Konstitucinis Teismas patvirtino, kad buvusi Vyriausybė pedagogams algas apkarpė neteisėtai.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
Diana JANUŠAITĖ
Teisingumas vis tiek kažkada triumfuoja. Tokią išvadą galima daryti po to, kai Konstitucinis Teismas (KT) patvirtino, jog buvusi Vyriausybė pedagogams algas apkarpė ne tik neteisingai, bet ir neteisėtai.
KT nusprendė, jog buvusios Vyriausybės nutarimas, kuriuo reglamentuojama pedagogų ir kitų biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarka, prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui – LR Konstitucijai.
Tačiau didesnių atlyginimų ar kompensacijų už ekonominės krizės metu apkarpytas algas mokytojams dar teks palaukti: KT nutarimas įsigalios tik 2017 metų sausio 2 dieną – taip siekiama išvengti darbo apmokėjimo trikdžių dėl teisinio reguliavimo neapibrėžtumo.
Algos nepadidintos iki šiol
„Džiugu, kad KT patvirtino, jog mokytojas savo alga neturėjo ir neturi dangstyti valdžios klaidų. Mes nuo 2009 m. kartojome, jog mokytojų atlyginimų nustatymui įvestos „žirklės“ neteisingos, kad jomis bus naudojamasi dangstant menką švietimo finansavimą. Per penkerius metus mūsų liūdnos prognozės pasitvirtino su kaupu“, – „Šiaulių naujienoms“ sakė Šiaulių švietimo profsąjungų susivienijimo pirmininkė Rasa Jasmontienė.
Skaitytojams primename, kad dar 2011 m. dėl neteisingo pedagogų atlyginimo nustatymo buvo kreiptasi į Lietuvos Vyriausiąjį administracinį teismą, vėliau – į KT. Švietimo profesinės sąjungos penkerius metus įrodinėjo, kad mokytojai nėra atsakingi už nebaigtą tvarkyti mokyklų tinklą ir mokinių skaičiaus mažėjimą, kad mokinio krepšelio finansavimo metodika keistina, kad mokytojų darbo apmokėjimo tvarka ydinga.
„Mažesnių mokyklų mokytojų darbas iki šiol apmokamas tik „žirklių minimumu“, t. y. mokytojai tapo atpirkimo ožiais dėl mokinių skaičiaus mažėjimo šalyje, mieste, mokykloje, nors atlieka tokį pat darbą, kaip ir jų kolegos didesnėse mokyklose“, – akcentuoja R. Jasmontienė.
Mokėjimo sistema ydinga
Pirmininkės nuomone, valstybės lėšų taupymas dėl ekonominės krizės jau senokai baigėsi aukštiems valstybės tarnybos pareigūnams, teisėjams. Net ir Seimo nariai suskubo „susitvarkyti“ – visų jų atlyginimų koeficientai ir algos senokai atstatytos į ikikrizinį lygį, be to, kalbama, jog valdininkai sieks kompensacijų už per 2 metus patirtus valstybės biudžeto taupymo nuostolius net teismuose. Tačiau mokytojų finansiniai nuostoliai nuo 2009 m. yra trigubi: ir sumažintas atlyginimo koeficientas, ir nuolat mažinamas bendrasis švietimo finansavimas, ir mažėjantis pamokų skaičius kerta per mokytojo kišenę. Deja, šie nuostoliai ne tik nėra įvardyti, bet bloga praktika tebesitęsia ir toliau.
„Mokyklose, kuriose mažiau mokinių, jokio papildomo finansavimo ugdymo plano galutiniam įvykdymui neskirdavo. Buvo nurodoma, kad reikia išsiversti iš turimų mokinių krepšelio lėšų, tad mokytojams likdavo tik aukotis: sutikti su minimalia alga, negauti atlygio už papildomus darbus, kylančią kvalifikaciją ir t. t.“, – aiškina R. Jasmontienė. Mažosios mokyklos dėl panašių problemų kenčia ir dabar, jose dirbantys aukštesnės kvalifikacijos pedagogai gauna mažesnius atlyginimus nei didesnių mokyklų mokytojai žemesne kvalifikacija.
Neteisinga, kad žmonės, dirbantys tą patį darbą, turintys vienodą kvalifikaciją ir darbo stažą, uždirba nevienodai: „Emigracija, mokinių skaičiaus mažėjimas, nevykusi švietimo reforma, ydingo finansavimo metodikos ar politinių prioritetų nebuvimas – tai nėra mokytojų sukurtos problemos ir mokytojų kaltė. Deja, mokytojai iki šiol iš savo kišenės dengia šias valstybės ekonomikos ir politikos bėdas.“
Ragina toliau ieškoti teisybės
R. Jasmontienė sako, kad situacija pasikeistų, jei mokytojai aktyviau kovotų už savo teises, drįstų viešai rodyti nepasitenkinimą neteisybe, aiškintų visuomenei, kodėl su mokytojais, švietimu, kultūra neteisingai elgtis yra netoliaregiška, nepilietiška ir pavojinga. Švietimo profsąjungos ne tik kontroliuos šio KT sprendimo įsigaliojimo procesą, bet ir visais būdais padės savo nariams siekti teisingumo atstatymo: išsiaiškinti patirtus nuostolius, jei reikės – parengti ieškinius teismams ir juose atstovauti savo nariams.
Profesinės sąjungos taip pat viliasi, kad po KT patvirtinimo apie neteisėtą pedagogų algų apkarpymą Vyriausybė atsibus ir pradės labiau rūpintis švietimo sistema.
