Praėjusios savaitės pabaigoje buvo paskelbti Lietuvos laisvosios rinkos instituto (toliau - LLRI) informacija apie Lietuvos savivaldybių reitingus, iš kurių paaiškėjo, kad Šiaulių miesto savivaldybė tarp 7 savivaldybių pelniusi tik 34,1 balo užėmė paskutinę vietą.

Antanas KAČINSKAS
Komentuodamas šiuo reitingus miesto meras Justinas Sartauskas teigė, kad rimtai į juos nežiūri, nes situaciją neva vertina iš verslo pozicijų. LLRI konstatavo, kad tokią blogą poziciją mūsų miestas pelnė ir už tai, kad Šiauliai vien 2013 metais tris kartus buvo pripažinti pažeidę teisės aktus.
Pažymėtina, kad vien tik 2014 metais „Šiaulių naujienoms“ taip pat žinomi jau net trys atvejai, kai teismai pripažino, kad miesto savivaldybė pažeidė teisės aktų reikalavimus. Pavyzdžiui, šiuo metu Šiaulių apygardos administraciniame teisme trys Šiaulių bendrovės reikalauja iš savivaldybės grąžinti apie 20 tūkst. litų dydžio permokėtus nekilnojamojo turto ir žemės nuomos mokesčius, kadangi Šiaulių miesto savivaldybės administracija, vadovaujamo tuo metu liūdnai pagarsėjusio ir jau teisiamo kitoje byloje Vlado Damulevičiaus, nusprendė šioms trims bendrovėms nesuteikti miesto Tarybos nustatytų lengvatų, nors kitoms įmonėms šias lengvatas suteikė. Šiaulių apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs byloje, nors ir pripažino, kad Savivaldybė pažeidė eilę teisės aktų reikalavimų, bet vis dėlto ieškinį atmetė, bet Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiaulietės teisėjos Laisvutės Kartanaitės sprendimą panaikino ir konstatavo, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos veiksmai yra akivaizdžiai neteisėti, bet kadangi ieškinyje nurodytos aplinkybės net nebuvo tirtos iš esmės, grąžino iš naujo ją nagrinėti Šiaulių apygardos administraciniam teismui, kuris šią bylą išnagrinėjo ir gruodžio 23 dieną paskelbs sprendimą. Pažymėtina, kad minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje tiesiogiai užsimenama apie šių verslo subjektų skundo tenkinimą, taigi mero samprotavimai apie tai, kad viskas daroma iš verslo pozicijų, eilinį kartą neatitinka tikrovės.
Dar liūdniau kitoje Šiaulių miesto savivaldybės dalyvaujamojoje byloje. „Šiaulių naujienos“ ne kartą rašė, jog prieš keliolika metų Šiaulių miesto taryba nepagrįstai apribojo UAB „Šiaulių lyra“ galimybę prekiauti bare alkoholiu po 22 valandos. Tiek Šiaulių apygardos administracinis teismas, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Šiaulių verslininkų skundą tenkino, o įsiteisėjus teismo sprendimui UAB „Šiaulių lyra“ kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą prašydama jai priteisti apie 300 tūkst. litų patirtos žalos. Šiaulių apygardos administracinis teismas, ir vėl atstovaujamas to pačios teisėjos Laisvutės Kartanaitės, atmetė šį skundą, bet Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas eilinį kartą panaikino žemesnės instancijos sprendimą kaip nepagrįstą ir nutarė bylą grąžinti nagrinėti iš naujo.
Šiame teisme teisėjų dirba nedaug ir visų jų sprendimai buvo panaikinti, tai bylą teko perduoti nagrinėti iš naujo Panevėžio apygardos administraciniam teismui. Šiuo metu byloje baigiama ekonominė ekspertizė ir yra labai menkai abejonių, kad iš mūsų miesto biudžeto, t. y. visų kišenių, Šiaulių miesto savivaldybė turės sumokėti verslininkams su bylinėjimosi išlaidomis ir procesinėmis palūkanomis apie 300 tūkst. litų. Neabejotinai tokie savivaldybės sprendimai turės įtakos nustatant reitingus ir 2015 metais.
