Zita KATKIENĖ

Atėjo vasara, ir žmonės pradeda planuoti, kada, kur ir su kuo atostogaus. Deja, ne visi. Kai kurių Šiaulių savivaldybės bendrovių vadovai, neatostogavę jau dešimtmetį, ir šiandien turbūt dar nesijaučia pervargę, nes atostogų neplanuoja, nors vasara jau įpusėjo. Jei kuris nors iš jų nuspręstų išeiti ar būtų atleistas iš darbo, kompensacijų už nepanaudotas atostogas gautų per 50 tūkstančių litų.  

Kadangi patys geruoju atostogauti neina, direktoriai ilsėtis buvo varomi per prievartą.   

 

 

Keturių miesto Savivaldybės įmonių vadovai, plušantys be atostogų, tapo rūpesčiu ne tik Šiaulių savivaldybės administracijai, bet ir pačių bendrovių valdyboms. Savivaldybės administracijos direktorius sako, jog visiškai atsitiktinai Ekonomikos skyriaus dokumentuose pastebėjo, kad Savivaldybei pavaldžių bendrovių vadovai neatostogauja. Nežinia, ką V. Damulevičius veikė visą praėjusią kadenciją, kai irgi dirbo Savivaldybės administracijos direktoriumi ir pats buvo ne vienos įmonės valdyboje, jeigu tik dabar sužinojo šią naujieną.    

 

„Gali kristi darbo našumas“, - paaiškina direktorius, paklaustas, kas čia blogo, kad žmonės pluša be atostogų. Tuo atveju, jei sustotų įmonės veikla ar vadovas nuspręstų atsistatydinti ar būtų atleistas iš pareigų, jam tektų mokėti kelias dešimtis tūkstančių litų kompensacijos už nepanaudotas atostogas. 

Kad taip nenutiktų, direktorius V. Damulevičius nusprendė, kad neatostogaujančius vadovus ilsėtis reikia varyti per prievartą: nurodyta bendrovių „Šiaulių gatvių apželdinimas“, „Busturas“, „Šiaulių turgus“  valdybos posėdžių metu svarsti klausimą dėl vadovų nepanaudotų atostogų. Įsakyme nurodyta, kad nuo šiol nepanaudotų atostogų laikotarpis negali būti ilgesnis, kaip dveji metai, o atostogauti direktoriams patariama eiti du-tris kartus per metus. 

Tiesa, buvo laikas, kai nepanaudotos atostogos būdavo panaikinamos ir žmonės nebūdavo suinteresuoti neatostogauti ir taupyti atostogų sąskaita. Dabar šalies įstatymai leidžia žmogui neatostogauti bei kaupti atostogas, kurios, aplinkybėms susiklosčius, gali pavirsti nemaža krūvele šlamančiųjų. 

Ši problema, kad žmonės kaupia neišnaudotas atostogas, jau senokai svarstoma ir Seime. Sugrįžti prie buvusios tvarkos, kai buvo panaikinamos neišnaudotos atostogos, nesiūloma. Tačiau svarstomas įstatymo dėl kasmetinių atostogų panaudojimo pakeitimas. Eina kalba apie tai, kad jei žmogus per vienuolika darbo mėnesių neišnaudos kasmetinių atostogų, dvyliktą mėnesį privalės atostogauti. 

 

 

Daugiausia nepanaudotų atostogų sąskaita sutaupė bendrovės „Šiaulių gatvių apželdinimas“ vadovas Edmundas Laugalis. Jis be poilsio pluša lygiai dešimt metų, tad ir atostogauti dabar galėtų lygiai dešimt mėnesių. 

 

„Vadovo atlyginimas - apie aštuoni tūkstančiai litų, tad nesunku suskaičiuoti, kiek susikaupė pinigų, kai žmogus neatostogavo – apie 50 tūkstančių litų“, - skaičiuoja administracijos direktorius. 

 

Kiek trumpiau - aštuonerius metus - be atostogų triūsia bendrovės „Šiaulių turgus“ direktorius Alvydas Petroliūnas, kurio atostogų sąskaitoje – 218 dienų. Bendrovės „Busturas“ generalinis direktorius Vilius Laužikas turi teisę atostogauti beveik pusmetį. 

 

Savivaldybės Ekonomikos skyriaus duomenimis, atostogas taupo ir kai kurie įmonių vadovų pavaduotojai. Yra ir taip, jog generalinis direktorius atostogauja kasmet, o pavaduotojas – „taupo“ atostogas.

 

 

Paskambinus į UAB „Busturas“ paaiškėjo, jog generalinis direktorius Vilius Laužikas šiuo metu jau atostogauja. Nuo birželio 29-osios jis išėjo atostogų ir išvyko užsienin. Paaiškėja, jog „Busturo“ vadovas šiais metais atostogauja jau ne pirmą kartą, nors įsakymą įmonių vadovams atostogauti du-tris kartus per metus Savivaldybės administracijos direktorius pasirašė tik dabar. 

 

 

Atostogų taupymo rekordininkas, bendrovės „Šiaulių gatvių apšvietimas“ direktorius Edmundas Laugalis ir šiandien apie jokias atostogas dar negalvoja: „Bus valdybos posėdis ir nuspręs... Aš neprieštarausiu“, - sako įmonės vadovas paklaustas, kad žada atostogauti. 

 

E. Laugalis tikina atostogauti negalėjęs, nes įmonėje niekas negalįs jo pakeisti. „Esu vienas, niekas manęs negali pavaduoti... nėra pavaduotojo“, - teisinasi vadovas.

