Tiesioginė rinkodara yra neteisėta. Mobiliojo ryšio operatoriai ir valstybinės institucijos tikina, kad problemą spręs, bet iš karto nutraukti šios veiklos negali dėl finansinių ir kitų įsipareigojimų.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Mindaugas LAURINAITIS
„Laba diena, Jums skambina iš mobiliojo tinklo, gal norėtumėte naudotis mūsų paslaugomis?“ Tokiais ir panašiais skambučiais klientus pervilioti į kitą tinklą ar siūlyti naujas paslaugas bandę mobiliojo ryšio operatoriai turės keisti strategiją. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) konstatavo, kad tokia veikla yra neteisėta, jeigu neturima asmens sutikimo naudoti jo telefono numerį. Operatoriai sutartinai kaltina nekonkrečius įstatymus, leidusius tokiai veiklai atsirasti, tačiau žada iki vasaros priimti vieningus sprendimus.
Sulaukė nemažai skundų
VDAI neseniai raštu informavo žiniasklaidą dėl mobiliojo ryšio operatorių vykdomos tiesioginės rinkodaros veiksmų. Tai tokia verslo praktikoje vykdoma veikla, kai specialiai pasamdyti darbuotojai skambina turimais telefono numeriais ir siūlo įvairias paslaugas klientams. Mobiliojo ryšio operatoriai dažniausiai siūlo pereiti iš vieno tinklo į kitą arba esamiems klientams – naudotis naujomis paslaugomis.
Kaip pastebi VDAI, tokia operatorių veikla įkyri nemažai kam. „Inspekcija sulaukia nemažai gyventojų skundų ir nori atkreipti dėmesį, kad tokia veikla vykdoma neteisėtai“, - rašoma VDAI išplatintame pranešime. Pažymima, kad telefono numeris yra asmens duomuo, o tokius duomenis ir jų naudojimą reglamentuoja įstatymai, kurie numato, kad asmens duomenimis negalima naudotis neturint asmens sutikimo.
Trūko griežtesnės kontrolės
Dienraščio „Šiaulių naujienos“ kalbinti trijų šalies mobiliojo ryšio operatorių atstovai vieningai tikino, kad nekonkretūs Lietuvos įstatymai neužtikrino aiškių aplinkybių. Kritikos sulaukė ir pati VDAI. Tačiau visi operatoriai pažymėjo, kad ketina tartis dėl šios situacijos ir priimti vieningus sprendimus, jog pripažinta neteisėta veikla nebūtų vykdoma.
„Inspekcijos pranešimas – tai jau tam tikras institucijos veiksmas, rodantis, kad jie mato problemą. Džiugu, nes iki šiol VDAI praktiškai atliko tik stebėtojo vaidmenį. Tačiau to nepakaks. VDAI turi nebelaukti skundų ir pradėti veikti. Kitaip verslo atstovai, kol nebus atsakingos ir principingos kontrolės, ir toliau patys kurs normas, savaip interpretuos įstatymus. VDAI turi pradėti bausti pažeidėjus, taip pat bausti pakartotinai ir viešinti“, - mano vieno mobiliojo ryšio tinklo rinkodaros direktorius Pranas Kuisys.
„Telerinkodaros mastai yra pasiekę tokį lygį, kad rinkos dalyviams patiems problemos išspręsti nepavyks – bet kuris operatorius, vienas pats nusprendęs nutraukti telerinkodaros veiksmus, itin konkurencingoje rinkoje patirtų didelių nuostolių. Tačiau atsakingos institucijos turi visas teises ir pareigas savo sprendimais išspręsti šią problemą, kurią savo neveiksnumu per kelis paskutinius metus ir sukūrė“, - dienraščiui „Šiaulių naujienos“ komentavo P. Kuisys.
Taisyklės yra neaiškios
Kito tinklo operatoriaus atstovų nuomonė buvo panaši – telerinkodaros veiklą reikia tiksliai reglamentuoti, o tai turi padaryti valstybinės institucijos. „Mūsų nuomone, šiuo metu telerinkodaros veikla yra nepakankamai tiksliai reglamentuota ir sukelia teisėtą vartotojų pasipiktinimą. Manome, kad yra būtina aiškiai teisės aktais sureguliuoti šią sritį, taip išvengiant įvairių interpretacijų praktikoje, kaip tai yra rekomendavusi Ryšių reguliavimo tarnyba ir yra taikoma kitose rinkose“, - raštu operatoriaus poziciją išdėstė komunikacijos vadovė Audronė Mažeikaitė.
