Nori, kad tavo vaikas mokytųsi jaukiose ir gražiose klasėse, kad mokyklos koridoriuose nežiojėtų skylės linoleume, kad vienu pratybų sąsiuviniu nereikėtų dalytis visiems mokiniams – tai ko lauki, tėveli? Plonink, plonink savo piniginę! Rinkliavų užspausti tėvai su skundais kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministeriją. Ši patikino – tokios rinkliavos negalimos. Čia suskubo gintis mokyklų vadovai – rinkliavų niekas ir nerenka. Esą yra kuriami įvairūs paramos fondai, kur savo pinigėlius savanoriškai aukoja mokinių tėvai. Be tėvų lėšų būtų liūdna – teigia jie. Neva Savivaldybės skiriamų lėšų užtektų gal kokiai perdegusiai lemputei ar sugadintai spynai pakeisti. 
Kęstučio PABIJUTO pieš.

Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ
Bet kodėl atpirkimo ožiais tampa tėvai? Kodėl jie, ir taip išleidę krūvas pinigų pieštukams, kuprinėms ir pan., turi remontuoti senus mokyklų pastatus? „Tai ko jie tas rinkliavas moka? Juk niekas jų negali priversti“, – sako vietinė valdžia.

Tėvai: „Rinkliavos renkamos“
Praėjusią savaitę Švietimo ir mokslo ministerija savivaldybių merams išsiuntinėjo raštus dėl rinkliavų mokyklose. Jame rašoma, kad į ministeriją kreipiasi vaikų tėvai, visuomenės atstovai dėl rinkliavų ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir bendrojo ugdymo įstaigose: pinigai renkami mokyklos patalpų ar klasės remontui, baldams, užsienio kalbų vadovėliams ir pratyboms, ekskursijoms, dovanoms ir pan.
Švietimo ir mokslo ministerija, siekdama išsiaiškinti situaciją dėl bendrojo ugdymo mokyklose vykdomų rinkliavų, surengė mokyklų vadovų ir tėvų apklausą. Siekiant nešališkumo, respondentams buvo sudaryta galimybė apklausoje dalyvauti anonimiškai. Iš viso apklausoje dalyvavo apie 7000 mokinių tėvų ir 74 mokyklų direktoriai. Apklausos duomenimis, daugiau nei pusė (63 proc.) mokinių tėvų teigė, kad mokykloje iš mokinių ar jų tėvų buvo renkamos piniginės lėšos (rinkliavos).
„Dabar mes tik vieną skundą turime – dėl Gegužių progimnazijos. Bet mums jo nepersiuntė. Matyt, pati ministerija aiškinsis“, – teigė Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Violeta Damskienė.

Vadovai: „Mokyklas turime tvarkyti patys“
Šiaulių Gegužių progimnazijos direktorė Silvija Baranauskienė „Šiaulių naujienų“ žurnalistę patikino, kad rinkliavos iš tėvų nėra renkamos. Esą tėveliai savo noru gali skirti mokyklai 2 proc. pajamų mokesčio sumos arba pervesti pinigėlius į mokyklos paramos fondą, kurio įkūrimui dar 2010 m. pritarė patys tėveliai.
Mokyklos vadovė tikina, kad yra tikrai nemažai tėvų, kurie mokyklai aukoja lėšas. Be jų pagalbos – būtų liūdna, nes Šiaulių miesto savivaldybė tikrai nelepina. „Mes iš savivaldybės biudžeto šiais metais esame gavę šiek tiek lėšų, kurių vos vos užtenka, kad pasikeistume spynas, lemputes... O šiaip mes jau daug metų negauname aplinkos tvarkymui jokių dotacijų. Turime mokyklą tvarkyti patys“, – sako S. Baranauskienė.
O tvarkyti tikrai yra ką. Numatyta, kad iš skirtų paramos lėšų 2015 – 2016 m. bus atnaujinami kabinetai, kabinetų durys, keičiami suolai, grindų ir sienų dangos, atnaujinamos apšvietimo sistemos, užsakoma spauda progimnazijos skaityklai, mokinio knygelės, tvarkoma progimnazijos aplinka.
„Sakykime, norime koridoriuose iškloti naują linoleumą. Ten reikia tikrai didelių pinigų. Mums tikrai yra be proto sunku. Mano dukra mokosi šitoje mokykloje, tai aš ir pati prisidedu“, – apie sunkią mokyklos finansinę padėtį pasakoja S. Baranauskienė.

