Mykolas DEIKUS

Investuotojai kaip nuo maro bėga iš Šiaulių. 70 milijonų litų investicijas Vyriausybei padovanojusi miesto valdžia sukūrė uždaromo Industrijos parko prekės ženklą ir daugiau kaip už pusę milijono litų Lietuvoje ir užsienyje reklamuos nabašninką.

Šiaulių savivaldybė už daugiau kaip pusę milijono litų, skirtų iš ES fondų ir miesto biudžeto, reklamuos likviduojamą Industrijos parką. Prieš gerą mėnesį Šiaulių miesto taryba nusprendė patenkinti Ūkio ministerijos prašymą ir atiduoti Industrijos parką, kurio vietoje planuojama atgaivinti Laisvąją ekonominę zoną.

„Projekto tikslas – pritraukti aukštos kokybės tiesiogines investicijas į Šiaulių pramoninį parką, gerinti Šiaulių pramoninio verslo sąlygų įvaizdį“, - skelbiama projekte, kuriam iš ES fondų skirta 565 tūkstančių litų, o iš miesto biudžeto pridėta dar 56 tūkstančiai litų.

Už šiuos pinigus jau sukurtas prekės ženklas nebeegzistuosiančiam Šiaulių pramoniniam parkui, sukurta speciali interneto svetainė, pagamintas mobilus stendas, išleistas leidinys penkiomis užsienio kalbomis. Tarsi maža būtų to – netrukus velioniu tapsiantis Šiaulių industrijos parkas bus pristatytas devyniose užsienio ambasadose, organizuojama tarptautinė konferencija, parkas-vaiduoklis bus reklamuojamas užsienyje vyksiančiose verslo mugėse.

Po to, kai Šiaulių miesto taryba palaimino planus naikinti Industrijos parką ir jo vietoje atkurti Šiaulių laisvąją zoną, Savivaldybėje pasigirdo nedrąsių aiškinimų, girdi, prekės ženklą bus galima naudoti apskritai kviečiant investuotojus į Šiaulius. Tačiau, kokia nauda iš leidinių apie neegzistuosiantį parką, paaiškinimų nėra. Aišku tik viena, kad miesto valdžia neketina atsisakyti realios naudos neduosiančio projekto. 

„Ką pristatinės investuotojams? Parką, kurio nebus? Būsimasis LEZ kurs savo ženklą, Industrijos parko ženklas jiems nebus reikalingas“, - pastebi miesto Tarybos narys Artūras Visockas.

Dar prieš pasmerkiant Industrijos parką Miesto ūkio ir plėtros komiteto nariai siūlė iškelti vienintelę sąlygą – atiduoti parką tik tuo atveju, jeigu bus grąžintos Savivaldybės investicijos. 

Šiaulių savivaldybės dalis Industrijos parke – 24 milijonai litų ilgalaikių paskolų, kurias teks grąžinti ir po to, kai visa teritorija ir infrastruktūra bus perduota Vyriausybei. Miesto ūkio ir plėtros komiteto narys A. Visockas suskaičiavo, kad per ateinančius dešimt metų vien tik palūkanoms iš miesto biudžeto teks skirti apie aštuonis milijonus litų.

Tačiau argumentų Tarybos dauguma neišgirdo – balsų dauguma nuspręsta atiduoti Industrijos parką. Miesto meras Justinas Sartauskas po to, kai nuspręsta Industrijos parką atiduoti besąlygiškai, numykė, jog bus galima pasiderėti. Tačiau derybų nebus. Priešingai, miesto valdžia rengiasi dar ir primokėti.     

 

 

Miesto ūkio ir plėtros komiteto narys A. Visockas prabilo apie tai, kad iš miesto biudžeto atiduodamam Industrijos parkui numatyta skirti dar 1,2 milijono litų. Politiko žodžiais, pinigai esą numatyti kaip Savivaldybės dalis, jeigu ES fondai skirtų dar 30 milijonų litų. Bet politikas netiki, kad Vyriausybė atsisakytų steigti LEZ, tad leisti pinigų nėra prasmės.

Kaip nepriklausomas kandidatas į Tarybą išrinktas A. Visockas skaičiuoja, kad Savivaldybei investicijos niekada neatsipirks.

„Tarkime, reali gamykla bus ne perkelta iš kitos vietos, o pastatyta naujai po trejų-ketverių metų. Kiek metų reikės, kad vien tik aštuoni milijonai litų, skirti palūkanoms, sugrįžtų per gyventojų pajamų mokestį? - klausia Tarybos narys. - Tokie projektai – nusikaltimas arba arti nusikaltimo“. Jo žodžiais, tokie projektai naudingi vien tik bankams. 

„Tai daro rimti vyrai su šlipsiukais, turintys savo įmones – patys supranta, kas vyksta“, - sako A. Visockas.

Per pastarąjį pusmetį mažiausiai pora investuotojų, pabendravę su Šiaulių miesto valdžios vyrais, atsisakė planų investuoti Šiauliuose.

Viena iš didžiausių šalyje medienos apdirbimo įmonių, planuodama plėtrą, rinkosi tarp Šiaulių ir Radviliškio industrijos parkų. Pradžioje planuota gaminti padėklus, o vėliau – įvairias medžio plokštes. Tačiau pabendravę su Šiaulių miesto ir Radviliškio rajono valdžios atstovais nusprendė pasirinkti geležinkelininkių sostinę, kuriai vietinis industrijos parkas tekainavo milijoną litų.

Investuotojai diplomatiškai nutylėjo, kuo jiems neįtiko Šiaulių miesto valdžios vyrai, tačiau negailėjo komplimentų radviliškiečiams.

Šiauliai jau neteko ir 15 milijonų litų investicijų, kurias siūlė slovėnai, Šiauliuose planavę statyti didžiulę televizorių gamyklą. Šaltinių teigimu, investuotojų atstovams nepavyko susikalbėti su Investicijų ir miesto plėtros skyriaus moteriškėmis, nesužavėję pokalbiai ir su Savivaldybės vadovais.