Saulės mūšio memorialo projekto vadovas architektas Algimantas Černiauskas stebisi, kodėl memorialo statyboms užbaigti reikalingų lėšų nebandoma gauti iš Europos Sąjungos fondų, jei Latvijos ir Lietuvos pasienio teritorijoje įgyvendinamiems bendradarbiavimo projektams skiriami milijonai.
 Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Romualda URBONAVIČIŪTĖ

Dar 2009 metais – Lietuvos tūkstantmečiui – Jauniūnuose turėjęs iškilti ir tapti turistų traukos centru Saulės mūšio memorialas iki šiol tebėra neužbaigtas ir jau panašėja į tikro mūšio lauką.
Antrus metus rašomi raštai į visas šalies valdžios institucijas reikalaujant ir prašant lėšų įpusėtam memorialui užbaigti, tačiau veltui – memorialas ne Valdovų rūmai, tad sostinėje įsikūrusių institucijų jis nejaudina. Nedomina memorialo likimas ir savo vardą kildinančių kaip tik nuo Saulės mūšio Šiaulių miesto valdžios, o kai kurie politikai memorialo statybas prieš rinkimus bando paversti šantažo įrankiu – išgąsdinti kūrėjus.

Statybomis rūpinasi jau visuomenininkai
Nuo praėjusių metų, kai baigėsi memorialo statyboms skirtos lėšos, statybininkai Saulės mūšio lauke metė darbus, tad įpusėtas įspūdingas kompleksas baigia apaugti žole ir krūmokšniais.
Nors Joniškio rajono savivaldybės administracija rašė graudžius raštus, kad reikia kuo skubiau memorialo komplekso statybas baigti, 2012 metų valstybės biudžete neatsirado tam reikalingų lėšų. Tad šių metų rugsėjo 5-ąją jau visuomenininkai – Lietuvos kultūros fondo atstovai – kreipėsi į Seimo pirmininkę, Ministrą pirmininką ir kultūros ministrą „prašydami dėmesio šio svarbaus mūsų valstybei objekto – Saulės mūšio memorialo statybos užbaigimui 2013-iaisias metais skiriant finansavimą“, tai yra, 2,2 milijono litų.
Matyt, nelabai tikėdamas, kad šiam kreipimuisi minėtų institucijų atstovai skirs dėmesio, Lietuvos kultūros fondo prezidiumo pirmininkas istorikas, kultūros paveldo ekspertas daktaras Romas Batūra jau rugsėjo tryliktąją atvažiavo į iškilmingą Šiaulių miesto tarybos posėdį, vykstantį miesto 776-ojo gimtadienio proga, ir kreipėsi į politikus, prašydamas jų palaikymo užbaigti Saulės mūšio memorialo statybas.
„Dalyvaudamas Tarybos posėdyje tikėjausi, kad Šiauliai jokiu būdu nenusišalins nuo 1236 metų rugsėjo 21 dieną vykusio Saulės mūšio, kuris yra istorinis rašytinis miesto gimtadienis, memorialo problemos, - sakė R. Batūra. - Nors dabar Šiaulių miesto gimtadienio šventė vyksta kaip nieko bendra neturinti su tuo istoriniu įvykiu, tačiau norėjau miesto valdžiai tai priminti ir pakviesti Tarybą puoselėti šio mūšio atminimą.“

Neūkiškumas bado akis
Susirūpinęs Saulės mūšio memorialo likimu ir architektas Algimantas Černiauskas – memorialo projekto kūrėjų grupės vadovas: įpusėtas memorialas jau antrus metus neužkonservuotas, neaišku, ar pasirašytas padarytų darbų atidavimo-priėmimo aktas.
Iš Saulės mūšio memorialo sakralinio lauko – vandens, smailės-bokšto, kūlgrindos, piliakalnio, parko – yra tik vandens baseinas, pamatas paminklui, išgrįsti takai, pusiau supiltas piliakalnis ir džiūstantis parkas.
„Nesmagu matyti memorialą it šaltyje neaprengtą savo vaiką, - sako architektas. - O ir neūkiškumas bado akis.“
Kadangi šiais metais memorialui lėšų nebuvo skirta, ateityje statybos atsieis brangiau, nei buvo planuota: reikės grįžti prie nebaigtų darbų arba juos daryti iš naujo. A. Černiauską tik šiek tiek guodžia mintis, kad jei jau tiek daug į šį kompleksą investuota, vis dėlto darbai turės būti užbaigti.
Be to, architekto nuomone, svarbus yra ir tas faktas, kad Lietuvoje be Saulės mūšio memorialo, nėra nė vienos įamžintos vietos, pažyminčios lietuvių kovas su kalavijuočiais ir kryžiuočiais.