Vienas iš LLRI kriterijų taip pat buvo mažos mieste užsienio investicijos nurodant, kad šis rodiklis Šiauliuose yra pats prasčiausias tarp visų miesto savivaldybių bei labai nedidelis išduodamų statybos leidimų skaičius, nors visuotinai žinoma, kad statybos – tai viso verslo variklis ir rodiklis. Bet ar Jūs žinote, gerbiami šiauliečiai, kaip Šiauliuose sudėtinga gauti leidimą statybai, kadangi Šiaulių miesto savivaldybė ir šios Savivaldybės nuolatinė statybos komisija, kuriai vadovauja miesto vyriausioji architektė Rasa Budrytė, visapusiškai trukdo verslininkams investuoti lėšas bei mieste sukurti darbo vietas ir mokėti didesnius mokesčius tai pačiai savivaldybei. Manysite, kad taip negali būti ir kad aš esu trenktas arba nesuprantu, apie ką šneku, tai Jūs visiškai nesuklysite. Kiekvienas, išgirdęs ar perskaitęs tokius teiginius, manytų, kad tik visiškas „glušas“ gali kenkti pats sau ir, kai trūksta lėšų švietimui, medicinai, keliams, miesto gatvėms, daugiabučių kiemams tvarkyti ir pan., siekia ne šias lėšas gauti, bet daro viską, kad tik nebūtų pradėtos naujos statybos. Juk atrodo visiškai nelogiška, kad žmonės trukdytų surinkti didesnes įplaukas į biudžetą, nors už tai gauna darbo užmokestį. Bet faktiškai taip vyksta jau ne vienerius metus - visi tai žino, bet valdžia tai toleruoja, kadangi Šiaulių miesto savivaldybėje yra mylimi, mažiau mylimi ir visiškai nemylimi investuotojai, kurių milijonų niekam nereikia ir jiems norint gauti leidimus daromos įvairiausios kliūtys. O tai daryti labai paprasta, kadangi statybos sritį reglamentuoja ypač daug įvairiausių teisės ir poįstatyminių aktų, o juos Šiaulių miesto savivaldybės valdininkai traktuoja taip, kaip jiems patinka.
Vieniems šie teisės aktai galioja vienaip, kitiems – šie aktai yra taikomi visiškai priešingai ir net nesivarginama paaiškinti, kodėl vienam mieste iškilusiam statiniui taikomi vieni reikalavimai, o kitam – visiškai kiti. Pavyzdžiui, visuotinai žinoma, kad pagal teisės aktų reikalavimus sklype, kuriame stovi statinys, turi būti mažų mažiausiai 15 proc. nuo sklypo ploto želdinių. Jūs parodykite man, kur šie želdiniai yra, pavyzdžiui, „Saulės miesto“ ar „Maximos“ prekybos centruose - jų faktiškai nėra visiškai. Žinoma, klausimas, ar tas reikalavimas yra logiškas ir pagrįstas, gal galima šias žalias oazes sukurti ir kitose vietose ar kitais būdais, bet šiuo atveju svarbu, kad valdininkai negali tų pačių reikalavimų vieniems asmenims taikyti, o kitiems – netaikyti, bet nuolat tai daro ir visi žino atsakymą, bet STT tyli.
Mieste pilna pavyzdžių, kai Savivaldybė vieniems verslininkams, kurie žemę iš jos pačios įsigyja už milijonus litų, visaip trukdo investuoti, o kitiems verslininkams duoda šią žemę visiškai už dyką ir dar įrengia infrastruktūrą. O tokių objektų ne vienas.
Kodėl tokie ir panašūs dalykai vyksta ir kodėl mūsų miestas visada atsiduria, jei ne pačiame dugne, kaip šiais metais, tai arti to dugno, paaiškinti visiškai nesudėtinga. Per visus nepriklausomybės metus mūsų mieste nebuvo nė vieno bent kiek padoraus ir protingo mero, kuris būtų tikru miesto vadovu, o ne politine iškamša, kuri visiškai nesupranta kaip atlikti savo pareigas, nes visą laiką miestui vadovavo visiškai nekūrybingos vidutinybės, kurios šiam miestui absoliučiai nieko gero nepadarė.
