Mykolas DEIKUS

Kadenciją baigusių politikų darbelius tikrins prokurorai. Šiaulių apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl miesto valdžios planuojamo socialinio būsto bei sporto komplekso Dainų parke statybų.

Kol kas be dėmesio lieka ne mažiau abejonių keliantis Šiaulių miesto tarybos nario Vidmanto Japerto įmonės dalyvavimas viešųjų objektų renovavimo projektuose. Aiškėja, kad politiko įmonė statybines medžiagas masiškai tiekia Savivaldybės apmokamoms statyboms.

Šiaulių apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą, kuriuo siekiama išsiaiškinti, ar Savivaldybės užmojai statyti socialinį būstą ir naują sporto kompleksą nepažeidžia viešojo intereso.

Šiaulių apygardos prokuratūros Civilinių bylų skyriaus vyriausioji prokurorė Rita Dabužinskienė „Šiaulių naujienoms“ sakė, kad tyrimą nuspręsta pradėti dėl viešai kilusių diskusijų. Savivaldybei pateikti prašymai atsiųsti visus turimus su minėtais projektais susijusius dokumentus. 

Vyriausioji prokurorė nesiryžo spėti, kada bus priimti sprendimai. „Dokumentų kiekis labai didelis“, - sakė ji.

„Šiaulių naujienos“ paviešino, kaip kadenciją bebaigią Šiaulių miesto tarybos nariai paskutinėmis dienomis į kairę ir į dešinę išsitaškė milijoniniais projektais.

Daugybę klausimų sukėlė užmojai Dainų parke pastatyti dengtą futbolo aikštę. O dar daugiau abejonių - būdas, kurį pasirinko miesto valdžia. Futbolo aikštę ketinama statyti viešosios ir privačios partnerystės būdu. Tai reiškia, kad už aikštę Šiaulių savivaldybė išsimokės per dvidešimt penkerius metus.

Nors skaičiuojama, kad komplekso statyba investuotojui kainuos iki penkiolikos milijonų litų, galutinė suma per ketvirtį amžiaus turėtų išaugti iki 75 milijonų litų. Vien tik darbuotojų atlyginimai sudarys apie pusę mokesčio, kurį Savivaldybė mokės dengtos futbolo arenos statytojams. Pusantro milijono litų kasmet algoms būtų skiriama už tai, kad sportuotų apie penki šimtai jaunųjų futbolininkų. Nors Šiauliuose vaikų mažėja, galimybių studijos rengėjai priskaičiavo, kad futbolininkų daugės – iki 750.

Kadenciją pabaigusių politikų, tarp kurių nemažai pateko ir į dabartinę Miesto tarybą, užmojai statyti itin brangius namus socialiai remtiniesiems ne tik nustebino, bet ir prajuokino. Prajuokino argumentai, kuriais mėginta pateisinti milžinišką statybų kainą.

Suskaičiuota, kad Šiauliuose pastatyti tris daugiaaukščius namus su 140 butų Šiaulių savivaldybei gali kainuoti apie penkiasdešimt milijonų litų. Vienas butas vidutiniškai mokesčių mokėtojams turėtų kainuoti maždaug po trečdalį milijono litų.

Galimybių studiją rengusios bendrovės atstovai šiauliečiams sukėlė šypseną, kadangi mėgino įtikinėti, jog vieno ar dviejų kambarių būstas kainuosiąs keletą kartų pigiau – esą apie 104 tūkstančius litų. Kai rinkoje kainuoja beveik perpus pigiau.

Nevengta ir „pašiurpinti“ esą, jeigu Savivaldybė sumanys įsigyti tokį kiekį butų, jų kainos rinkoje dar labiau sukils. (Savivaldybė socialiniam būstui pirkti per metus gaudavo 0,9 milijono litų, tad įdomu, kaip sukeltų tą bumą?).

