Neįgalūs asmenys nebemina Visuomenei naudingos veiklos organizavimo poskyrio slenksčio – nuo šių metų pradžios jie nebepasitelkiami miesto gražinimo darbams atlikti. Specialistai tikina, kad anksčiau iš tiesų pasitaikydavo sunkiai protu suvokiamų situacijų, kai ramentais pasiramsčiuodamas neįgalusis praverdavo duris ir klausdavo, kaip turėsiąs kirsti medžius. Būdavo ir tokių atvejų, kai tvarkydami miesto aplinką neįgalieji „išvirsdavo iš koto“. Kyla klausimas, kaip čia yra, kad kol vieni neįgalūs asmenys nuo fizinio krūvio alpsta, kiti – sėkmingai susiranda darbą ir kas mėnesį gauna atlyginimą. „Įrašas dokumentuose – III grupės invalidas – neparodo, ar žmogus gali dirbti fizinį darbą, ar ne. Negalima bendrai kalbėti apie visus. Neįgaliuosius reikia rūšiuoti“, – sako Neįgaliųjų draugijos vadovė.
Tvarkdarių pajėgos dar sumažės
Nuo 2016 m. sausio 1 dienos įsigaliojo naujas Telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašas. Vienas pakeitimų – susijęs su neįgaliais žmonėmis. Iki šiol visuomenei naudingai veiklai atlikti būdavo pasitelkiami neįgalieji, kuriems nustatytas 45–55 proc. darbingumo lygis. Nuo šių metų pradžios nebepasitelkiami visi neįgalieji.
Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo centro visuomenei naudingos veiklos organizatorė-specialistė Skimutė Murauskienė „Šiaulių naujienoms“ pasakojo, jog įstaigoje iki šiol lankydavosi žmonės, turintys įvairiausių ligų „puokštę“: išsėtinę sklerozę, vėžį ir t. t. „Man atrodydavo absurdas, kaip tokiomis ligomis sergantys žmonės galėjo būti čia siunčiami“, – stebėjosi specialistė.
Piktindavosi ir patys neįgalieji. Kai kuriems jų atkeliauti iki Visuomenei naudingos veiklos organizavimo poskyrio būdavo tikras pragaras – ateidavo pasiramsčiuodami ramentais, lydimi artimųjų. „Žinoma, tokie žmonės iš karto būdavo atleidžiami nuo darbų“, – teigė S. Murauskienė.
Tuo metu Visuomenei naudingos veiklos organizavimo poskyrio vadovas Aleksandras Steponavičius pastebi, jog būdavo ir kita neįgaliųjų kategorija, kuriems darbai jokių problemų nesukeldavo ir jie visiškai nepykdavo, jog turi darbuotis miesto labui.
„Darbas būdavo skiriamas atsižvelgiant į apribojimus. Žmogus ateidavo su gydytojų išvadomis, kuriose yra nurodyta, ką jis gali dirbti, ko negali. Konkretūs darbai, žinoma, nėra įvardyti, tačiau nurodyta, kad yra apriboti kokie nors judesiai. Pavyzdžiui, žmogus negali lankstytis, negali kelti didelio svorio“, – pasakojo A. Steponavičius ir pabrėžė, kad tokiu atveju neįgaliajam būdavo skiriami lengvesni darbai – šiukšlių rinkimas, teritorijos šlavimas, lapų grėbimas ir t. t.
„Šiaulių naujienos“ jau ne kartą rašė, jog miestą tvarkančių žmonių pajėgos smarkiai mažėja. Per tris mėnesius Visuomenei naudingos veiklos organizavimo poskyryje apsilanko maždaug 600 žmonių. Įsigaliojus naujajai tvarkai – jų bus maždaug 50 mažiau.
Nerūšiuokime pagal vieną kurpalį
Kad neįgalieji gali dirbti – niekam ne paslaptis. Kai kurie darbdaviai stengiasi įdarbinti kuo daugiau negalią turinčių žmonių, nes darbdaviams, įdarbinantiems neįgaliuosius asmenis, yra taikomos įvairios lengvatos, susijusios su darbo užmokesčio ar jo dalies, darbo vietos steigimo išlaidų kompensavimu ir pan. Be to, nauda ir neįgaliajam – jis turi veiklos ir pajamų.
Šiaulių miesto neįgaliųjų draugijos vadovė Rolanda Petronienė tikina turinti nemažai pavyzdžių, kai neįgalieji susiranda darbą ir jį sėkmingai dirba. „Daugiausia – valymo darbai. Dėl to, kad pastaruoju metu gausiausia tokių pasiūlymų“, – sakė ji.
Tai kaip čia yra, jei mokamas atlyginimas – jėgų pakanka, jei tik pašalpėlė ar kompensacija – jėgų nebėra? „Viskas priklauso nuo to, kokius susirgimus turi žmogus. Vieni gali dirbti fizinius darbus, nežiūrint to, kad turi neįgalumą, kiti – negali. Reikėtų, kad neįgaliuosius pradėtų rūšiuoti ir nekalbėtų, jog visi neįgalieji yra tokie pat, – teigė R. Petronienė – Šiuo metu visi tuos dalykus maišo. Kitaip tariant, jei yra nurodyta, kad žmogus turi III invalidumo grupę, tai nereiškia, kad jis yra tiek pat pajėgus, kiek kitas žmogus, turintis tą pačią grupę.“
Kadangi šiuo metu visi neįgalieji vis dar vertinami pagal vieną kurpalį – nuo visuomenei naudingų veiklos taip pat atleidžiami visi. Vieni, akivaizdu, pelnytai, kiti – nežinia kodėl.
Naujovė: visuomenei naudingai veiklai atlikti nebepasitelkiami neįgalūs asmenys.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
