Šiaulių teritorinėje darbo biržoje kas antras registruotas jaunuolis iki 25 metų yra nekvalifikuotas, o 13 procentų turi tik pradinį išsilavinimą.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Romualda URBONAVIČIŪTĖ
Jei jaunuolis iki šešiolikos metų dėl kokių nors aplinkybių įgijo tik pradinį išsilavinimą, jis beveik neturi galimybių tęsti mokslų: Suaugusiųjų mokykloje žemiausia klasė yra aštunta, į Jaunimo mokyklą priimama tik iki 17 metų.
Ir visa tai pagrįsta Švietimo įstatymu – mokytis bendrojo lavinimo mokykloje privaloma tik iki 16 metų – nesvarbu, koks iki to amžiaus bus įgytas išsilavinimas.
Todėl Šiaulių teritorinėje darbo biržoje šių metų gegužės 1 dieną buvo registruoti 2373 bedarbiai jaunuoliai iki 25 metų, kas antras iš jų – neturintis jokios kvalifikacijos, o biržos Darbo išteklių skyriaus vedėjos Vaidos Ignotienės teigimu, iš tų nekvalifikuotų jaunųjų bedarbių apie 23 proc. yra įgiję vidurinį, 17 proc. – pagrindinį, 13 proc. – tik pradinį išsilavinimą.
Akivaizdu, kad tik pradinį išsilavinimą įgijusiems galimybės įsidarbinti, o juolab įgyti profesiją, yra minimalios, nebent jie pasiryžtų grįžti į mokyklos suolą ir baigti bent dešimt ar aštuonias klases.
Mokykla tik iki 16 metų
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Violeta Damskienė teigia, kad baigę aštuonias klases jaunuoliai gali eiti mokytis tik į profesines mokyklas, nors ten kol kas su tokiu išsilavinimu profesijų pasirinkimas dar yra labai nedidelis. Nebent jie galėtų pabaigti profesinėje mokykloje 10 klasių ir tada pradėti mokytis norimos profesijos.
Tačiau pagal Švietimo įstatymą, kuris reikalauja, kad jaunuoliai mokytųsi tik iki šešiolikos metų, pasak Švietimo skyriaus vedėjos, vyresnių jau niekas negali priversti tęsti mokslų bendrojo lavinimo mokykloje.
Vadinasi, atšventęs šešioliktąjį gimtadienį jaunuolis jau nors kitą dieną gali išeiti iš bendrojo lavinimo mokyklos - nesvarbu, ar jis mokėsi šeštojoje progimnazijos, ar pirmojoje-antrojoje gimnazijos klasėje.
Tad kokios galimybės šiems jaunuoliams įgyti išsilavinimą ir profesiją.
Penkta klasė – tik Tardymo izoliatoriuje
Gerai dar, jei jaunuolis yra baigęs bent septynias klases, nes Šiaulių suaugusiųjų mokykloje, turinčioje gimnazijos statusą, aštuntoji klasė yra pati žemiausia.
„Į mūsų mokyklą priimami mokytis žmonės nuo 18 metų, bet gali mokytis ir nepilnamečiai, kurie dirba, arba besilaukiančios nepilnametės, - sako Suaugusiųjų mokyklos direktoriaus pavaduotoja Sigita Lizdenienė. - Tačiau tik Šiaulių tardymo izoliatoriuje įkurtame mūsų skyriuje yra ir pirma, ir penkta, ir septinta klasės.“
Be to, reikia turėti omeny, kad į Suaugusiųjų mokyklą priimami dirbantys asmenys arba vaikučius auginančios mamos.
Niekas negali sutrukdyti
Iki 17 metų nedirbantys jaunuoliai gali pagrindinį išsilavinimą įgyti Normundo Valterio jaunimo mokykloje.
Šios mokyklos direktorė Loreta Tamulaitienė teigia, kad į šią mokyklą dažniausiai ateina mokytis tie vaikai, kurie dėl kažkokių priežasčių nelankė mokyklos metus ar net dvejus, bet dar, pagal Švietimo įstatymą, yra privalomo mokytis bendrojo lavinimo mokyklose amžiaus.
„Pas mus tokius vaikus dažniausiai nukreipia mokyklos iš 8-9 klasių. Mes taikome visas ugdymo plano siūlomas galimybes – vienoje pamokoje dirba du mokytojai, dalis pamokų vyksta ne mokykloje, o kitose aplinkose, turime ikiprofesinio mokymo kryptį, todėl čia įgyjama praktinių įgūdžių, kad paskui būtų galima tęsti mokslus profesinėse mokyklose. Todėl iš tų mokinių, kurie baigia mūsų mokyklą, apie 90 procentų tęsia mokslus arba dirba, - sako L. Tamulaitienė. - Tačiau jei vaikui suėjo 16 metų besimokant, sakykim, devintoje klasėje, ir jis nusprendžia nebesimokyti, mes esame bejėgiai jam sutrukdyti palikti mokyklą.“
Profesijos mokosi motyvuotieji
Šiaulių profesinio rengimo centro direktoriaus pavaduotojas ugdymui Rimantas Urmonas sako, kad į Profesinio rengimo centrą stoja motyvuoti jaunuoliai – tie, kurie ilgesnį laiką nesimokė ir nedirbo, čia nesiveržia.
„Pas mus stoja ir keturiasdešimtmečiai, baigę vidurines ar pagrindines mokyklas, mokytis pagal profesinio rengimo programas. Retai, bet pasitaiko, kad stoja ir gimnazinio amžiaus jaunuoliai mokslo metų eigoje – spalį tokių buvo 11, lapkritį – dar 7. Tačiau gali būti, kad jie pasirinko mūsų centrą pakeitę gyvenamąją vietą“, - sako R. Urmonas.
Įsipareigota užtikrinti galimybes
Aiškėja, kad tik pradinį išsilavinimą iki šešiolikos metų įgiję jaunuoliai į mokyklas nesugrįžta, o ir neturi galimybių kur nors įgyti pagrindinį išsilavinimą, nebent tik Tardymo izoliatoriuje veikiančiame Suaugusiųjų mokyklos skyriuje.
Todėl kyla klausimas, kaip bus vykdomas Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų taryboje (EPSCO) Briuselyje valstybių narių – tarp jų ir Lietuvos - sutarimas dėl jaunimo užimtumo didinimo priemonių.
Juk ten susitarta, kad nuo 2014 metų jaunuoliams iki 25 metų amžiaus, kurie yra registruoti darbo biržoje, šios valstybės turi užtikrinti galimybes įsidarbinti, tęsti mokslus, atlikti gamybinę praktiką ar stažuotę per keturis mėnesius po mokyklos baigimo ar netekus darbo, taip pat, kaip bus vykdomos atitinkamos priemonės į darbo rinką įtraukti jaunimą, neregistruotą darbo biržoje.
