Kiekvienais metais Šiaulių policijos kriminalinėse suvestinėse daugėja pranešimų apie tai, kad šeimos ar kartu gyvenančios poros buitinius konfliktus linkusios spręsti kumščiais. Anot specialistų, smurtas kenkia ne tik aukai, bet ir šalia esantiems šeimos nariams. Jautriausia grupė – vaikai, kurie stebėdami tėvų konfliktus visą gyvenimą gali būti lydimi baimės jausmo.
Kęstučio PABIJUTO pieš.
Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ
Smurtaujančiųjų daugėja
Praėjusiais metais Šiaulių miesto policijos pareigūnams teko atlikti 664 ikiteisminius tyrimus dėl smurto artimoje aplinkoje. Liūdinanti statistika byloja, kad asmenų, keliančių prieš savo artimuosius ranką, sparčiai daugėja: 2012 metais buvo atlikti 429 tokie ikiteisminiai tyrimai. Policijos atstovų teigimu, net 95 procentai smurtą patyrusiųjų – moterys.
Smurto problema opi ne tik mieste, bet ir apskrityje. Šiaulių apskrityje praėjusiais metais pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje gauta 2 926, t. y. beveik 900 daugiau negu 2012 metais. Pagal juos buvo pradėtas 2 081 ikiteisminis tyrimas. Daugiau ikiteisminių tyrimų dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuota tik Vilniaus apskrityje.
Akivaizdu, kad nukentėjusiųjų skaičius didėja. Tuo pačiu daugėja ir pagalbos ieškančiųjų, pastebi
Šiaulių apskrities specializuotam pagalbos centrui, veikiančiam prie ir Moterų veiklos inovacijų centro, vadovaujanti Salomėja Jasudienė. Praėjusiais metais čia apsilankė 452 asmenys: 243 atvyko siųsti policijos, 209 pagalbos ieškojo patys. Anot S. Jasudienės, kreipiasi ne tik tie gyventojai, prieš kuriuos buvo pakelta ranka, bet ir kiti šeimos nariai ar net patys smurtautojai.
Į kuprą dėl neskanaus maisto
Direktorė neslepia, kad apsilankę asmenys neretai būna palūžę, tačiau nemažai daliai jų pavyksta atsistoti ant kojų ir vėl grįžti į normalų gyvenimą. „Šeimoje buvo auginami trys vaikai. Vyras dirbo labai retai. Moteris pati išlaikė šeimą, tačiau turėdavo kęsti vyro užgauliojimus ir smurtą. Šis piktindavosi, kad maistas negerai pagamintas, daiktai ne taip sudėti, vaikai ne taip auklėjami ir pan. Moteris į policiją nesikreipė. Jos pasąmonėje buvo įsitvirtinusi mintis, kad tai yra šeimos problema ir viešinimas čia nereikalingas. Galiausiai internete suradusi informaciją, ji kreipėsi į mūsų centrą. Ateidavo čia dažnai. Po daugybės konsultacijų ji priėmė sprendimą, kad geriausia išsiskirti su vyru. Jai buvo priteisti alimentai, bet vyras nedirbo, todėl pinigų moteris negavo. Tada kreipėmės į Vaikų išlaikymo fondą. Ji gaudavo nors ir nedidelius pinigus. Moteris įstojo į kolegiją, baigė mokslus. Ji grįžo į normalų gyvenimą ir vaikai pamatė visai kitokią mamą. Patys tapo laisvesni“, – vienos šeimos istoriją „Šiaulių naujienoms“ pasakoja S. Jasudienė.
Specializuoto pagalbos centro direktorė teigia, kad toli gražu ne visos smurtą patiriančios moterys išdrįsta ieškoti pagalbos. Dažnai jos linkusios prisiimti nesamą kaltę sau. „Moterys nesijaučia nukentėjusiosiomis. Jos mąsto, kad galbūt pačios kažką ne taip pasakė ar padarė“, – teigia ji. Kita dalis moterų vengia viešumos arba patiki mylimojo pažadais, kad ranką pastarasis pakėlė paskutinį kartą ir daugiau šitaip niekada nebesielgs. Vis dėlto praktika rodo, kad tie, kurie išdrįso smurtauti kartą, smurtaus ir vėliau.
Žmonės nemoka bendrauti
Paklausta, kodėl, jos nuomone, žmonės santykius aiškinasi kumščiais, S. Jasudienė teigia, kad čia kalta kultūros stoka. „Ne visada yra taip, kad šeimoje naudojamas tik fizinis smurtas. Jis būna įvairus. Pačioje pradžioje dažniausiai naudojamas psichologinis smurtas, kuris vėliau perauga į fizinį. Mano nuostata tvirta – šeimoje konfliktai ir toks jų sprendimas kyla dėl kultūros stokos, nemokėjimo bendrauti“, – sako ji, pridurdama, kad tokį bendravimo būdą žmogus atsineša iš savo aplinkos, tėvų. Jos teigimu, norėdami išspręsti šią opią problemą dar vaikystėje mažiesiems turėtume aiškinti apie bendravimą, tinkamą ir netinkamą elgesį, nes būtent tada susiformuoja žmogaus charakteris ir vertybės.
S. Jasudienė sako, kad visuomenėje yra susiformavusi klaidinga nuomonė, jog su smurto problema susiduria tik socialinės rizikos šeimos. „Nieko panašaus. Yra negeriančių, darbus turinčių šeimų, kuriose smurtaujama. Tiesiog žmonės nemoka bendrauti“, – sako ji.