Pavyzdžiui, buvęs miesto meras Genadijus Mikšys, kuris kalėjimo dėl padarytos žalos savivaldybei išvengė tik dėl ieškininės senaties, anksčiau buvo taksistu. Jūs to nežinojote? Gal todėl G. Mikšys, įkalęs kelis šimtus gramų alkoholio, keikiasi kaip paskutinis „šiaučius“. Jūs paklausite, ar tai blogai? Žinoma ne, jeigu lyginsime, kad Kaune taip pat miesto meru kurį laiką buvo buvęs taksistas, o vėliau ir vėl juo tapęs Vytautas Šustauskas. Bet akivaizdu, kad šiuo atveju taksisto profesija nėra nei blogesnė, nei geresnė už kitas, bet tai visgi parodo žmogaus patirtį, žinias, gebėjimus ir jo potencialą. Be to, taksistas yra daug geriau nei, pavyzdžiui, virėja, nes vadovaujantis dar Lenino šūkiu, kad valstybę gali valdyti bet kas, kad ir virėja, akivaizdu, kad miestą tuomet gali valdyti kad ir taksistas. Bet kokie tie valdymo rezultatai visoje šalies žiniasklaidoje daugybę kartų aprašyti. Vienintelis šio G. Mikšio valdymo ryškiausias prisiminimas – ištaškyti milijonai Dausiškių kapinėms įrengti, kurių nemaža dalis atiteko eksmero uošvienei. Kol kiti žentai apie uošvienes pasakoja anekdotus, G. Mikšys – priešingai: jis pasistengė, kad jo uošvė gautų šimtus tūkstančių litų už žemę, kuri faktiškai rinkoje kainavo kone tris kartus pigiau.
Kitas buvęs miesto meras Alfredas Lankauskas yra visiškas nesusipratimas. Vilniaus miesto verslininkai, turėję su juo reikalų, dar iki šiol juokiasi iš šio žmogaus, kuris absoliučiai nesuprato nei apie ekonomiką, nei apie verslą, nei turėjo organizacinių sugebėjimų valdyti miestą, bet valdė ir net tuo metu kūrė laisvąją ekonominę zoną Zokniuose, kuri kainavo apie šimtą milijonų litų. Vėliau šiauliečiams kabino makaronus net apie kosmodromo Zokniuose įkūrimą ir panašias visiškas nesąmones.
Tą patį būtų galima pasakyti ir apie kitus buvusius merus, bet šio komentaro tikslas nėra jų veiklos analizė, bet mano nuomone, pavyzdžiui, ir eksmeras Kazimieras Šavinis buvo visiškai nekompetentingas žmogus, absoliučiai atsitiktinai patekęs su Sąjūdžio pirmąja banga į mero postą ir nieko ten neveikęs metų metus. Akivaizdu, kaip gali eilinis, kelius projektavęs architektas staiga tapti miesto vadovu, kuriam reikia turėti didžiulių verslo, organizacinių, ekonomikos ir finansų žinių. Jeigu Jūs paklausytumėte tų asmenų, su kuriais dirbo K. Šavinis, to meto kalbų turbūt sutiktumėte su manimi. Visiška nesąmonė yra tai, kad toks žmogus galėjo apskritai gauti miesto piliečio garbės vardą, kadangi jis nė piršto nepajudino, kad miestui ir jo žmonėms būtų geriau gyventi. Tai yra visiškas nonsenas, kadangi garbės piliečio vardas buvo susietas tik su tuo, kad šis asmuo neabejotinai atsitiktinai ir politiškai konjunktūriškai buvo tapęs miesto meru.
