Šiauliai išsivaikšto – gyventojų skaičius mažėja, daug jaunimo ir intelektualų išvyksta į kitus šalies miestus ar net visai emigruoja į kitas valstybes.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Mindaugas LAURINAITIS
Šiaulių visuomenei vakar Kauno technologijų universiteto profesorius sociologas socialinių mokslų daktaras Gediminas Merkys pristatė savo įžvalgas apie Šiaulių miesto ir regiono ateities vizijas. Tai miesto valdžios prašymu surengtas seminaras-diskusija, kurioje dalyvavo miesto Tarybos nariai, visuomenės atstovai, universiteto bei kolegijų vadovai, akademikai. Profesorius susirinkusiems ne kartą pakartojo – Šiauliai nėra blogiausias miestas, stiprus kultūros žmonėmis, tačiau stokojantis ryškaus lyderio.

Klaidos šalies formavime
G. Merkys, apžvelgdamas situaciją šalyje, teigė, jog pati šalis padarė klaidą, kai visą socialinę sistemą pastatė ant socialinių pašalpų, o švietimo reformą įgyvendino sukūrę mokinio ar studento krepšelį.
„Lietuva - tarsi Vakarų valstybė, bet viešųjų pirkimų negali skaidriai įgyvendinti nė karto. Kitose šalyse pašalpų nėra, žmonės nėra registruoti, bet jiems sukuriamos sąlygos dirbti“, - pastebėjo G. Merkys.
„Socialinių darbuotojų buvo prikurta, bet kas iš to? Jie neturi lėšų, nei mobiliojo telefono, nei transporto. Jie aptarnauja plačią teritoriją, jeigu reikia paskambinti, skambina savo lėšomis. Jei reikia kur nuvažiuoti, veža seniūnas ar policijos inspektorius. Tas pats būtų, jei prikurtų daugybę muitininkų ir lieptų jiems važiuoti šunų kinkiniais. Arba būtų daug chirurgų, bet jie neturėtų operacinės, stovėtų gatvėje“, - analogijas pateikė profesorius.
G. Merkio nuomone, atkūrus šalies nepriklausomybę, nebuvo atpažintos problemos, buvo sudarkyta mokesčių sistema, sudaryti motyvacijos neskatinantys ir pridėtinės vertės nekuriantys atlyginimai.
„Lietuva yra gulagas be spygliuotų vielų. Jaunimas išvažinėjo, liko vyresni, kurie dar kažką svarsto. Pavyzdžiui, po karo Vokietija atsikūrė nuo nulio. Ką turi Lietuva? Tik pažadus didinti algas ir slepiamus mokesčius. Milijonieriai sumoka mažesnius mokesčius nei paprasta mokytoja“, - teigė G. Merkys.

Ypatingas kraštas
Kalbėdamas apie Šiaulius, profesorius atkreipė dėmesį, kad Šiauliai šalies kontekste yra ypatingi. „Pažiūrėjus prieš šimtą-pusantro šimto metų, iš kur kilo žymūs žmonės? Dalis iš Suvalkijos, pradedant Jonu Basanavičiumi, o kiti intelektualai – iš Šiaulių krašto. Čia ir baudžiava švelniau praėjo“, - teigė profesorius.
Tačiau dabar situacija yra kiek pakitusi. „Daug intelektualų išvažiuoja iš Šiaulių. Kiti yra ramūs, orūs. Bet juos galima kelti į aukštas pozicijas, statykite į ministrus, jie visai šaliai nepridarys negarbės“, - pastebėjo G. Merkys.
Jo nuomone, vieno statistinio šiauliečio tipažo nėra. Anksčiau šiauliečiai pasižymėjo kaip rizikuoti nebijantys verslininkai. „Išvažiavo į užsienį, pargrįžo su kokiu „opeliu“, jį pardavė, vėl išvažiavo, sukūrė automobilių turgų. Dabar jaunimui sunku, jis bėga iš Šiaulių arba į Vilnių, arba į užsienį. Galimybės pradėti verslą ribotos“, - mano profesorius.

Stiprus kultūrininkais ir idėjomis
Profesorius susirinkusiems ne kartą pakartojo – Šiauliai nėra blogiausias miestas, stiprus kultūros žmonėmis, tačiau stokojantis ryškaus lyderio. „Šiauliuose nėra blogai, Kaune, kur aš dirbu, vyrauja chaosas. Šiauliuose nuopolio nėra, tik reikia regioninio lyderio. Potencialo yra, bet trūksta susitelkimo“, - mano G. Merkys. Pasak jo, savivaldybės regione turėtų susitarti ir dirbti virš partinių interesų.
G. Merkio nuomone, Šiauliai yra stiprūs kultūros žmonėmis ir idėjomis. „Buvau jūsų miesto jubiliejaus baigiamajame renginyje – Šiaulių atlikėjai programoje keliais laipteliais aukštesni, bet dauguma nematomi. Neišnaudojamos galimybės. Štai gūdžiu sovietmečiu Vilius Puronas ir kiti brodvėjų padarė. Iš pradžių kilo sujudimas, priekaištai iš Maskvos, bet vėliau pasipylė apdovanojimai“, - atkreipė dėmesį profesorius.

Konkurencija mokykloms – žalinga
G. Merkys savo kalboje daug dėmesio skyrė ir švietimo reformai bei Šiaulių universitetui. Jo nuomone, švietimas yra paslauga, tad reformuoti mokslą įkuriant mokinio krepšelius buvo žalingas veiksnys. „Švietimas yra kultūros tęstinumas, bet tai yra paslauga, kad ir kaip žiūrėsi. Aukštojo mokslo reforma šalyje yra kaip ananasų daiginimas Lietuvoje – galima juos sodinti, bet užsibaigs su pirmomis šalnomis. Čia kaip ligoninę finansuoti, nes ji narkozę suteikia. Universitetas yra žymiai daugiau nei vien edukacija“, - teigė profesorius.
„Šiaulių universitetas nėra prastas, tik prastas vadovavimas buvo bei puolimas iš ministerijos. Šiauliai dėl savo universiteto neturėtų jausti nevisavertiškumo komplekso. Turėtų atsikratyti balanso, sumažinti fakultetų skaičių, priimti daugiau jaunų doktorantų. Regioninis universitetas padeda tolygiai vystyti regioną“, - įsitikinęs G. Merkys.
Jo nuomone, universitetas galėtų jungtis į tinklą su kolegijomis ir profesinėmis mokyklomis, bendradarbiauti tarpusavyje. „Eiti konkurencijos keliu yra kelias į pražūtį“, - pastebėjo profesorius.

Sociologas KTU prof. G. Merkys vakar pristatė savo įžvalgas apie Šiaulių miestą ir šiauliečius. Jo nuomone, miestui trūksta visoje šalyje matomo lyderio ir susitelkimo.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.