Mykolas DEIKUS

Garsaus tenisininko Ričardo Berankio trenerio Remigijaus Balžeko kišenės nedrasko iš Šiaulių teniso mokyklos gaunama alga. Treneris retai parodo akis, dažnai užsieniuose, ir jo auklėtinis – jau nebe mokinukas, o suaugęs vyras, gausiai remiamas ir už iškovotas pergales pelnantis solidžias premijas.

Šiauliuose veikia speciali sistema, kaip privačių klubų ar suaugę sportininkai tampa sporto mokyklų mokinukais, kad jų treneriams būtų galima oficialiai mokėti algas.

Dar visai neseniai tenisininkas Ričardas Berankis prieš televizijos kameras pozavo prabangiame BMW automobilyje, kurį jam skyrė rėmėjai. Solidžiai Lietuvoje ir užsienyje remiamo, premijas pelnančio sportininko treneriui Remigijui Balžekui atlyginimas mokamas iš skurdaus Šiaulių miesto savivaldybės Teniso mokyklos biudžeto. R. Balžekas vis dar oficialiai dirba Teniso mokykloje – treneriu. Nors vienintelis jo auklėtinis, kurį jis treniruoja, ne pamokų ištroškęs mokinukas, o jau suaugęs vyras.

Teniso mokyklos direktorius Ramūnas Grušas sako tiksliai neprisimenąs, kokio dydžio alga mokama R. Balžekui. „Ant popieriaus“ suma gali siekti penkis tūkstančius litų. Tačiau, direktorius kriminalo, kad atlyginimą gauna realiai sporto mokykloje nedirbantis treneris, nemato. Esą lygiai taip pat sporto mokyklose „tarifikuoti“ ir krepšininkai, ir regbininkai, nors kai kurie – jau suaugę vyrai ir turi vaikų. Be to, R. Berankis reprezentuojantis Šiaulių teniso mokyklą. Beje, ar kur nors pastebėjote, kad R. Berankis ir R. Balžekas būtų pristatomi bent jau kaip šiauliečiai? Kad tai neskelbiama, pripažįsta ir pats mokyklos direktorius R. Grušas.

Biudžetinės įstaigos surado būdą, kaip finansuoti privačius klubus ir suaugusių sportininkų trenerius. Profesionalūs sportininkai įrašomi į „mokinukų“ sąrašus, o jų treneriai įgyja teisę atlyginimus gauti iš biudžeto.

Jaunuosius krepšininkus ir rankininkus treniruojanti kita Savivaldybės sporto mokykla „Saulė“ savo auklėtinių gretose turi visą miesto krepšinio komandą „Šiauliai“, šiemet likusią ketvirtoje vietoje. Klubo atstovai irgi darbuojasi mokykloje. Antai komandos treneris, miesto Garbės pilietis Antanas Sireika, kuriam atlyginimas mokamas už tai, kad treniruoja gerokai suaugusius mokyklos „auklėtinius“.

Ar suaugę auklėtiniai taip pat moka sporto mokyklai, kaip ir jaunieji jų bendramoksliai? Anot sporto mokyklos „Saulė“ direktoriaus Benjamino Kirstuko, Šiaulių miesto taryba aukštų rezultatų pasiekusius sportininkus leidžia atleisti nuo mokesčio.

Neapsieinama ir be „šeimyninės rangos“. Antai sporto mokykla „Dubysa“ skelbia, kad jų auklėtiniai yra jau trečią dešimtį einanti dviratininkė Vilma Rimšaitė, kurią treniruoja jos tėvas Albertas Rimša, šachmatininkė Viktorija Čmilytė, treniruojama tėvo Viktoro Čmilio.

Nors privačių klubų, profesionalių sportininkų, galinčių pragyventi iš laimėjimų, treneriams atlyginimai mokami iš miesto biudžeto, kai kurių sporto šakų atstovai priversti investuoti gerokai apkarpytus atlyginimus. Vienos ne tokios prestižinės sporto šakos treneris, dirbantis Savivaldybės sporto mokykloje, apgailestavo, kad trūksta ne tik inventoriaus. Treneris vaikus į rungtynes priverstas vežioti nuosavu automobiliu, nes pinigų kelionėms nėra. Ir nebus.

Šiaulių meras Justinas Sartauskas sako, kad nuspręsta patikrinti visas sporto mokyklas, ar jos neišlaidauja. Nes dėl nesurenkamo miesto biudžeto visas išlaidas, taip pat ir sportui, ketinama mažinti dešimčia procentų. Skaičiuojama, kad pinigų atlyginimams mokėti gali pritrūkti jau lapkritį.

Tačiau profesionalių sportininkų, privačių klubų treneriai gali nesijaudinti – iš jų atlyginimų niekas neatims.

Meras J. Sartauskas sako nežinojęs, kad R. Berankio treneriui algą moka Savivaldybės sporto mokykla. Tačiau atlyginimus privačių klubų treneriams meras vadina parama sportui. Kodėl negalima paramos deklaruoti legaliai, meras nedetalizavo.

„Tos privačios komandos atstovauja Šiauliams. Nė vienas klubas neišsilaikytų be Savivaldybės paramos“, - tikina J. Sartauskas. Ir dėsto apie meistriškumą ir masiškumą. Esą meistriškumu turėtų rūpintis valstybė, o masiškumu – Savivaldybė. Kadangi valstybė meistriškumu nesirūpinanti, šios misijos ėmėsi Savivaldybė, sako meras. Tačiau tai, kad gražios kalbos apie sporto rėmimą skiriasi nuo darbų, rodo šių metų pradžioje Šiaulių miesto taryboje patvirtintas sprendimas.

Praėjusių metų pabaigoje, prieš savivaldybių tarybų rinkimus Šiaulių miesto politikai nusprendė dosniai apdovanoti sportininkus, kurie laimi prizines vietas pasaulio, Europos, Baltijos šalių ir Lietuvos čempionatuose.

Vos tik rinkėjai atidavė savo balsus, Tarybos sprendimas iškart buvo pakeistas. Išbrauktos premijos Šiaulių sportininkams, sėkmingai pasirodžiusiems Baltijos šalyse ir Lietuvoje. Pasak Savivaldybės Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjo Gintaro Jasiūno, pasirodė per brangu – būtų prireikę apie pusės milijono litų. Kitaip tariant, profesionalaus tenisininko R. Berankio trenerį R. Balžeką remianti Šiaulių savivaldybė nesuranda pinigų augantiems talentams paremti.   

                               

Sporto rėmimo sistema, ir ne tik Šiauliuose, – jau seniai išsigimusi. Užuot sukūrusi aiškią rėmimo sistemą, su aiškiais kriterijais, Savivaldybė cirko arenomis pavertė sporto mokyklas, o trenerius bei sportininkus – klounais prieš savo valią. Be to, susidaro kuriozinė situacija, nes privatus klubas, pasirenkantis trenerį, drauge nusprendžia, kas taps už mokesčių mokėtojų pinigus išlaikomos sporto mokyklos darbuotoju.

Nors viešai ir neįvardijama, tačiau mieste yra lygesnių už lygias sporto šakų, kurių klubų prezidentais, valdybų nariais renkami merai, politikai. Savivaldybės antklodė per siaura visam miesto sportui – viešumas ir skaidrumas neparankus išrinktiesiems. Paramą dalijant iš po kilimo nebelieka pinigų ugdyti jaunuosius sportininkus, šalies čempionus ir prizininkus, nebelieka pinigų vaikų stovykloms ir sporto inventoriui. Todėl miesto valdžios deklaruojama parama sportui – akių dūmimas.