Užtat kitas buvęs socialdemokratų meras pagarsėjo, tik kai vėliau tapo Vyriausybės atstovu ir darbo patalpose su blondine buvo pagautas išgėrinėjantis. O kiek tokių situacijų ir blondinių buvo, kai Vaclovas Volkovas buvo meru ir jo niekas negalėjo pagauti, gali atsakyti tik jis pats. Kitas buvęs meras Vytautas Juškus gali pasigirti daug spalvingesne biografija, nes jis iki mero pareigų vadovavo net tik didelei gamyklai, bet ir vienam iš bankų padalinių mieste, ir Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai bei skaitė paskaitas studentams. Bet kiek jo tos žinios turėjo praktinės naudos miestui ir kiek ta užimama padėtis turėjo naudos pačiam Vytautui?
Taip, prie jo buvo rekonstruotas pėsčiųjų bulvaras, tai labai svarbus ir turbūt vienintelis išliekamąją vertę turintis darbas. Bet buvo pilna daugybė neabejotinų sprendimų, tarp kurių pirmiausias - tai miesto centre leidimas įsikurti prekybos centrui „Saulės miestas“ ir faktiškai padovanojimas autobusų stoties, nes gavęs šį žemės sklypą ir autobusų stotį, miestas vėliau dar atliko savo sąskaita šimtus tūkstančių litų kainuojančių inžinerinių infrastruktūrų darbus, o vėliau - dar ir dabar moka nuomą už autobusų stotį, nors tai absoliuti nesąmonė. Kituose miestuose analogiški projektai buvo vykdomi visiškai atvirkščiai, išimtinai tik už investuotojo lėšas ir jie dar sumoka už gaunamą seną autobusų stoties pastatą bei jam priklausantį žemės sklypą. Be to, prekybos centre autobusų stotis įsikurdavo nemokamai. Kyla daug abejonių, ar tokie sprendimai šiaip jau politikoje ir ekonomikoje patyriusiam žmogui buvo atsitiktiniai ar padaryti per klaidą, nes mieste sklando ne vienas gandas apie ne vieną nekilnojamojo turto nuosavybę Vytauto Juškaus ar jo artimųjų vardu bei apie jo dovanojamus namus savo ar kito asmens vardu savo šeimos ar artimųjų nariams.
Sakykite, ar atsitiktinai Vytautas Juškus po „Saulės miesto“ įsikūrimo panašiu laikotarpiu įsigijo prabangų butą Palangoje prie pat šiuo metu pastatytos naujosios „Maximos“ su autobusų stotimi? Tiek šio komentaro autorius, tiek „Šiaulių naujienos“ neturi duomenų, kieno vardu registruotas šitas butas, bet kad juo nuolat disponuoja ponas Vytautas Juškus - neginčijama. Manau, kad daugybė šiauliečių labai dažnai poną Vytautą Juškų, ypač vasarą, mato Palangoje, bet turbūt nedaug žino, kur jis būna apsistojęs, nors savo Vyriausiajai rinkimų komisijai teiktoje deklaracijoje Vytautas Juškus nurodė, kad jis turi privalomai registruotą turtą 2011 m. tik 185 200 Lt vertės, nors akivaizdu, kad jo vien tik namas Šiauliuose turbūt vertas daugiau. Tai, arba butas tuo metu dar nebuvo užregistruotas jo vardu ar jis apskritai įregistruotas svetimu vardu, reikšmės neturi, bet tokių turtų aitvarai paprastai nesuneša. Žinoma, šiuo komentaru nenorima pasakyti, nes nėra jokių pagrįstų įrodymų, kad Vytautas Juškus buvo galimai nesąžiningas, bet visuomenei vieši asmenys turėtų teikti daugiau informacijos apie savo veiksmus ir turtą, todėl tokių abejonių ir įvairių prielaidų ar gandų turbūt nekiltų.
Taigi, visus 2014 metus, kuriais mes įvertinti tvirta paskutine vieta, miestui vadovauja Justinas Sartauskas. Kadangi jis yra vienas iš daugelio kandidatų į būsimus miesto merus, plačiau nekomentuosiu šio asmens gebėjimų šiame komentare, todėl kad daugiau ar mažiau kiekvieno būsimo kandidato į merus galimybes ir asmenybę planuoju paliesti būsimuose komentaruose. Bet trumpai pažymėtina, kad praėjusį šeštadienį viename iš mieste leidžiamų dienraščių buvo pasirodęs reklaminis pranešimas apie tai, kad Lietuvoje ir konkrečiai Šiauliuose pradeda veikti juridinė firma UAB „Jurvest Baltia“. Prie šios reklamos buvo ir nuotrauka, kurioje matyti, kaip miesto meras J. Sartauskas kerpa tuos teisinės įmonės biuro Šiauliuose atidaryme-įkurtuvių juostelę.
