Pagal savivaldybių pateiktą informaciją darbo inspektoriams patikrinus šimtą piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų nustatyta, kad kone kas antras jų vykdė neregistruotą veiklą arba dirbo nelegaliai, informuoja Valstybinė darbo inspekcija (VDI). Už komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus jiems surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai, pagal kuriuos skirta 14,5 tūkst. Lt baudų.

Algimantas BALTRUŠAITIS

Kilo įtarimų
Daugiausia pažeidimų nustatyta statybos ir su ja susijusiose ekonominės veiklos sričių įmonėse (per 70 proc. nuo visų nustatytų pažeidimų), kirpyklose ir kituose grožio salonuose, variklinių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto įmonėse. Patikrinimai vykdyti penkiuose didžiuosiuose šalies miestuose praėjusių metų pabaigoje.
Valstybinė darbo inspekcija aktyviai bendradarbiauja su savivaldybėmis nustatant piktnaudžiavimo valstybės parama atvejus. „Kilus įtarimų, jog remiamas asmuo galimai turi pajamų dirbdamas nelegaliai arba iš vykdomos neregistruotos individualios veiklos, darbo inspektoriai tikrina savivaldybių pateikiamą informaciją ir akivaizdu, jog neretai šie įtarimai pasitvirtina. Tokiu atveju asmenims ar jų darbdaviams ne tik taikomos administracinės priemonės, bet ir gali būti nutraukiamas piniginės socialinės paramos skyrimas“, – teigia Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Vilius Mačiulaitis.

Patikrinimų daugės
Pasak Valstybinės darbo inspekcijos vadovo, tokių patikrinimų šiais metais daugės. „Nuo šių metų visos savivaldybės perėmė socialinių pašalpų mokėjimo funkciją. Jos, be abejonės, suinteresuotos pašalpas skirti tikslingai, o ne išlaidauti papildomai uždirbantiems „iš šalies“ asmenims, nes sutaupyti pinigai galės būti skiriami kitiems miestų ir rajonų poreikiams. Taigi, tikimės, kad turėsime daug aktyvių partnerių aiškinantis darbą šešėlyje ir kartu aktyviai reaguosime į savivaldos teikiamą informaciją apie galimai neįformintą darbą“, – sako V. Mačiulaitis.

Pašalpą skirsto savivaldybės
Seimas praėjusių metų pabaigoje pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlomiems įstatymo pakeitimams, kurių tikslas – efektyviau skirti socialinę paramą ir teisiškai įpareigoti, kad socialinę pašalpą gyventojams vykdytų pačios savivaldybės.
Iki šiol šią tvarką reguliuodavo valstybė, o prieš kurį laiką kaip savarankiškoji funkcija pašalpų skirstymas buvo perduotas penkioms bandomosioms savivaldybėms – Akmenės, Panevėžio, Radviliškio, Raseinių ir Šilalės rajonų. Ministerija, apibendrinusi rezultatus, nusprendė tokią tvarką pavesti likusioms penkiasdešimt penkioms šalies savivaldybėms.
Teikdamos socialinę pašalpą, savivaldybės vykdys savarankiškąją savivaldybių funkciją, kuri bus finansuojama iš savivaldybių biudžetų lėšų, o teikdamos kompensacijas už būsto šildymą, karštą ir geriamąjį vandenį, vykdys valstybinę (valstybės perduotą savivaldybėms) funkciją, kuri bus finansuojama iš valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams.
Užtikrinant savivaldybėms sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę vykdant savarankiškąją funkciją teikti socialinę pašalpą, siūloma nustatyti, kad įstatymo nuostatos būtų taikomos tiek, kiek jų nereglamentuos atskiros įstatymo nuostatos, suteikiant savivaldybėms teisę teikti socialinę pašalpą savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.

Keičiasi tvarka
Įvertinus tai, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. skirsis socialinės pašalpos ir būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijų finansavimo šaltiniai, numatoma pakeisti įstatymo nuostatas, susijusias su lėšų, skirtų socialinei pašalpai ir kompensacijoms teikti, naudojimu ir atsiskaitymu, nurodant, kad valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams lėšos galėtų būti naudojamos tik būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijoms teikti.