Zita KATKIENĖ

Tarptautinės moterų asociacija, vadovaujama aštuonerius metus Lietuvoje gyvenančios britės Barbaros Litle, bei renginio, skirto paramai moterims, sergančioms onkologine liga, organizatorė bei labdaros koordinatorė Irina Tuminienė, į Republikinės Šiaulių ligoninės Onkologijos kliniką atvyko ne tuščiomis – dovanojo biopsijų šaudyklę bei biopsijų adatų.

Lėšų biopsijų adatoms pirkti surinkta dar pavasarį Vilniuje surengto labdaros renginio metu. Trečius metus iš eilės vykstantis renginys, kurį organizavo Tarptautinė moterų asociacija (IWAV) kartu su farmacijos kompanija „Roche Lietuva“,  buvo pavadintas „Sužydėjusi viltis“. Renginio, kurio metu buvo parduodami skirtingų stilių menininkų darbai, tikslas, pasak jo organizatorės I. Tuminienės,  onkologijos klinikų, vykdančių krūties vėžio ankstyvąją diagnostiką, rėmimas. Buvo numatytas ir konkretus pirkinys – biopsijų šaudyklės bei stulpelinės  biopsijų adatos. Šios priemonės buvo skirtos ne tik Šiaulių, bet ir Vilniaus, Kauno bei Klaipėdos ligoninėms, gydančioms krūtų vėžiu sergančias ligones. 

Pasak asociacijos prezidentės Barbaros Litle, prieš trejus metus kilo mintis rengti labdaros renginius, kurių metų surinktos lėšos skiriamos  remti sergančiuosius onkologinėmis ligomis. Šis renginys jau buvo trečias. Jo metu surinkti 52 tūkstančiai litų. 

Į susitikimą su renginio organizatorėmis susirinkę onkologai džiaugėsi, kad galės dirbti su nauja biopsijų šaudykle. Pasak onkologo Mindaugo Šatkausko, biopsijų šaudyklė – ne vienkartinis prietaisas, todėl jį galima ir taisyti. Gydymo įstaigoje turimos trys šaudyklės jau ne kartą taisytos, todėl susidėvėjusios. Dovanota biopsijų šaudyklė, kainuojanti per 350 litų, padės medikui dirbti tiksliau. 

Pasak onkologo, kiekvienu atveju, kai gydytojas krūtyje aptinka pakitimų, gydymas skiriamas tik tuomet, kai išsiaiškinama, ar pakitimas piktybinis, ar gerybinis. Tai, anot mediko, atliekama dviem būdais – plona adata paimama darinio audinio, tačiau šis būdas ne visada pasiteisina, nes audinio tyrimui gali pristigti. 

Antruoju būdu, pasak mediko, galima paimti audinio gabalėlį biopsijų adata, kurios dėka galima paimti didesnį pažeisto audinio gabalėlį tyrimui. Iš gauto audinio gabalėlio nustatoma gana tiksli ligos diagnozė.  Tyrimo rezultatas padeda gydytojui nuspręsti, kokį gydymą pirmiausia skirti ligoniui – chemoterapiją ar chirurginį gydymą. 

Deja, beveik 80 litų kainuojanti biopsijų adata – labai brangi, nes tyrimas turi būti atliekamas onkologo konsultacijos, už kurį ligonių kasos gydymo įstaigai sumoka vos 42 litus, metu. Tad ir naudojamos dažniausiai plonosios adatos.

Biopsijų adatos, pasak M. Šatkausko, naudojamos krūties stereovaizdinei, tai yra, trijų dimensijų biopsijai atlikti. Taigi iš gauto audinio gabalėlio nustatoma gana tiksli ligos diagnozė. O tai ypač svarbu, kai pacientė į gydymo įstaigą kreipiasi laiku – ligai vos prasidėjus. 

Krūties vėžys Lietuvoje yra dažniausia moterų onkologinė liga bei viena iš pagrindinių mirties nuo vėžio priežasčių. Krūties vėžiu per metus mūsų šalyje suserga apie 1500 moterų. Kuo anksčiau ir tiksliau nustatoma krūties vėžio diagnozė, tuo geresnių gydymo rezultatų galima tikėtis.

Šiuo metu Lietuvoje beveik 70 proc. krūties vėžio diagnozių nustatoma, kai liga yra I-II stadijos. Tuomet, kai išgirstama diagnozė „vėžys“, dažniausiai žmogus mano, jog gyventi liko trumpai.  Deja, pasak mediko, kiekvienas atvejis - skirtingas. Gydytojas, aptikęs vėžį, baiminasi tik tuomet, kai nustatoma vėlyvoji ligos stadija. Tuomet, kai vėžys diagnozuojamas anksti, jokio pavojaus nekyla, nes liga įveikiama.

Medikai pastebi, jog apie 90 proc. moterų į gydymo įstaigą kreipiasi pačios, pastebėjusios sukietėjimus krūtyje. Bet neretai kreipiasi ir pavėluotai. 

