Samas prisipažįsta, kad kiaulės simbolis šiuo metu jam asocijuojasi su daug kuo. Žmonės – žiauriai sukiaulėję, susvetimėję. „Vien pažvelgus į mūsų politikų kiauliasnukius, kuriems padarytos nevykusios plastinės operacijos, norisi garsiai išrėkti: „Mes mylime žvaigždes, bet labiausiai kiaulieną“. Šiose vestuvėse ir laidotuvėse yra gili prasmė – nužudyti savyje kiauliškumą“, – sako grupės „Bix“ lyderis.
Grupės archyvo nuotr.

Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ
Vargu, ar reikia pristatinėti šiauliečių grupę „Bix“. Mūsų mieste per Lietuvos Atgimimo epochą gimusi maištinga grupė skaičiuoja jau 25-us gyvavimo metus. Šiandien Vilniuje vyksta jų jubiliejinis koncertas. Prieš renginį spėjome pakalbinti grupės lyderį Saulių Urbonavičių-Samą, kuris pasakoja apie „Bix“ praeitį, dabartį ir ateitį.
 - Kada ir kaip susikūrė grupė „Bix“?
 - Grupė „Bix“ gimė Šiauliuose. Galima sakyti, kad yra dvi susikūrimo datos. Pirmoji – 1982 metai, kai atvažiavau studijuoti į Šiaulių pedagoginio instituto Dailės fakultetą. Tuomet aš ir mano draugas Ramūnas muzikuodavome vakarais. Jis mušė pagalves, spaudė prie savęs žaislinį klavišinį instrumentą, aš – akustinę gitarą. Prikūrėme dainų, sugalvojome grupei pavadinimą, įrašėme pogrindinę juostą, neva plokštelę, kuri vadinosi Bix „Žiurkių miestas“.
Antra data, kurią mes vadiname gimtadieniu – 1987 metai. Tuomet Šiaulių kultūros rūmuose laimėjome pradedančiųjų grupių konkursą ir gavome sąlygas ten repetuoti. Nuo tada viskas ir prasidėjo.
 - Kiek narių sudarė grupę? Kodėl būrėtės, ko tikėjotės?
 - Grupėje buvo septyni nariai. Aš turėjau idėją sukurti grupę su dūdomis ir perkusija, nes tuo metu tokios nebuvo. Mes buvome idėjinė grupė, mums rūpėjo naujausios muzikos kryptys ir, žinoma, tekstai, kurie kalbėjo apie mūsų filosofiją ir gyvenimo vertybes. Dainų tekstuose, kuriuos, beje, pats rašiau, nėra nieko apsimestinio ar išgalvoto. Tai yra tai, kuo aš gyvenau, kas man ir mano bendraminčiams rūpėjo.
 - Ką reiškia grupės pavadinimas? Kas jį sugalvojo?
 - Jo istorija labai paprasta. Kaip ir minėjau, prikūrėme su draugu dainų, darėme įrašus. Prisimenu, piešiau „Žiurkių miesto“ viršelį ir reikėjo grupės pavadinimo. Tuo metu daug rūkėme, visada trūkdavo cigarečių, tekdavo tenkintis nuorūkomis. Lietuviškai nuorūka kažkaip neskamba. Tai paėmiau žargonišką žodį „bikas“, pridėjau galūnę „X“ ir ką... Turėjome gražų, pankišką grupės pavadinimą.
 - Prisimenate pirmąjį koncertą?
 - Pirmasis koncertas įvyko 1987 gruodžio 30 dieną Šiaulių kultūros rūmuose. Mes per porą mėnesių padarėme keletą savos kūrybos dainų. Sunku kažką papasakoti – jausmas buvo kosminis.
 - Koks koncertas labiausiai įsirėžė atmintin?
 - Jų buvo tiek daug... Ypač įsimintinas 1993 metais Vilniaus sporto rūmuose vykęs mūsų solinis koncertas. Tais laikais tai atrodė labai didelis šou. Per Vilniaus miestą važiavo šiukšlių mašinų paradas. Surinkome visas Vilniaus mieste esančias tokias mašinas, ant kiekvienos iš jų buvo užrašyta „BIX“ ir tas paradas atvyko prie Vilniaus sporto rūmų. Prisirinko didžiulė masė žmonių. Ir koncertas buvo įspūdingas.
 - Koncertavote ne tik Lietuvoje. Kaip Jus pasitiko svečios šalys?
 - Nuo 1989 metų prasidėjo mūsų nerealūs koncertiniai turai po visą Europą ir JAV. Po Sovietų Sąjungos griūties mes buvome ant bangos. Užsieniečiams patiko originali mūsų muzika. Tuo metu galėjome gyventi su muzika ir iš muzikos. Nieko netrūko. Koncertas po koncerto, nematytos šalys ir išsvajotas dalyvavimas muzikinėje užsienio arenoje. Prisimenu, būdavo metų, kai namuose praleisdavome vos porą mėnesių, visas kitas laikas – svečiose šalyse.
