Eurui tapus nacionaline šalies valiuta pasigirdo kalbų, kad maisto ir paslaugų kainos ženkliai pabrango. Pasibaigus 2015 metams Statistikos departamentas oficialiai patvirtino, kad kainos tiek Lietuvoje, tiek Šiauliuose praėjusiais metais krito. Pernai labiausiai pigo energijos kainos, nežymiai – maisto, tačiau itin augo būsto nuomos, restoranų, grožio paslaugų kainos. Prognozuojama, kad 2016 m. kainos toliau nežymiai augs.

Pigo energija, brango paslaugos
Ekonomisto Roko Grajausko teigimu, energijos kainos pigo dėl naftos kainų kritimo. Kadangi pigo nafta, pigo ir degalai, dujos bei šildymo kainos.

Maisto produktų kainoms daugiausiai įtakos turėjo įvestos sankcijos Rusijai, taikomas embargas. Todėl gerokai sumažėjo paklausa pieno ir mėsos produktams. Sumažėjus paklausai ir ES atsisakius ilgai galiojusios pieno produktų kvotos sistemos, atsirado pasiūlos perviršis ir tai lėmė kainų kritimą.

Vis dėlto daržovių ir vaisių kainos praėjusiais metais augo. Ekonomistas svarsto, kad galbūt tai susiję su pasauliniais pasiūlos/paklausos veiksniais.

„Tai labiau susiję ne su euro įvedimu, bet klimato veiksniais. Daržovių, vaisių kainas neretai lemia tie veiksniai, kurie nuo mūsų nepriklauso. Šių produktų kainos svyruoja, nes kažkur yra sausra, trūksta drėgmės ir pan.“, – „Šiaulių naujienoms“ sako R. Grajauskas.

Augant atlyginimams – auga kainos
Paslaugų sektoriuje kainos praėjusiais metais augo beveik 4 proc. Štai restoranų, kavinių ir grožio salonų paslaugos vidutiniškai brango po maždaug 6 proc. Dar didesnį prieaugį fiksavo būsto nuomos kainos, kurios praėjusiais metais augo net 18 proc.

Ekonomistas sako, kad paslaugų kainos auga pirmiausia dėl to, kad auga atlyginimai. Šiais metais atlyginimai Lietuvoje vidutiniškai augo 5 proc. Tuo tarpu mūsų vartojimo norma buvo arti nulio. Žodžiu, viską, ką uždirbome, išleidome.
„Jeigu 5 proc. didėja mūsų išlaidos, tai natūralu, kad tai atsiliepia kainų lygiui. Jeigu mes išleidžiame daugiau – paklausa padidėja. Jeigu pas paslaugos tiekėjus ateina daugiau žmonių, jie iš karto yra linkę kainas didinti“, – pabrėžia specialistas.

Pašnekovas neatmeta prielaidos, kad galbūt paslaugų kainos didėjo ir dėl tiekėjų noro pasinaudoti euro įvedimu. Neatkreipę dėmesio į paklausą verslininkai užsimojo labiau padidinti kainas. Ekonomistas perspėja, kad tai labai trumparegiškas požiūris.

Anot jo, pas žmones pinigų padaugėjo, bet ne tiek, kiek išaugo paslaugų kainos. Vadinasi, jeigu asmuo neturi pakankamai pinigų, jis negali tų paslaugų įsigyti.

2016 m. kainos toliau augs
Tokia kai kurių kainų nepagrįsto augimo tendencija nėra būdinga tik Lietuvai. Panašiai vyko ir Estijoje bei Latvijoje, gal tik Estijoje tai labiau pasireiškė būsto kainų, o Latvijoje įvairių paslaugų, restoranų ir kavinių kainų augimu.
Tačiau abiejų šalių atveju tendencija vis dėlto buvo tokia, kad anksčiau ar vėliau toks nepagrįstas kainų augimas subliūkšdavo, tai yra, arba paslaugų teikėjai kainas turėdavo mažinti, arba ilgesnį laiką jų nekelti. Panaši tendencija turėtų pasireikšti ir Lietuvoje.

Būsto nuomos kainų situacija yra panaši. Akivaizdu, kad tai bandymas kainas padaryti europietiškas, nors paklausos tam nebuvo. Vis dėlto šiais metais būsto nuomos kainos turėtų mažėti arba ilgesnį laiką jos bus nekeliamos.

Ekonomistas sako, kad šiais metais paslaugų kainos turėtų augti toliau, nes auga atlyginimai. Maisto produktų kainos taip pat turėtų pradėti nežymiai augti, nes papildomo efekto iš Rusijos nebus. Naftos kainos galbūt bus žemesnės nei praėjusiais metais. Keliais procentais turėtų išlikti pigesnė elektra bei šildymo kainos.

Vertinant bendrą tendenciją kainos turėtų nežymiai augti. 2016 metais infliacija jau turėtų būti teigiama ir siekti 1,1 procento.