101-ąjį kartą kraują davęs Vaclovas Janavičius nusipelnė valstybinės pensijos, kuriai dokumentai jau rengiami. 

Vadimo SIMUTKINO nuotr.  

 

Zita KATKIENĖ

Į „Saulės“ koncertų salę rinkosi moksleiviai, studentai, mokytojai, visuomenės sveikatos priežiūros specialistai. Pirmą kartą visus, besidominčius kilnia organų donorystės idėja, į renginį, skirtą Pasaulio organų donorystės ir transplantacijos dienai, kvietė ne tik Šiaulių inkstų ligomis sergančiųjų draugija „Atgaja“, vadovaujama jau du dešimtmečius su mamos inkstu gyvenančios Danutės Račkauskienės. Organizatoriai žurnalistams rengė spaudos konferenciją, renginio dalyvius ragino tapti donorais, skaitė paskaitas, rodė videofilmą. O svarbiausia – propagavo donorystės idėjas, aiškino jos svarbą ir griovė mitus. 

Renginio dalyviams sudarytos galimybės dalyvauti akcijoje „Donorystė čia ir dabar“. Šiaulietis Vaclovas Janavičius akcijos metu kraujo davė 101-ąjį kartą. Kraujo donoras veteranas nusipelnė valstybinės pensijos. 

Turėjo šiauliečiai galimybę ir registruotis Lietuvos negiminingų kaulų čiulpų donorų registre bei pasirašyti asmens sutikimą donoro kortelei įsigyti. Antrus metus Respublikinės Šiaulių ligoninės kraujo banko vadovė Neringa Mikalauskienė organizuoja kaulų čiulpų donorus. Per tą laiką į duomenų registrą įrašyti 167 šiauliečiai. Du iš jų, pasak N. Mikalauskienės, pakviesti duoti kaulų čiulpus ligoniui. Lietuvoje kaulų čiulpų donorų registre jau yra įregistruoti 6192 žmonės. 

Laukia ligoniai ne tik kraujo ir kaulų čiulpų. Laukia ir inkstų, širdžių, ragenų, kepenų... Nacionalinio transplantacijos biuro direktorė Asta Kubilienė pastebėjo, jog Respublikinė Šiaulių ligoninė šiais metais nėra parengusi nė vieno donoro – šis darbas nedirbamas. 

Šiaulių ligoninės Nefrologijos-toksikologijos skyriaus vedėjas Algirdas Tamošaitis pastebėjo, kad mažėja ir inkstų transplantacijos laukiančių ligonių. Šiuo metu dializuojami tik aštuoni ligoniai, kurie laukia inkstų. Dar neseniai buvo laikas, kai tokių buvo dešimtys. Medikas mano, jog pagerėjo ligonių gydymo kokybė, ligoniai išgyvena ilgiau ir kokybiškiau.  

Organų donorystės organizatoriai pastebi ir tai, kad mažėja ir kadaverinių donorų, kurių organai paimami po mirties. Anot A. Kubilienės, Europoje apie 30 proc. sumažėjo avaringumas, Lietuvoje taip pat stebima tendencija, kad mažiau žmonių sužalojama autoįvykiuose, tad ir kadaverinių donorų mažiau. 

Išeičių ieškantys Nacionalinio transplantacijų biuro specialistai teigia, jog reikia keisti transplantacijos įstatymą, kuriame siūloma patvirtinti galimybę organus imti ir iš ligonių, kuriems patvirtinta ne tik smegenų mirtis. Siūloma patvirtinti ir neplakančios širdies donorus. Be to siūloma galimybė imti organus ir mirusiųjų dėl smegenų kraujotakos sutrikimų, insulto.  

Organų transplantacijos bare, bene svarbiausias – komandinis darbas, nes tam, kad būtų persodintas organas, reikalingas ne tik recipientas, bet ir donoras, reikalinga medikų komanda, paimanti organą, ir kita komanda, jį persodinanti kitam žmogui. Svarbiausias šioje grandyje – donoras. Pradėti Nacionalinio transplantacijos biuro direktorės pavaduotoja Audronė Būziuvienė ragina nuo savęs. „Kai jau pats esi donoras, gali paklausti ir šalia esančiojo: „Ar tu tai darai?“ - pataria visiems renginio viešnia.