 - Tiesa, kad teko groti vienoje scenoje su legendine grupe „Nirvana“?
 - Tikra tiesa. 1989 metais mes grojome dideliame Vakarų Vokietijos klube. Buvome pakviesti kaip pagrindinė to vakaro grupė. Na, žvaigždė (juokiasi). Mus apšildė tuo metu dar nežinoma grupė iš JAV – „Nirvana“. Nebendravome, bet teko matyti Kurtą Kobeiną užkulisiuose.
 - Gastrolių įvykis, kurį prisimenate ir po daugelio metų.
 - 1990-ieji metai. JAV. Kai mes pusę metų gastroliavome po visą šalį, grojome Amerikos publikai ir kai mums buvo pasiūlytas 200 000 dolerių kontraktas su „Virgin Records“. Ši kompanija dirbo su tokiais garsiais atlikėjais kaip Tina Turner, Queen ir kitais. Mes, dėl visokiausių asmeninių aplinkybių, to kontrakto nepasirašėme. Matyt, tai buvo mūsų šansas, kurį praleidome.
Bet dabar, geriau pažiūrėjus atgal, galvoju, kad gal ir gerai, jog likome lietuviška grupe „Bix“. Kitu atveju, tikriausiai, būtume pavirtę į grupę kaip visos kitos, kurios pagamintos muzikos industrijos.
 - Dabar grupę „Bix“ ant scenos matome gana retai. Dažniau šmėžuojate televizijos projektuose, net Eurovizijoje. Kodėl taip nutiko?
 - Viskas įvyko paprastai ir gyvenimiškai. Kai baigėsi mūsų kelionės po užsienį, apie 1997-uosius metus, mes grįžome į Lietuvą, kur jau buvo prasidėjusi pigaus popso era. Visiems užteko koncertuoti tik su fonogramomis. Gyvai muzikai buvo sunku.
Beje, mes juk keletą metų buvome dingę iš Lietuvos scenos. Žmonės mus natūraliai pamiršo. Taigi, savoje šalyje vien iš grojamos muzikos neliko jokių galimybių pragyventi. O mes jau turėjome šeimas, valgyti reikėjo, todėl visi ėmėmės visokių darbų. Aš pasukau į televiziją.
 - Šiuo metu dar kuriate? Galime tikėtis kompaktinio disko?
 - Kuriame ir medžiagos jau yra. Tačiau turime dvi problemas. Pirmoji – trūksta laiko. Antroji – kompaktinio disko formatas mirė. Reikia sugalvoti, kaip pateikti savo naują kūrybą. Bet mes niekur neskubame, nenorime daryti bet kaip. Norisi kokybės, o jai reikia laiko ir atsidavimo.
Tiesa, iki pasaulio pabaigos spėsime išleisti dvigubą visų laikų geriausių „Bix“ dainų albumą. Dabar Didžiojoje Britanijoje kaip tik gerinama jo garso kokybė.
 - Iš kur tiek parako?
 - Kai darai iš širdies, tai parako visada užtenka. Net ir miręs gali pavaryti (juokiasi).
 - Organizuojate savo jubiliejinį koncertą. Kodėl Vilniuje? Ko gali tikėtis žiūrovai?
 - Todėl, kad Vilnius – neutrali teritorija. Čia gali susirinkti visi. Koncertas bus dviejų dalių. Pirmoje dalyje gros mūsų draugai: Marijus Mikutavičius, „G&G Sindikatas“, „Skamp“, atgimusi „Katedra“ ir kiti. Antroje dalyje – mūsų pasirodymas. Bus galingas šou – siurprizai, kokybiškas garsas, šviesos, 5 ekranai, specialieji efektai ir... milžiniškos kiaulės vestuvės bei mirtis! Bus rimta ir labai linksma.
 - Ar Jūs – šiauliečių grupė?
 - Mus drąsiai galima vadinti šiauliečių grupe. Juk čia susikūrėme. Beje, visi grupės nariai: Gintautas Gascevičius, Aurimas Povilaitis ir Tadas Žukauskas – šiauliečiai. Tik aš vienas gimęs, užaugęs Panevėžyje, studijavęs Šiauliuose, o dabar jau daugiau kaip 10 metų gyvenantis Vilniuje.
Galiu nuraminti šiauliečius. Mes jų tikrai nenuskriausime ir greitu metu padovanosime koncertą.
 - Kokia vieta Jums mieliausia mūsų mieste?
 - Man artimiausia vieta yra aplink „kultūrkę“. Ten tiek daug visko išgyventa.

Nuo 1989 metų prasidėjo grupės „Bix“ koncertiniai turai po visą Europą ir JAV.  Nuotraukoje užfiksuota akimirka iš gastrolių Niujorke. „Užsieniečiams patiko originali mūsų muzika. Tuo metu galėjome gyventi su muzika ir iš muzikos. Nieko netrūko“, – prisimena Saulius Urbonavičius.
Grupės archyvo nuotr.