Neįperka net tualetinio popieriaus
„Šiaulių naujienų“ žurnalistai nusprendė patys pasidomėti, ar iš tėvų, kurių atžalos lanko kokią nors ugdymo įstaigą, yra renkamos rinkliavos, ar jie, kaip buvo minėta, savo noru gali pervesti lėšas į paramos fondus. Visi kalbinti tėvai vieningai tvirtino: rinkliavos – mažesnės ar didesnės – renkamos.
Į Šiaulių Jovaro progimnaziją savo dukrą leidžianti mamytė teigė, kad šiais mokslo metais dar nebuvo surengtas tėvų susirinkimas, todėl apie rinkliavų dydį kol kas nieko nežino. „Iki šiol rinkdavo labai protingai – 10 litų per pusmetį. Tai nėra labai dideli pinigai“, – teigė ji.
Kad rinkliavų nepavyksta išvengti, sakė ir į Šiaulių Gytarių progimnaziją savo sūnų leidžianti šiaulietė. „Į susirinkimą be 50 litų galėdavome net neiti. O susirinkimai – dukart per metus. Šiemet dar nebuvo. Bet jau dabar baisu pagalvoti, ar neteks kokių 50 eurų mokykloje palikti“, – nuogąstavo ji.
Tuo metu Šiaulių „Juventos“ progimnazijos vaikų tėveliai jau „nuskausminti“. Praėjusią savaitę į susirinkimą atskubėję tėvai buvo apstulbę – nutarta rinkti po 20 eurų metams. Nors iki šiol būdavo renkama po 20 litų. Mokytojai aiškino, kad šios lėšos – higienos prekėms, mokytojų dovanoms ir t. t. „Ir dar pabrėžė, kad grįžę pasakytume vaikams, jog tausotų tualetinį popierių, nes šis perkamas iš jų pačių pinigų“, – stebėjosi tėvai.

Tėvai kartais perlenkia lazdą
Jeigu tėvai taip atvirai apie savo problemas pasakoja žurnalistams, tai gal skundžiasi ir vietos valdžiai? V. Damskienė tikina, kad Savivaldybė skundų kartais gauna, bet tikrai nedažnai. „Kartais patys tėvai perlenkia lazdą. Bet randame abiem pusėms priimtiną sprendimą“, – tikina ji.
Taip pat pasiteiraujame, nejaugi Šiaulių švietimo įstaigos taip smarkiai nustekentos, kad net tualetinį popierių priversti pirkti tėvai.
„Na, ką reiškia „tualetinį popierių“? Nežinau, ar jam renka pinigus. Juk yra ūkio lėšos, atitinkamai mokykla gali susiplanuoti tuos pinigus. Yra keli eurai skiriami vadinamam einamajam remontui. Tai nėra daug, bet vis tiek jie turi lėšų turto išlaikymui“, – sako V. Damskienė, pridurdama, kad dar ir tėvai 2 proc. perveda, todėl lėšų tokiems pirkiniams esą tikrai turėtų pakakti.
Bet kaip rodo apklausos rezultatai – nepakanka. Vis prašoma ir prašoma tų pinigėlių... Tai ką daryti tėvams? „Tai ko jie tas rinkliavas moka? Jie neturėtų mokėti. Niekas jų negali priversti. Juk įstatyme nėra numatyta, kad jie gali būti verčiami kažką daryti“, – teigia Švietimo skyriaus vedėja.
Jei vis dėlto toks reketas nesiliauja, tėvai, pasak V. Damskienės, turėtų išsiaiškinti, kas tas rinkliavas verčia mokėti. „Jei jau direktorius verčia, tai, matyt, mokykloje net nebėra prasmės aiškintis. Tokiu atveju tėvai tikrai gali drąsiai kreiptis į mūsų skyrių ir išsiaiškinsime, jeigu bus skundas dėl kažkokios konkrečios mokyklos“, – žada ji.

Įstatymai „prasilenkia“ su realybe
Švietimo ir mokslo ministerija primena, kad tėvai mokyklą gali remti savanoriškai skirdami iki 2 proc. pajamų mokesčio sumos arba teikti paramą pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo reikalavimus. Tiesa, ugdymo įstaigos privalo skelbti viešą ataskaitą, kam panaudojamos šios lėšos.
Už mokyklų remontą, pasak ministerijos atstovų, atsakingos savivaldybės. Lėšų mokyklų statybai, remontui, infrastruktūrai gerinti, mokymo įstaigai atnaujinti ir kt. skiriama iš valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos paramos fondų. Baldus, vadovėlius ir kitas mokymo priemones galima įsigyti už mokinio krepšelio lėšas. Tuo metu individualiomis mokymosi priemonėmis mokinį turi aprūpinti tėvai (globėjai, rūpintojai).
Tačiau panašu, kad kol kas įstatymai eina sava vaga, o realybė – kita. Ugdymo įstaigos nesulaukia reikiamo finansavimo nei iš valstybės, nei iš vietinės valdžios. Matyt, pabosta įstaigų vadovams eiti kryžiaus kelius prašant pagalbos, kai nuolat atsitrenkiama į sieną. Ir štai rezultatas – viskas krenta ant ir taip sunkiai besiverčiančių tėvų pečių.