Saulės mūšis perleistas latviams?
Istorikas Romas Batūra pritaria architektui: „Viskas labai gerai modernios architektūros lygmeny memoriale apgalvota ir padaryta. Tokio tarptautinio masto istorinį įvykį įprasminančio komplekso ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyniniuose kraštuose nėra“.
O Algimantas Černiauskas mano, kad Šiauliuose per mažai skiriama dėmesio tiek Saulės mūšiui, tiek jo įamžinimui, tiek tam, kad šis mūšis yra vienas iš kertinių dalykų, jungiančių abi baltų tautas.
Tik išsiskiria istoriko ir architekto nuomonės, kaip Saulės mūšio diena, kuri jau kažkelinti metai pažymima ir kaip Baltų vienybės diena, turėtų būti švenčiama. Istoriko nuomone, švęsti reikėtų arba Šiauliuose, arba mūšio lauke-memoriale. R. Batūra prisimena, kaip dar prieš dešimtmečius paminėti Saulės mūšio dienos į Šiaulius, į parką, latviai atvykdavo net su žirgais.
„Manau, kad šiauliečiai neturėtų nutolti ir nuo Salduvės istorinio piliakalnio, ant kurio stovėjusi pilis gal net ir atrėmė šį kalavijuočių puolimą. Todėl reikėtų ir su Salduve susieti šią šventę“, - mano istorikas.
Ir jam visai nepatinka, kad šiemet rugsėjo 21-ąją lietuviai ir latviai šventė ne Jauniūnuose, ne ant kokio piliaklnio, o Bauskės pilyje – priešų, okupantų pilyje.
„Tai tiesiog nusikaltimas prieš baltų kultūrą“, - piktinasi istorikas.

Nepanaudojamos ES fondų galimybės
A. Černiauskas mano kitaip: „Labai gražiai nuskambėjo mūšis per Baltų dienas šiemet Latvijoje, Bauskėje. Gražiai buvo minima“.
Tai ko gero, yra susiję su architekto seniai keliama idėja, kad tiek Šiauliai, tiek Joniškio ir kiti rajonai turėtų glaudžiau bendradarbiauti su Latvijos pasienio miestais ir rajonais. Juolab kad Europos Sąjunga tokiems bendradarbiaujantiems skiria nemenkų lėšų bendriems projektams.
Štai pavyzdžiui, Druskininkai, bendradarbiaudami su Lenkijos pasienio rajonais, ES lėšomis susitvarkė miesto „gerbūvio“ reikalus.
„Kadangi projektams ES skiria milijonus eurų ir yra įvairių bendradarbiavimo formų, - svarsto architektas, - tai kodėl Lietuvos ir Latvijos pasienio zonoje esantis Saulės mūšio memorialas negalėtų būti taip finansuojamas.“
Jei Latvijos ir Lietuvos pasienio teritorijoje įgyvendinamiems 42 naujiems bendradarbiavimo projektams Europos Regioninės plėtros fondas skiria 20 milijonų eurų, tai ir memorialo statybos vienu iš finansavimo šaltinių galėtų tapti ši programa. Tačiau kažkodėl tuo niekas nesirūpina, anot architekto, ar dėl biurokratinių dalykų, ar dėl tam tikro abejingumo, ar visai kitų priežasčių.
„O gal kitus projektus nori daryti, todėl šitą palieka nuošaly, - sako Algimantas Černiauskas. - O juk tai būtų ir puikus baltų tautų bendradarbiavimo pavyzdys ir ne iš piršto laužta tema Saulės mūšio jubiliejui.“

Politikai gąsdina kūrėjus
Tačiau nors Saulės mūšio memorialo projekto vadovas A. Černiauskas kiek begalėdamas rūpinasi, kad komplekso statybos Jauniūnuose būtų tęsiamos ir užbaigtos, o jo architektūros studijos paruoštas projektas, kaip ir pridera, buvo nupirktas per viešuosius pirkimus, pastaruoju metu pasipylė kai kurių Šiaulių miesto politikų neviešų pagąsdinimų, kad projekto vadovas ir vienas iš jo komandos narių, o gal ir visi, gali būti nušalinti nuo projekto įgyvendinimo.
Spėjama, kad tai gali būti susiję su tuo faktu, kad architektas su kai kuriais kūrybiniais šio projekto komandos nariais nuo pat pradžių yra nuoseklioje opozicijoje tiems miesto politikams, kurie stengiasi Šiauliuose įkurti vadinamąjį kultūros fabriką.

A. Černiauskas prisipažįsta, kad yra girdėjęs tokių pareiškimų, neva pagąsdinimų.  
„Aš tai ramiai priimu, nes tokie dalykai dar turi būti kažkuo pagrįsti, - sako jis. - Mano tokia pozicija – kadangi taip nedarau, kaip yra kalbama, o tai, ką žmonės bando prigalvoti arba prikabinti, yra jų problemos, jų sąžinės reikalas.“
Net hipotetiškai architektas nemato jokių galimybių jį ar jo komandos narius nušalinti nuo šio projekto įgyvendinimo, nes tam reikalingas labai rimtas pagrindas, be to, projekto autorius gina ir įstatymai.
„Dėl ko galėtų nušalinti? Dėl neatliktų darbų? Dėl blogai atliktų darbų? - retoriškai klausia architektas ir pats atsako. - Gal aš per didelis optimistas, bet nematau priežasčių, dėl kurių kas nors galėtų išdraskyti mūsų komandą.“

Istorikas Romas Batūra: „Nutraukti darbai Saulės mūšio memoriale yra labai didelis neūkiškumas, ir nusižengimas mūsų kultūrai. Jei šiauliečiai su aplinkiniais rajonais susijungtų, tai šalies valdžia neturėtų kur dėtis ir paskirtų baigiamiems darbams lėšų“.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.