EU 95 kodas, patuštinęs vairuotojų ar darbdavių kišenes, nemenkai papildys mokymus organizuojančių mokymų centrų sąskaitas.
Redakcijos archyvo nuotr.

Jurgita SILIŪNIENĖ
Tolimųjų reisų vairuotojams prasidėjo nerimo dienos – dauguma jų po naujųjų metų iš darbdavių gavo įspėjimo apie atleidimą iš darbo lapelius. Tūkstančiai bus masiškai atleidžiami iš darbo, jeigu nesuskubs įgyti „95 kodo“ – nebaigs pradinės profesinės kvalifikacijos arba kvalifikacijos tobulinimo periodinių mokymų kroviniams vežti.

Gresia baudos
Artėja terminas, kai pagal Europos Parlamento ir Europos Tarybos direktyvą EB 59 vilkikų vairuotojų vairavimo pažymėjimuose turės atsirasti EU 95 kodas. Jis būtinas norint vežti krovinius Europos sąjungos keliais. Vairuotojams, gavusiems vairuotojo pažymėjimą „Regitroje“ C1, C1E, C, CE kategorijai nuo 2009 m. rugsėjo 10 d. privaloma išklausyti pradinės profesinės kvalifikacijos kursą, o vairuotojams, kurie įgijo vairuotojo pažymėjimą C1, C1E, C, CE kategorijoms iki 2009 m. rugsėjo 10 dienos, nebūtina baigti pradinės profesinės kvalifikacijos kursų, o tik iki 2014 m. rugsėjo 10 dienos privaloma baigti žinių atnaujinimo kursus (periodinio profesinio mokymo kursus) ir prasitęsti vairuotojo pažymėjime „95 kodo“ galiojimą 5 metams. Pradinės profesinės kvalifikacijos įgijimo kursų trukmė yra apie mėnesį ir kainuoja apie 1 500 Lt, o periodinės profesinės kvalifikacijos įgijimo – 35 akademinės valandos ir kainuoja apie 300 Lt.
Jei neturintį „95 kodo“ ir važiuojantį Europos Sąjungoje su krovininiu automobiliu bei vežantį krovinį (pagal atitinkamą dokumentą) vairuotoją sustabdys tos šalies kelių transporto inspekcija, gresia nemažos baudos (baudos dydis priklauso nuo tam tikros ES šalies įstatymų).
Skaičius „95“ su atitinkama data įrašomas vairuotojo pažymėjime ties atitinkama įgyta kategorija (C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE) 12 stulpelyje.

Tenka mokėti patiems
Nors apie šiuos privalomus mokymus vairuotojai buvo informuojami iš anksto, nedaugelis jų suskubo įsigyti „95 kodą“. Kadangi jį privaloma turėti nuo 2014 metų, dauguma vairuotojų delsia eiti į mokymus. To priežastis – nenoras už privalomus mokymus mokėti iš savo kišenės ir atsitraukti nuo darbo. Tačiau mokymo centrų atstovai pastebi, kad prieš pat 2013-ųjų metų pradžią labai pagausėjo norinčiųjų įgyti EU 95 kodą. Tai rodo, kad darbdavių reikalavimai didėja, o ir data, kada vairuotojams nebebus kur dingti – 2014-ieji – jau ne už kalnų.
Tuo metu vienoje Šiaulių bendrovėje tolimųjų reisų vairuotoju dirbantis Gediminas (pavardė redakcijai žinoma – aut.past.) teigia, kad didžiausią vairuotojų nepasitenkinimą sukėlė žinia, jog už beveik pusantro tūkstančio kainuojančius ir mėnesį trunkančius mokymus jauniems vairuotojams tenka mokėti patiems: „Tik nedirbantys arba įspėti apie atleidimą iš darbo vairuotojai gali gauti kompensaciją už šiuos kursus. Gerai, jeigu vairuotojas įmonėje dirba jau ne vienerius metus ir turi iš ko susimokėti, tačiau neseniai pradėję dirbti, tokie kaip aš, neturi atliekamų pinigų mokymams“. Pasak jo, darbdaviai taip pat neskuba mokėti už darbuotojų mokymus. Gedimino darbdaviai pasiūlė tik vieną išeitį – išduoti įspėjimo apie atleidimą iš darbo lapelius tiems vairuotojams, kurie dar neturi EU 95 kodo, kad šie galėtų lankyti mokymus už valstybės lėšas.
Be to, kaip žinia, žmogus iš valstybės pinigų gali mokytis tik vienoje programoje, pavyzdžiui, jei jis baigė vairuotojų kursus ir įgijo vairuotojo kategoriją iš valstybės pinigų, tai, pavyzdžiui,už EU 95 kodą jau turės mokėti iš savo ar darbdavio lėšų.