Pasidarė juokinga iki graudumo, kad miesto meras visiškai nesusigaudo, ką jam reikia veikti. Jeigu jau miesto meras turi laiko vaikščioti į kiekvienos įmonėlės ofiso atidarymus, tai jis absoliučiai neturi ką dirbti ir absoliučiai nesupranta, ką meras turi daryti. Jei Jūs, šiaulieti, švęstumėte savo buto įkurtuves, nesidrovėkite pakviesti dabartinio miesto mero - turėtų ateiti. Na, į namo įkurtuves Justinas tikrai atbėgtų, galėtų nemokamai užkąsti ir išgerti. Be to, įdomu, kad šios juridinės firmos UAB „Jurvest Baltia“ vadovu nurodytas ir nuotraukoje nufotografuotas liūdnai ir skandalingai pagarsėjęs teisininkas Irmantas Balčiūnas, apie kurį „Šiaulių naujienose“ ne kartą rašyta. Štai 2013 metų gegužės mėnesį buvo publikuojamas straipsnis apie tai, kaip dar viena skandalinga asmenybė advokatas Aldevinas Ščigla pasirašė 2000 Lt vekselį ir šių pinigų nebenori atiduoti, o antstolis R. Kudrauskas niekaip negali iš jo išieškoti. Tuomet šis advokatas motyvavo, kad pinigus paėmė jo buvęs draugas Irmantas Balčiūnas, su kuriuo jis kartu dirbo, o jis tik pasirašė vekselį ir teigė, kad pasitikėjo pas jį tuo metu dirbusiu Irmantu Balčiūnu, todėl nemanė, kad pinigai nebus grąžinti. Dar 2011 m. rugsėjo mėnesį „Šiaulių naujienose“ buvo skelbta, kad šis advokatas nevykdo savo įsipareigojimų bankui ir jo turtas parduodamas iš varžytinių. Būdamas teisininku ir patyrusiu skolininku advokatas A. Ščigla neva buvo apgautas nuotraukose su meru pozavusio Irmanto Balčiūno. Taip pat ir 2012 m. sausio mėnesį „Šiaulių naujienos“ rašė, kaip į dienraštį kreipėsi liaudies menininkas, medžio drožėjas Izidorius Kazlauskas, kuris taip pat kaltina minėtą I. Balčiūną, kad jis paėmė ir negrąžino 632 Lt, o jau minėtas advokatas A. Ščigla - 500 Lt, nors jokių paslaugų neatliko. Nepaisant visų šių aplinkybių, meras atidarinėja biurą rusų įmonės, kuriai vadovauja savo įsipareigojimų nevykdantis asmuo. Beje, tas asmuo, kaip buvęs IĮ „Juridic“ direktorius, ir „Šiaulių naujienoms“ daugybę metų neatiduoda 42 Lt skolos, o antstolė Vaiva Šimkienė niekaip nesugeba ar nenori iš jo išieškoti iki šiol. Akivaizdu, kad merui bent jau prieš rinkimus reikėtų pagalvoti, kur jam verta lankytis ir su kuriais žmonėmis bendrauti.
Nuoširdžiai tikėtina, kad būsimi pirmąkart vykstantys tiesioginiai mero rinkimai iš esmės pakeis situaciją ir mes visi su Jumis, mieli šiauliečia,i išsirinksime merą, kuriuo galėtume didžiuotis, o ne gėdytis, kaip buvo visuomet iki šiol. Juolab kad tarp jų, bent mano nuomone, tikrai yra asmenų, kurie bent jau šiuo metu atrodo visiškai tinkami vadovauti miestui ir galbūt Šiauliai reitinge užims tuomet ne paskutinę, o bent jau vieną iš pirmųjų vietų.