Tie jaunuoliai, kurie neplanuoja savo išlaidų, tikisi mažesnio atlyginimo nei tie, kurie savo mėnesio išlaidas planuoja. 
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Jorūnė DAUNORIENĖ
Jaunuoliai svajoja apie didelį atlyginimą ir viskuo aprūpintą gyvenimą. Dar tebesėdėdami kolegijos ar universiteto suole sako, kad už minimalų atlygį nedirbs. Todėl baigę aukštąją mokyklą ieško tokio darbo, kur iš karto galėtų užimti vadovaujamas pareigas.
Tik nesėkmės atveju, kai ilgai nesusiranda darbo ir kai tėvai nebenori jų išlaikyti, sutinka dirbti už mažesnį atlyginimą.
Be to, jaunuoliai nori daug uždirbti, tačiau nelabai rūpinasi savo finansine padėtimi. Tokius duomenis atskleidė vieno banko atlikti tyrimai.

Jaunimo lūkesčiai – nerealūs
Remiantis tyrimo duomenimis, pradėję karjerą 18 – 25 metų jaunuoliai, tikisi gauti daugiau negu vidutinę algą. Lietuviai pageidautų 728 eurų į rankas, latviai – 867, estai – 948. Lietuvių norai kukliausi, tačiau vis tiek prasilenkia su realybe. Lietuvoje pradėję dirbti jaunuoliai tikisi gauti trečdaliu daugiau, negu yra vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje.
Banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės teigimu, lyginant jaunimo lūkesčius trijose Baltijos šalyse, tikėtina, kad vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje ir toliau išliks mažiausias, nes Lietuvos jaunimas sutinka gauti mažiau negu Latvijos ar Estijos.
„Kita vertus, tai, kad jaunimas nori uždirbti daugiau, negu dabar vidutiniškai gauna dirbantieji, leidžia tikėtis, kad jaunimo lūkesčiai sukuria spaudimą didinti darbo užmokestį“, – svarsto J. Varanauskienė.
Vis dėlto kas penktas jaunas lietuvis sutiktų dirbti ir už mažesnį negu 500 eurų atlygį. Latvijoje toks atlygis tenkintų vieną iš dvylikos, o Estijoje – vieną iš dvidešimties jaunuolių.

Taupymui trūksta motyvacijos
Tokį netolygų pajamų lūkesčių pasiskirstymą galima sieti su įpročiu planuoti išlaidas. Pasirodo, tie jaunuoliai, kurie neplanuoja savo išlaidų, tikisi mažesnio atlyginimo nei tie, kurie savo mėnesio išlaidas planuoja.
„Galime manyti, kad tiems, kurie nėra įpratę kontroliuoti savo išlaidų, net ir didelė alga gali pasirodyti per maža“, – pabrėžia šeimos finansų ekspertė.
Lietuvos socialinių tyrimų centro mokslo darbuotojo sociologo Liutauro Labanausko teigimu, 18 – 25 metų jaunuolių finansų planavimo įgūdžiams įtakos turi tai, kad daugelis jų yra priklausomi nuo tėvų ar globėjų paramos.
„Y karta finansiškai labiau ir ilgiau priklausoma nuo tėvų negu juos auginusi X karta. Taigi šios kartos žmonės dažnai neturi motyvacijos planuoti finansų, taupyti ir turėti ilgalaikių investicijų“, – kalba L. Labanauskas.
Jei taupo, tai neinvestuoja
Negalima teigti, kad visi jaunuoliai svajoja tik apie didelę algą ir visai nemoka taupyti. Kitas banko užsakymu Baltijos šalyse atliktas tyrimas atskleidė, jog jauni žmonės dažniausiai taupo automobiliui, būstui ir kelionėms.
„Apklausos duomenimis, Lietuvos jaunimas taupo dažniau negu jų bendraamžiai Latvijoje ar Estijoje. Ir kiti tyrimai rodo, kad visi lietuviai (ne tik jaunimas) taupo dažniau negu kaimyninių šalių gyventojai. Taigi jaunimo apklausos rezultatai tik dar kartą įrodo, kad Lietuvos gyventojų taupymo elgsena skiriasi nuo latvių ir estų“, – akcentuoja J. Varanauskienė.
22 proc. jaunuolių Lietuvoje taupo automobiliui arba vairuotojo teisėms įsigyti, toks pat procentas kaupia būstui pirkti arba turimam būstui atnaujinti, 21 proc. – dideliems pirkiniams. Beveik kas septintas (15 proc.) taupo kelionėms, kas dešimtas (9 proc.) – studijoms. 3 proc. 18 – 25 metų jaunuolių nurodo taupantys vestuvėms.
Norint sukaupti finansinį turtą, reikia bent šiek tiek išmanyti finansų, investicijų pasaulį. Remiantis tyrimo duomenimis, lietuviai kiek dažniau negu kaimynai nurodo, kad investuoti jiems per sudėtinga. Finansų ekspertės nuomone, situacija pasikeistų, jei jauni asmenys rodytų didesnę motyvaciją tų žinių įgyti.

Daugiau dirba – daugiau išleidžia
Psichologijos mokslų daktaras Marius Daugelavičius „Šiaulių naujienoms“ sako, kad galbūt jaunuoliai dažniau pinigus išleidžia, negu juos sutaupo, nes nelabai rūpinasi savo finansine padėtimi.
Psichologas pastebi, kad visais laikais jauni žmonės gyveno ir tebegyvena šia diena. Jiems, priešingai nei suaugusiems, labiau trūksta finansinės drausmės, atsakomybės, savikontrolės. Todėl būtų gerai, jei tėvai nuo pat mažų dienų savo atžalą skatintų atsakingiau rūpintis savo finansais.
„Jeigu tėvai labai save riboja ir praktiškai nieko sau neleidžia, jų vaikams pasireiškia priešingas efektas. Jie nusprendžia savęs „nekankinti“ ir ima sau leisti daugiau“, – pabrėžia M. Daugelavičius.
Aišku, ne visada jauni žmonės pinigus leidžia tik dėl to, jog nemoka elgtis su savo pajamomis. Kai kurie jų išlaidauja, nes siekia pagerinti savo emocinę būklę. Tada atsiduria užburtame rate: daugiau dirba, kad daugiau uždirbtų ir galėtų tuos pinigus išleisti.
Todėl, anot pašnekovo, faktas, jog netapantys jauni žmonės nori didesnio atlyginimo, yra visai suprantamas.
„Viskas priklauso nuo žmogaus charakterio, jo mentaliteto. Jeigu jis netaupo – vadinasi, jaunuolio poreikiai yra didesni. Jis išleidžia daugiau pinigų kelionėms, laisvalaikiui, pramogoms ir atitinkamai pagal poreikius nori gauti didesnį atlyginimą“, – akcentuoja psichologijos mokslų daktaras.