Lietuviai, vertinant sumą skiriamą pagrindinėms išlaidoms, daugiausiai pinigų išleidžia maistui. Lietuvoje gyvenančiai keturių asmenų šeimai maisto produktų krepšelis kainuoja pigiausiai (291 eurus), Latvijoje – brangiausiai (312 Eur), o optimalaus maisto produktų krepšelio vertė Estijoje siekia 299 eurus. Tokius duomenis atskleidžia Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė.
Kęstučio PABIJUTO pieš.
Diana JAUNUŠAITĖ
Lėšos maistui keitėsi nežymiai
„Vertinant maisto produktų krepšelį keturiems asmenims, kokį rekomenduoja dietologai, skaičiuojant kainas be nuolaidų, Lietuvoje jis kainuoja mažiausiai. Per pastaruosius metus Rygoje ir Taline gyvenančių šeimų išlaidos maisto produktų krepšeliui sumažėjo beveik 6 proc., arba 20 eurų per mėnesį. Tuo tarpu pas mus lėšos maistui keitėsi nežymiai“, – sako O. Bložienė.
Anot ekonomistės, poreikį pinigus leisti maistui galima sieti su namų ūkio pajamų didėjimu. Tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje, tiek Estijoje realus darbo užmokestis augo.
Vis dėlto Baltijos šalių sostinėse pagrindinių išlaidų suma keitėsi nežymiai, tačiau didėjant vidutiniam darbo užmokesčiui šiemet gyventojai svarbiausiems poreikiams skiria mažesnę pajamų dalį nei pernai.
Jei keturių asmenų šeima, gyvenanti nuosavame senos statybos 70 kv. m. bute Vilniuje, maistui, būsto išlaikymui ir transportui skiria 513 eurų. Tai 14 eurų daugiau nei Taline (499 Eur), tačiau 78 eurais mažiau nei Rygoje (591 Eur).
„Kaip bebūtų, suma maistui, vis dar sudaro didelę dalį būtiniausių išlaidų. Jei ES vidurkis siekia 15 proc., tai Lietuvoje daugiau nei 20 proc. Vertinant namų ūkius, kurių pajamos yra mažesnės ar iš viso minimalios, jiems našta maistui yra didelė“, – akcentuoja finansų ekspertė.
Tačiau, anot specialistės, leidžiant pinigus būtiniausioms prekėms sutaupyti įmanoma. Reikia nepamiršti, kad maisto galima įsigyti ne tik parduotuvėje. Pavyzdžiui, dalį būtiniausių produktų galima užsiauginti soduose, daržuose. Taip pat vertėtų pasinaudoti prekybos centruose taikomomis akcijomis, nuolaidomis. Tai gali padėti sutaupyti net keliolika procentų savo išlaidų maistui.
„Labai svarbus planavimas ir išlaidų kontrolė. Planavimas – tai pagrindinė taisyklė, padedanti išvengti nereikalingų pirkinių. Prekių sąrašai, pasiruošimas leidžia suprasti, ko mums iš tiesų reikia. Išmokus realiai vertinti savo finansines galimybes, nebereikia išmesti nesunaudotų produktų ir pan.“, – pataria O. Bložienė.
Gyvenantys nuomojame bute – išleidžia daugiausiai
Ne ką mažesnę sumą savo pajamų lietuviai išleidžia būsto išlaikymui. Šeima, gyvenanti nuosavame senos statybos bute, jo išlaikymui per mėnesį skiria apie 158 eurus. Tuo tarpu Rygoje nuosavo būsto išlaikymas pabrango iki 179 eurų. Taline ši suma išliko apie 200 eurų.
Daugiausiai išlaidų patiria šeimos, gyvenančios nuomojamame bute. O. Bložienė atkreipia dėmesį, kad keturių asmenų šeimai tokio būsto išlaikymas Vilniuje ir Rygoje kainuoja net trečdaliu daugiau nei gyvenant nuosavame bute ir kas mėnesį mokant kredito įmoką.
„Nuomos kaina vis dar aukšta ir, vertinant paskolos palūkanas, įsigijimo kainą, naudingiau imti būsto paskolą, nei nuomotis. Reikia suprasti ir įvertinti tai, jog taupyti gyvenant nuomojame bute bei mokėti nuomos mokestį yra sudėtinga. Be to, žinant, kad nuomos rinka yra ribota, nuosavo būsto turėjimas atrodo patrauklesnis net pasiėmus paskolą“, – išskiria ekonomistė.
Tai patvirtina ir pastaruoju metu mažėjančios būsto paskolų palūkanos. Kita vertus, dauguma šeimų yra nepajėgios įsigyti būsto, nes sudėtinga sukaupti lėšų pradiniam įnašui, ypač tuo pat metu būstą nuomojantis.
Finansų ekspertė sako, kad esant tokiai situacijai svarbu ieškoti sprendimų, leidžiančių optimizuoti būtinąsias išlaidas, pavyzdžiui, keisti gyvenamąjį rajoną į pigesnį. O papildomas lėšas, susidariusias dėl padidėjusių atlyginimų ir mažesnių būsto išlaikymo kaštų, atidėti taupymui.
