Šiauliuose ant Salduvės piliakalnio esančios kolonos rasti propagandiniai simboliai.
Skaitytojo nuotr.
Akvilė PUŠINSKAITĖ
Gavome iš šiauliečio nuotraukų su šokiruojančiu vaizdeliu. Pirmadienį atvykęs su mažamečiu sūnumi pasivaikščioti Salduvės parke Šiaulių miesto gyventojas rado provokuojantį reginį – ant piliakalnio esančios kolonos išvydo raudonos spalvos dažais išpieštą pagrindinę Sovietų Sąjungos emblemą (pjautuvą ir kūjį) su žodžiais „Slava Putinui“ (liet. šlovė Putinui).
Renkama medžiaga bylai
Šiauliečio atsiųstose nuotraukose matyti, jog šokiruojantis piešinys padarytas per trafaretą. Taigi kas žino, gal tokių „meno kūrinių“ yra ir kitose miesto vietose. Maža to, kyla esminis klausimas – tai pokštas ar siekis skleisti propagandą?
Pirmiausia kreipėmės į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos grupės vyriausiąją specialistę Gailutę Smagriūnienę, ar buvo gautas pranešimas apie šį atvejį. Pasirodo, kad jokios informacijos negauta, tačiau po mūsų skambučio pareigūnai nuvyko į įvykio vietą.
Kaip po pareigūnų vizito informavo G. Smagriūnienė, pradėta rinkti medžiaga administracinei bylai – už nacistinių ir komunistinių simbolių platinimą ir demonstravimą gresia bauda nuo 144 iki 289 eurų.
Svarbiausia tinkama reakcija
Pasak Šiaulių universiteto (ŠU) Filosofijos ir antropologijos katedros dėstytojo Jurgio Dieliauto, tokį užrašą galima traktuoti kaip politinę provokaciją, o jų yra apsčiai ir kitose valstybėse. Pavyzdžiui, pačioje Rusijoje tokios provokacijos nukreiptos prieš Vladimirą Putiną. „Užpaišoma sovietinė simbolika arba piešiama Ukrainos simbolika, – aiškina J. Dieliautas. – Tokiu būdu kovojama. O mes, matyt, turime atvejį, kada norėta pademonstruoti ir išprovokuoti priešiškumą, todėl pasitelkta putiniška propaganda, Kremliaus propaganda.“
Pasak ŠU dėstytojo, šiuo metu vyksta informacinis ir propagandinis karas, kurio metu visuomenei mestas iššūkis – situacija bus sukontroliuota ar ne? Kaip reaguos žiniasklaida ir kaip apskritai reaguoti į tokią priešišką Lietuvai ir Europos Sąjungai propagandą?
„Iš kitos pusės – gal tai nevykęs pokštas ir noras tuo pokštu iššaukti pasipiktinimą, masinę isteriją visuomenėje. Juk realiai Lietuvoje putiniškoji Rusijos propaganda savo tikslo nepasiekia – yra labai nedidelis žmonių skaičius, kuris šiai propagandai paklūsta. Aš pats kažkada autobuse girdėjau viešą, garsų aiškinimą, koks V. Putinas geras, koks jis nekaltas, kokia mūsų Prezidentė neteisinga putiniškos Rusijos atžvilgiu. Bet tai yra pavieniai atvejai“, – teigia J. Dieliautas.
Natūralu, kad tokia propaganda yra ir Valstybės saugumo departamento reikalas – svarbiausia išsiaiškinti, koks šis atvejis. Tačiau neįmanoma paneigti fakto, jog toks vaizdinys sukelia žmonių reakciją, tačiau J. Dieliautas pabrėžia, kad reikia tinkamai į tai reaguoti ir santūriai paaiškinti, ko galima tikėtis ir laukti.
Kelios versijos
Šio propagandinio reiškinio versijų yra įvairių. J. Dieliautas sako, jog tai galėjo padaryti samdyti žmonės, o gal paprasčiausiai tai pokštininkų darbas. Tačiau svarbiausia – kaip į tai mes pažiūrėsime.
„Ar mes bandysim pasimesti ir pulti į visuotinę isteriją, ko visai nereikia, ar bandysim vis dėlto reaguoti santūriai ir duoti atitinkamą atkirtį, atitinkamos tarnybos išsiaiškins, kas yra tie pokštautojai“, – sako J. Dieliautas.
J. Dieliautas pastebi, kad Šiauliuose proputiniškų tendencijų iki šiol stambiu mastu nepavyko pastebėti. „Nėra čia jėgų, kurios tą bandytų daryti, vadinasi, tai yra arba užsakomasis, arba eksperimentinis bandymas, – išsako savo nuomonę J. Dieliautas. – Jeigu užsakomasis, tai reikia to laukti dar kažkur, jeigu eksperimentinis – tiesiog siekiama pažiūrėti, kaip žmonės reaguos.“
Jeigu žmonės neišpūs burbulo šioje situacijoje, vadinasi, propagandos tikslas nebus pasiektas. Pasak J. Dieliauto, pagrindinis tokių poelgių tikslas – sukelti kokį nors efektą, pavyzdžiui, pasipiktinimą, dėmesio atkreipimą. „Neverta skambinti visais varpais, – aiškina J. Dieliautas. – Čia kaip tik reikia užtikrintos ir santūrios reakcijos, tada ši propaganda nepasieks savo tikslo.“ Dar svarbiau tai, kad tokie reiškiniai neiššauktų atsakomojo chuliganizmo – tai nebūtų protingas veiksmas, o jeigu taip nutiktų, propagandos skleidėjai pasiektų savo.