 

Paklaustas, kaip pasiilsi, E. Laugalis sako, jog pakanka ir savaitgalio. Ypač geras poilsis – fizinis darbas.  „Jei dirbu fizinį darbą – puikiai pasiilsiu per dvi dienas“, - sako E. Laugalis ir prisipažįsta, jog retas savaitgalis, kad apie darbą nereikėtų galvoti. 

 

„Tai vienoje, tai kitoje vietoje kas nors nutinka, skambina man ir tenka rūpintis, važiuoti“, - sunkia direktoriaus dalia guodžiasi maždaug 8 tūkstančių litų atlyginimą gaunantis bendrovės vadovas. 

 

Per tą dešimtmetį, kai E. Laugalis vadovauja „Šiaulių gatvių apšvietimui“, jis ne tik nepasinaudojo mokamomis atostogomis. Direktorius niekada nesirgo ir neturėjo nedarbingumo lapelio, niekada nevyko į jokias komandiruotes ar tobulinimosi kursus.„Kasdien buvau darbe! Galite patikrinti – kasdien po trisdešimt ir daugiau parašų tenka pasirašyti“, - įtikinėja direktorius. 

 

Paklaustas, ar yra tekę nuvažiuoti į Lietuvos pajūrį, direktorius, panašu,  supyksta: „Prisivažinėjau, kai jaunas buvau, o dabar nevažiuoju“. Bet kai paklausiame paprasto klausimo „Kodėl?“, direktorius, atrodo, visai rimtai supyksta: „Ko čia dabar visiems pasidarė įdomu? Tegu kiekvienas apie save galvoja, o kai pradeda galvoti apie kitus – juokinga!“ - piktinasi E. Laugalis. 

 

 

Savivaldybės administracijos direktoriaus V. Damulevičiaus įsakymas palies ir bendrovės „Šiaulių turgus“ direktorių Alvydą Petroliūną:

„Yra įsakymas – ir vykdysim“, - atsako direktorius paklaustas, kada žada atostogauti. Ir patikslina, jog šiais metais planuoja atostogauti du kartus. Pirmą kartą atostogausiąs liepai baigiantis. 

 

Be atostogų dirbta aštuonerius metus. „Tokios aplinkybės klostosi – nėra kam dirbti“, - rypuoja direktorius. Vasarą direktoriui taip pat atostogauti nesą galimybių, nes kolektyve padaugėja žmonių, atsiųstų iš Darbo biržos. „Reikia juos prižiūrėti“, - paaiškina A. Petroliūnas.

 

„Gal esate nepakeičiamas?“ - klausiame direktoriaus. Jis tik supyksta: „Turgus yra ir bus. Yra buhalteris, yra kontrolierius, bus kam dirbti...”  

 

 

„Man labai apmaudu, kad žmonės, kurie dirba įtemptą darbą, gyvena kupiną įtampos gyvenimą, dar ir neatostogauja“, - sako Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro vadovas Vytautas Bartkevičius įsitikinęs, jog neatostogaujantis žmogus kenkia ne tik sau, bet ir savo šeimai. Nepakenkdamas sau ir psichikos sveikatai be atostogų maksimaliai žmogus gali dirbti dvejus metus. Vėliau atostogauti būtina.

 

Žmogui, dirbančiam vadovo darbą, ypač svarbus smegenų poilsis. „Nuolat protinę įtampa išgyvenantis žmogus neišvengs perdegimo sindromo“, - sako psichiatras, žinantis ne vieną žmogų, kuris ir atostogų metu eina į darbo kabinetą, nes galvoja, kad be jo įmonė „sugrius“. 

 

Atostogos vadovo darbą dirbančiam žmogui - tai smegenų reabilitacija, todėl būtina keisti mintis, keisti veiklą. Per ilgai be poilsio dirbantis žmogus, pasak psichiatro, tampa piktas, dirglus, nepatenkintas.

 

Pasak V. Bartkevičiaus, ir protinį darbą dirbantys žmonės pavargsta skirtingai. Tie, kurie darbe patiria stresą, pailsės ekstremalaus pobūdžio atostogose, kur patirs rizikos, adrenalino. Tie, kurie dirba ramioje aplinkoje, geriau pailsi gamtoje, kur gali daug judėti. 

 

Geras ir kokybiškas poilsis, pasak psichiatro, priklauso ir nuo žmogaus asmenybės, bei to, ką jis norėtų patirti: pabūti ramiai, ar atsikvėpti triukšmingoje aplinkoje. Lėtesnio charakterio žmogui poilsis turistinėje kelionėje, kur daug šurmulio ir triukšmo, daug naujos informacijos, gali sukelti stresą. Tam žmogui, kuris mėgsta bendrauti, būtų didžiulė kančia poilsį leisti vienumoje, tyloje ir ramybėje. Kai vienas džiaugiasi puikiomis atostogomis, praleistomis sofoje su knyga rankoje, kitam tai būtų kančia, nes jis neįsivaizduoja poilsio be nuotykių, rizikos, triukšmingo bendravimo. 

 

Esama žmonių, kurie atostogų metu stengiasi įveikti kasdienius, buitinius darbus: remontuoja namus, nuima sodo derlių. Tačiau tai, pasak psichiatro, žmogų tik įsuka į rūpesčių ratą ir jis nepajėgia atsipalaiduoti. Vienus darbus kitų darbų rutina, pasak specialisto, dažniausiai pakeičia darboholikai, kuriems būtina suprasti, kad per atostogas žmogus gali leisti sau daryti ne tai, ką reikia, bet tai, ką jis nori, kas jam malonu, kas teikia atgaivą sielai, širdžiai ir kūnui.