Vaistininkė Almyra Girdenienė sako, jog žmonės yra įpratę kaupti vaistus.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Lina ABROMAVIČIENĖ
Žmonės, besirūpindami savo sveikata, neretai persistengia. Eidami į vaistinę nusipirkti vaistų nuo slogos ar galvos skausmo, įsigyja krūvą papildomų, kurie ilgai nenaudojami pasensta. Nebenaudojamus vaistus būtina grąžinti į vaistinę, nes juos reikia tinkamai sunaikinti, tačiau vaistininkai tai daro nenoriai, nes vaistinėms sandėliuoti ir saugoti senus vaistus tiesiog neapsimoka. Kadangi vaistų tiesiog išmesti į šiukšlių dėžę negalima, nes jie teršia aplinką, Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos departamento specialistai tikina, jog kaip ir iki šiol, negaliojantys vaistai bus renkami vaistinėse, tik už jų rinkimą ir naikinimą mokėsime patys.
Svarstoma keisti farmacinių atliekų tvarkymą
Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos departamento Vaistinių ir farmacijos specialistų skyriaus vedėjos Miglės Domeikienės, vaistinės, vykdydamos Farmacijos įstatymo nuostatas, turi nemokamai priimti iš gyventojų naikintinus vaistus. Jei vaistinės jų nepriima, gyventojai gali skųstis Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai.
„Nuo kitų metų už farmacinių atliekų tvarkymą turės mokėti Sveikatos apsaugos ministerija iš jai valstybės biudžete patvirtintų bendrųjų asignavimų. Šiuo metu vaistinės turi pačios mokėti už jų farmacinių atliekų bei iš gyventojų surinktų naikintinų vaistų tvarkymą. Šiuo metu yra svarstoma galimybė keisti farmacinių atliekų tvarkymo apmokėjimo tvarką ir šioje srityje taikyti Atliekų tvarkymo įstatyme nustatytą principą – „teršėjas moka“, – sako M. Domeikienė.
Vaistų saugojimas – papildomas „galvos skausmas“
Vaistininkė Almyra Girdenienė sako, jog nebetinkamų vartoti vaistų per metus surenkama keliasdešimt kilogramų. Vien sausio mėnesį klientai sunešė 5 kilogramus nebegaliojančių vaistų. „Pasenusius vaistus žmonės privalo nešti į vaistinę, o ne mesti kur papuola. Mūsų vaistinėje priimame ir narkotines, ir psichotropines vaistines medžiagas, nes jomis prekiauti turime leidimą. Tačiau narkotinės ir psichotropinės vaistinės medžiagos priimamos sudėtingesne tvarka. Vaistininkas juos užregistruoja apskaitos žurnale, o atnešes žmogus turi pasirašyti“, – sako A. Girdenienė.
Pasak vaistininkės, vaistų saugojimas – tai papildomas darbas vaistininkams. Nes juos reikia ne tik užregistruoti, bet ir tinkamai laikyti. Kadangi daugiausiai vaistų sukaupia vyresnio amžiaus žmonės, A. Girdenienė galiojančius vaistus pataria atiduoti artimiesiems, kuriems jie tinka.
„Dažnai atneštame negaliojančių vaistų ryšulyje randame ir termometrų. Žmones norime įspėti, jog vaistinės gyvsidabrio termometrų nepriima. Taip pat negaliojančius vaistus geriausia nešti į tą vaistinę, iš kurios juos pirko“, – sako vaistininkė.
Nuolaidomis susižavima ir vaistinėse
A. Girdenienė sako, jog žmonės yra įpratę kaupti vaistus. Jei apsilanko vaistinėje, pamatę nuolaidų, neatsilaiko ir, reikia ar nereikia, perka vaistų. „Nors jų ir nesunaudoja, tačiau perka dar ir papildomai, jei tik randa pigiau“. Ypač daug prikaupiama kompensuojamų vaistų, už kuriuos nereikia mokėti. Taip netikslingai naudojamos ir valstybės lėšos“, – teigia pašnekovė. Vaistinėse akcijų ir nuolaidų kaip per išpardavimus prekybos centruose, A. Girdenienės manymu, net neturėtų būti, nes vaistai yra perkami tada, kada reikia, o ne galvojant, kad galbūt jų kada prireiks.
Kaupia vyresni žmonės
Bendrosios praktikos gydytoja Teodora Laimutė Daunienė sako, jog dauguma vyresnio amžiaus žmonių stengiasi pas gydytoją išsirašyti vaistų receptų kiek įmanoma ilgesniam laikotarpiui, kad kiekvieną mėnesį netektų laukti eilėse. Tačiau yra ir tokių, kurie perka ir nereikalingų vaistų. „Kiekvieno vyresnio amžiaus žmogaus namuose galima rasti po kelis maišus vaistų. Pinigai išleidžiami vaistams, kurių net nesuvartoja, o tuo pat metu prašoma kompensacijų šildymui. Žmonės turėtų žinoti, jog vaistai yra chemija, kurią reikia vartoti su saiku“, – teigia gydytoja T. L. Daunienė.
„Pacientai dažniausiai skundžiasi pačiais įvairiausiais negalavimais ir nuo visų ligų vartoja labai daug vaistų. Yra žmonių, kuriems gydytojo paskirtų vaistų nepakanka ir patys ieško sau tinkančių. Pamato pas kaimyną vaistų pakuotę ir mano, kad jam tokių reikia. Nusiperka, todėl ir lieka krūva nenaudojamų vaistų“, – sako T. L. Daunienė.
Pasak gydytojos, kartais pasitaiko, kad vaistai netinka žmogui ir juos būtina pakeisti kitais.
„Žmonės save skriaudžia. Pirkdami daugiau nereikalingų vaistų, naudoja savo pinigus, kurių ir taip trūksta. Vyresni žmonės dažnai pamiršta išgerti vaistus, todėl jų lieka. Reikėtų atidžiau žiūrėti, ką perkame vaistinėse, o namuose turėti tik būtiniausių vaistų“, – aiškina T. L. Daunienė.