Kad krūties vėžys būtų diagnozuotas kuo anksčiau, priklauso ir nuo to, kiek moterys žino apie krūtyje vykstančius fiziologinius pakitimus, apie krūtų ligas. Krūtų vėžys iš jų būna tik 12-14 proc. 

Todėl moterys turi daugiau domėtis savo krūtimis, vieną kartą per mėnesį, po mėnesinių, atlikti savityrą. Specialistai pastebėjo, jog mirtingumas nuo krūties vėžio sumažėja 18,8 proc. tų moterų, kurios reguliariai vieną kartą per mėnesį pačios tiriasi krūtis pagal krūtų savityros metodą. 

Apie dvidešimtuosius gyvenimo metus moters krūtys galutinai susiformuoja, nors cikliniai pakitimai prasideda atsiradus pirmosioms menstruacijoms. Ir taip dėl kiaušidžių hormonų (estrogenų ir progesterono) būna kiekvieną mėnesį, iki menopauzės. Hormonams veikiant krūtyse spartėja kraujotaka, suaktyvėja krūtų ląstelių medžiagų apykaita. Dėl to prieš menstruacijas krūtys paburksta, pasidaro jautresnės, kartais skausmingos ir žymiai padidėja. Tokie patinimai ir sustandėjimai, reguliariai atsirandantys savaitę prieš menstruacijas, vėliau - po menstruacijų, pranyksta. 

Nuolat stebėdama savo krūtis moteris turėtų sunerimti ir kreiptis į gydytoją tada, kai atsiranda sustandėjimai, kurie nepraeina per mėnesį ir kurių dydis nesikeičia visą menstruacinį ciklą. Jie gali atsirasti netikėtai po didelės fizinės ar psichinės įtampos, po krūtų traumų ar nepavykusių keleto normalių lytinių santykių, abortų, o kartais tartum be priežasties. Dažniausiai tai būna dar ne vėžys, o liga dėl hormoninės veiklos sutrikimų: difuzinės mastopatijos - fibrocistinė liga ar ikivėžinės ligos - židininė mastopatija, intodrukcinės papilomos.

Šios ligos dažniausiai pasireiškia krūties skausmingumu ar sukietėjimu krūtyse ne tik prieš mėnesines, bet ir po jų, įvairios spalvos išskyromis iš spenelių, o tai ir priverčia moterį kreiptis į gydytoją. Tai yra nuo hormoninių pakitimų priklausančios krūtų ligos, kurios įveikiamos vaistais.

Apie 20 proc. moterų, turinčių tokius negalavimus ir nesigydančių, gali susirgti krūties vėžiu. Vėžio, kol jis neužauga iki 1-1,5 cm, dažniausiai apčiuopti nepavyksta, jokių ligos simptomų nejaučia ir moteris. Tačiau būtent tokio dydžio vėžį dar galima pagydyti.

Visame pasaulyje yra pripažintos trys ankstyvo krūties vėžio diagnostikos kompleksinio ištyrimo dalys. Pirmiausia - reguliari krūtų savityra, antra - skryningo (atrankos) programa, pagal kurią atliekamas krūtų rentgenologinis tyrimas (mamografija) 40 metų ir vyresnėms moterims. Mamogramose galima pastebėti neapčiuopiamą - iki 0,5 cm vėžį, kurį pati moteris galėtų apčiuopti tik po 1,5 metų.

Trečioji dalis - moterų atranka tyrimui pagal rizikos faktorius susirgti krūties vėžiu. Rizikos faktorių yra per penkiasdešimt. Specialistai juos skirsto į grupes. Pirmajai grupei priskiriami reprodukciniai veiksniai. Iš šios grupės dažniau krūties vėžiu serga tos moterys, kurioms menstruacijos prasidėjo anksti, iki 12 metų, menopauzė - vėlai, kurios vėlai gimdė - po 30-ties metų, ar visai negimdė, nemaitino krūtimi, turėjo daug abortų.

Antroji rizikos veiksnių grupė - individualūs ir paveldimumo faktoriai. Jei krūties vėžiu sirgo motina, močiutė, sesuo, rizika susirgti yra 2,5 karto didesnė. Be to, krūties vėžiu dažniau serga moterys, sergančios kitomis ginekologinėmis ligomis. Dažniau suserga vyresnės negu 45 metų moterys.

Dėl aplinkos poveikio ir dėl gyvenimo būdo poveikio didėja rizika susirgti moterims, kurios ilgą laiką naudoja pakaitinę hormonoterapiją, dirba su cheminėmis medžiagomis ir pesticidais, dėl radiacijos poveikio. Taip pat dėl mitybos pasikeitimo, kai valgoma daug gyvulinės kilmės riebalų ir mažai daržovių. Tai, pasak gydytojos, turinčios antsvorį bei mažai judančios moterys. 

Tačiau kiekvienu atveju, kai diagnozuojamas pakitimas krūtyje, būtina atlikti tyrimą, vadinamą biopsiją. Pasak Onkologo Mindaugo Šatkausko, medikui dirbti ramiau, kai jis tyrimą gali atlikti biopsijos adata, nes tyrimo tada nereikės kartoti.