūtė džiaugiasi sesers sveikata – ji niekada ligoninėje negulėjo ir iki šiol yra sveika.
„Elena tikrai visą gyvenimą sveika buvo. Niekada nesirgo. Iš dvynukų gimusi, visi galvojo, kad bus silpnesnė, bet taip nebuvo. Kitas dvynukas tuoj po gimimo mirė“, - antrina O. Janavičiūtė.
E. Janavičiūtė yra iš daugiavaikės šeimos – jie buvo septyniese: penkios seserys ir du broliai. Jubiliatė sako, kad dabar tik ji ir sesuo dar gyvena, kitų jau nebėra.
Abi seserys taip ir neištekėjo – juokaudamos jos sako, kad taip ir nerado savo išrinktojo per 100 metų. Nors E. Janavičiūtė buvusi puiki šokėja, bet nė vienas jai neįtiko.
„Per šokius visada ją pirmiausia kviesdavo šokti, - antrina jubiliatės sesuo ir tuoj pat juokauja apie senmergystę: - Neištekėjome, nes negražios buvome. Kas norėjo, už to netekėjome, o geriausių neradome. Ir palikom dvi senmergėlos.“
Visą gyvenimą dirbo pašte
O gimė E. Janavičiūtė Latvijoje, tačiau didžiąją savo gyvenimo dalį praleido Lietuvoje. Gyveno ir Kretingoje, ir Pakruojyje, o Šiauliuose su seserimi Ona apsigyveno 1998 metais. Šimtametė visą gyvenimą dirbo pašte – tiek viename, tiek kitame mieste.
„Kai Elena gauna laiškų, tai kiekvieną pašto ženklą išstudijuoja. Sako, kad jie nebe tokie, kaip anksčiau buvo, – seniau buvo gražesni“, - pasakoja seserų kaimynė Stanislava.
Stanislava seserimis rūpinasi jau ilgą laiką, o šios nuoširdžiai džiaugiasi tokia pagalba.
„Turime auksinę kaimynę. Ji mato mus ir rytą, ir vakare, ir sergančias, ir sveikas“, - sako O. Janavičiūtė.
Seserimis taip pat rūpinasi ir jų dukterėčia Nijolė. „Elena yra mano antroji mama – ji mane augino nuo mažumės. Padėjo auginti ir mano keturis vaikus, o dabar pas jas atvežam proanūkius – kad jais pasidžiaugtų“, - pasakoja Nijolė.
E. Janavičiūtė labai mėgo megzti – ir šiandien seserys pasipuošusios jos megztais raudonais megztukais. Tačiau dabar šimtametė nebemezga – kaip ji pati sako, rankos taip nebedirba, viskas iš jų krenta.
Kasdienybę ilgaamžės praskaidrina kortomis – joms labai patinka žaisti tūkstantį arba kiaulę. Seserys sako, kad visaip būna – tai viena, tai kita laimi, bet nė viena niekada nesukčiauja.