„Analizuodami šiuo metu telerinkodaros veiklą reglamentuojančią įstatyminę bazę matome, kad klientų sutikimo gauti pasiūlymus telefonu taisyklės yra neaiškios. Esama praktika taip pat negarantuoja visapusiškos klientų interesų apsaugos – bendraudamas telefonu vartotojas natūraliai turi prastesnes galimybes įvertinti ir ramiai apsvarstyti papildomas pasiūlymo sąlygas. Tai neprisideda ir prie skaidrumo rinkoje užtikrinimo, nes neretai telerinkodaros kanalais teikiami pasiūlymai yra neprieinami kitose pardavimo vietose, t. y. apriboja dalies vartotojų teisę rinktis. Tokia situacija neturi tęstis, todėl siekį ją išspręsti vertiname palankiai ir esame pasirengę dalyvauti teisinės bazės tobulinime ir jos įgyvendinime“, - komentarą baigė A. Mažeikaitė.
Naudinga tiek operatoriui, tiek klientui
Trečio mobiliojo ryšio operatoriaus atstovas spaudai Andrius Baranauskas tikino, kad žinodami problemą iki vasaros pasistengs ją išspręsti. Kadangi negali tokios veiklos taip greitai nutraukti, tą minėjo ir kitų operatorių atstovai. Pasak pašnekovo, tiesioginės rinkodaros veikla yra naudinga tiek operatoriui, tiek klientui.
„Yra klientų grupės, kurioms tokia forma yra patogesnė nei nueiti į saloną. Tai verslininkai, kurie taupo savo laiką, taip pat sunkiai judantys ar toliau nuo miesto gyvenantys žmonės. Telefonu jie gali gauti paslaugas greitai, o mes galime pristatyti įsigytą telefoną praktiškai į bet kurią Lietuvos vietą, nereikia atvykti į saloną, kurių mažesnėse gyvenvietėse nėra. Dėl šios problemos nėra vieningo atsakymo ir vienos pozicijos“, - operatoriaus poziciją išsakė A. Baranauskas.
Pasiteiravus, iš kur tiesioginę rinkodarą vykdantys darbuotojai gauna asmenų telefono numerius, operatorių atstovai tvirtino, kad kai kurie numeriai yra vieši ir prieinami per Registrų centrą, dalis žmonių yra davę sutikimą, dalis – buvę klientai. Dauguma atvejų numeris yra sugeneruojamas atsitiktiniu būdu. Pasak A. Baranausko, yra net internete puslapis, kuriame įvedus telefono numerį galima patikrinti, kuriam tinklui jis priklauso.
Organizuos susitikimą
Problemą pakomentuoti paprašius Teisingumo ministerijos, ministro patarėjas viešiesiems ryšiams Sergejus Tichomirovas dienraščiui „Šiaulių naujienos“ teigė, kad situacijos vienareikšmiškai vertinti ministerija negali, o kiekvieną atvejį reikėtų nagrinėti atskirai.
„Tiesioginės rinkodaros veikla, kiek tai susiję su asmens duomenų tvarkymu, reglamentuojama Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos bei Elektroninių ryšių įstatymais, kurie numato, kad asmens duomenys gali būti tvarkomi tiesioginės rinkodaros tikslais tik po to, kai duomenų subjektas duoda sutikimą. Taigi, atsakant į Jūsų paklausime išdėstytą situaciją, reikia atskirai nagrinėti kiekvieną atvejį ir tik tuomet teisiškai įvertinti tiek duomenų valdytojų veiklą, tiek duomenų subjektų teisių apsaugą“, - komentavo S. Tichomirovas.
„Siekiant užkirsti kelią galimai neteisėtiems veiksmams bei rasti visoms pusėms priimtinus sprendimus, artimiausiu metu bus organizuojamas suinteresuotų institucijų bei verslo atstovų susitikimas šiems klausimams spręsti“, - teigė ministro patarėjas.
S. Tichomirovas taip pat pažymėjo, kad VDAI yra nepriklausoma Vyriausybės įstaiga, jokios kitos institucijos, politikai, pareigūnai, juridiniai ar fiziniai asmenys neturi teisės VDAI vadovams ar darbuotojams daryti bet kokio spaudimo. „Kišimasis į Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos veiklą užtraukia įstatymų nustatytą atsakomybę“, - pažymėjo S. Tichomirovas.