Darbdaviai neskuba mokėti už mokymus
„Šiaulių naujienų“ kalbinti, bet prisistatyti viešai nepanorę transporto įmonių savininkai sako, kad savo vairuotojų už įmonės lėšas kol kas nežada siųsti kelti kvalifikacijos, nes mano, kad tai gana rizikinga – sumokėjus už darbuotojo EU 95 kodo įsigijimą, nėra garantijos, kad jis artimiausiu metu iki 2014 m. neišeis dirbti į kitą įmonę.
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ atstovas Gytis Vincevičius teigia, jog nėra teisinga, kad vairuotojai už privalomus mokymus turi mokėti iš savo kišenės, nes ne visi turi galimybę tam skirti pinigų ir rizikuoja netekti darbo.
„Asociacija kartu su transporto įmonėmis pateikė paraišką Europos Sąjungos fondams ir tikimasi gauti apie 3 mln. litų mokymams kompensuoti. Manome, kad apie 100 įmonių gaus paramą. Žadama vairuotojams kompensuoti apie 70 proc. mokymams skirtos sumos, tačiau kompensacijas gaus tik tos įmonės, kurios suskubo kreiptis dėl tokios paramos“, – sako asociacijos „Linava“ atstovas. Pasak G. Vincevičiaus, siūlymas įvesti mokinio krepšelį ir taip suteikti galimybę vairuotojams mokytis nemokamai kol kas nesulaukė pritarimo Švietimo ir mokslo ministerijoje. Todėl, jo teigimu, naujai darbo ieškantiems ar neseniai įsidarbinusiems vairuotojams teks patiems mokėti už EU 95 kodo įgijimą.
Tuo metu Šiaulių teritorinės darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Jolanta Mikšionytė ragina neturinčius darbo arba įspėtus apie atleidimą kreiptis paramos: „Jeigu žmogus yra įspėtas apie atleidimą dėl netinkamos kvalifikacijos arba jis yra bedarbis bei yra darbdavys, kuris sutinka įdarbinti jį iškart pabaigus kursus, sudaroma trišalė mokymo sutartis, tokiu atveju vairuotojams kursų išlaidas dengia darbo birža“.

Mokosi nenoriai
Šiaulių teritorinės darbo biržos Užimtumo rėmimo skyriaus vedėja Violeta Glinskienė informavo, jog Šiauliuose 2012 metais pagal trišalę mokymosi sutartį kursus baigė 123 tolimųjų reisų vairuotojai: 36 vairuotojai įgijo pradinę kvalifikaciją, 87 baigė periodinio mokymo kursą. Per keturias 2013 metų darbo dienas į Šiaulių teritorinę darbo biržą dėl mokymų finansavimo kreipėsi 10 žmonių.
Šiaulių darbo rinkos mokymo centro vairuotojų mokymo ir transporto paslaugų skyriaus vadovė Jolita Paulauskienė „Šiaulių naujienoms“ sakė, kad vairuotojai nors ir aktyviai, bet ne visada noriai eina į mokymus. „Kaip čia pasakius, gana noriai moksi, juk ir patirtimi pasidalija, ir naujo sužino“, – teigė ji.
Tuo metu tolimųjų reisų vairuotoju trejus metus dirbantis Gediminas patikino, kad šių mokymų nauda abejotina: „Nieko naujo ten nemoko, bet privaloma išbūti visą paskirtą laiką. Keista, kad mus, patyrusius vairuotojus, neretai moko tie, kas šį darbą išmano daugiau teoriškai, negu praktiškai. Gaila sugaišto laiko, bet jeigu be šio kodo negalėsime dirbti, einame ir mokomės“.

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ atstovas Gytis Vincevičius „Šiaulių naujienas“ informavo, kad tarptautiniais maršrutais šiuo metu vyksta apie 25 tūkstančiai sunkvežimių, tolimųjų reisų vairuotojų (įskaitant ir vežančius keleivius) šiuo metu Lietuvoje yra apie 60 tūkstančių. Kiek tolimųjų reisų vairuotojų išvyksta iš Šiaulių apskrities, tiksliai atsakyti negalėjo nei vežėjų atstovas, nei VĮ „Regitra“ atstovai. Tačiau akivaizdu, kad ne vieną šiauliečių šeimą maitinanti „fūristo“ profesija yra viena iš populiariausių šiame regione.