Politikai buvo gąsdinami ir remontų kainomis, jeigu sumanytų pirkti senus butus ir juos remontuoti. Paprastai atliekamas tik kosmetinis remontas, tačiau galimybių studijos rengėjai suskaičiavo, jog vieno kvadratinio metro remontas atsieitų apie 800 litų. Kas į šį remontą įeitų, nedetalizavo, tačiau vienas kvadratinis metras ąžuolinio parketo dabar kainuoja apie pusšimtį litų. Jau nekalbant apie atpigusias sienų apdailos medžiagas ir pan.

Vis dėlto kadenciją bebaigią politikai įsūdė projektus, kurių bendra vertė – apie 125 milijonai litų. Tai yra, stadiono ir socialinio būsto statytojams iš miesto biudžeto kasmet būtų mokama po 5 milijonus litų. Tad nenuostabu, kad tokį „palikimą“ iš praėjusios kadencijos patys sau palikę valdantieji suskato naikinti mokesčių lengvatas.

Kol kas prokurorų rankos nepasiekia Šiaulių miesto tarybos nario, milijonieriaus V. Japerto interesų. Nors interesai lenda dūrus vos ne į kiekvieną Savivaldybės ir ES lėšomis finansuojamą viešųjų pastatų renovavimo, rekonstrukcijos projektą. Antai pasidomėjus, kas tiekia statybines medžiagas Rėkyvoje įrengiamiems naujiems senelių globos namams, vėl išlindo „Jupojos“ pavadinimas.

Pastatą senelių ir proto negalią turinčių asmenų poreikiams pritaikanti bendrovė „Mobusta“ konkursą laimėjo su sąlyga, kad už darbus bus atsiskaityta po trijų mėnesių. Anot jos atstovų, buvo ieškoma tiekėjų, kurie sutiktų pinigų palaukti tris mėnesius.

Kodėl tokia sąlyga buvo įrašyta į konkurso dokumentus – neaišku, nes projektą finansuojanti Europos Sąjunga nėra bankrutuojanti „kontora“, kuri laiku nesukrapštytų pinigėlių darbams apmokėti. Tačiau, tikriausiai, reikėtų stebuklu vadinti tą faktą, kad atsirado medžiagų tiekėjų, kurie gali sau leisti palaukti, kol su jais atsiskaitys. Ir ši tiekėja -  V. Japerto vadovaujamos „Jupojos“ asociacijos įmonė, kuri šiuo metu viena iš nedaugelio miesto ir regiono įmonių gali pasidžiaugti nuolatiniais užsakymais. Dauguma Savivaldybės statinius renovuojančių bendrovių medžiagas perka iš „Jupojos“.

„Jupojos statybinės medžiagos“, kurios bendrasavininkis yra V. Japertas, medžiagas tiekė Šiaulių oro uosto terminalą rekonstravusiai bendrovei. Vėliau perpirko skolas ir Šiaulių oro uostas atsidūrė politiko įmonės kišenėje.

 

***

 

Paaiškėjo, kad politiko įmonė medžiagas tiekia ir buvusios „Šventupio“ mokyklos pastatą rekonstruojančiai bendrovei. V. Japertas aktyviai siekė, kad verslo partneriams miesto biudžetas apmokėtų už papildomą užsakymą. 

 

***

 

V. Japertas ir jo bendražygiai aktyviai agituoja renovuoti daugiabučius. Tilžės gatvėje renovuojamo daugiabučio gyventojai išsiaiškino, kad namą tvarkanti bendrovė, bendrijos pirmininkė ir „Jupojos statybinės medžiagos“ pasirašė trišalę sutartį, pagal kurią už medžiagas mokėta tiesiai jų tiekėjams, nors pastarieji konkurse nedalyvavo. Gyventojai ruošia daugiau kaip dviejų šimtų tūkstančių litų ieškinį teismui.

 

***

 

Tokiu būdu, pasirašius trišalę sutartį su Šiaulių savivaldybe, statybos bendrove ir „Jupojos statybinėmis medžiagomis“, buvo renovuojama ir Savivaldybei priklausanti mokykla.