Audriaus Valčiuko šeima šventes sutiko kukliai. Daugiausiai išlaidų pareikalavo sūnaus svajonė. „Jis tiki stebuklais, todėl nenorėjome jo nuvilti“, – sako pašnekovas.
Asmeninio albumo nuotr.

Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ
Štai ir baigėsi šventės. Tikriausiai šiuo laikotarpiu ne vienas sau leidome šiek tiek paišlaidauti, nusipirkti skanesnį kąsnį ar mielą dovaną artimam žmogui. Tačiau šventės kaip atėjo, taip ir praėjo, o gyvenimas – tęsiasi. Bėda – kišenėse švilpaujantys vėjai. Domimės, kaip lietuviai lepinosi švenčių metu bei patariame, ką daryti, kad sausio mėnuo netaptų didžiuliu galvos skausmu.

Lietuviai planavo būti išlaidesni
Vieno iš Lietuvos bankų Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė teigia, kad prieš šventes atlikto tyrimo rezultatai parodė, jog mūsų šalies gyventojai šiais metais šventiniams pirkiniams planavo skirti didesnes sumas nei pernai. Daugiau nei pusė apklaustųjų tvirtino, kad vaišėms nepagailės iki 200 litų. Tokią pat sumą didžioji dauguma planavo skirti ir šventinėms dovanoms.

Gurmaniški užkandžiai ir silpni gėrimai
Mažmeninės prekybos tinklo Lietuvoje atstovė ryšiams su visuomene Olga Malaškevičienė teigia, kad prekyba per šias Kalėdas ir praėjusias išliko beveik nepakitusi. Tik paskutinės metų dienos pardavimai buvo 6 proc. didesni nei pernai.
Pašnekovė pastebi, kad mūsų šalies gyventojai atrado žuvį ir jūros gėrybes, kurių šiemet nupirkta tris kartus daugiau nei tokiu pačiu laikotarpiu prieš metus. Ant šventinio stalo kiauliena užleido vietą paukštienai. Pasitikdami Naujuosius metus, moters teigimu, gyventojai mėgavosi gurmaniškais užkandžiais, lašišos ikrais, pelėsiniu sūriu, vytintais mėsos gaminiais, šaltai rūkyta mėsa.
Olga Malaškevičienė pastebi įdomią tendenciją, kad prieš Kūčias ir Kalėdas žmonės linkę patys gaminti maistą. Todėl parduodami tokie produktai, iš kurių gaminami įvairūs patiekalai. Paskutinė metų diena buvo darbo diena. Ne visi turėjo laiko paruošti šventinį stalą patys, todėl rinkosi jau pagamintus patiekalus – mišrainę, tortus.
„Pastebėjome, kad jau kelintus metus iš eilės gyventojai per šventes renkasi silpnesnius alkoholinius gėrimus – vyną, putojantį vyną ir šampaną. Iš stipresnių gėrimų šiais metais daugiau nei pernai pardavėme romo, konjako ir viskio“, – sako pašnekovė.

Naudojasi akcijomis
Olga Malaškevičienė teigia, kad pirkėjai labai įvairūs. Vieni dovanas įsigyja prieš pusmetį, kiti – paskutinę minutę. Tačiau ryškėja tendencija, kad gyventojai nebeskuba visų prekių įsigyti vienu metu. „Klientai ramiai apsižiūri naujas kolekcijas, planuoja pirkinius, pasitaikius progai aktyviai naudojasi siūlomomis akcijomis. Būtent jų metu būna išpirktas didžiausias dovanų kiekis“, – tikina atstovė ryšiams su visuomene.
Po Kalėdų eglute dažnas rado buitinės technikos, namų apyvokos reikmenų, parfumerijos, kosmetikos, juvelyrinių dirbinių, knygų, dovanų kortelių ir pan. Išskirtinei grupei, vaikams, perkami žaislai.

Didžiausia šventė – sūnui
Šiaulietis Audrius Valčiukas sako, kad šios šventės buvo gana kuklios, nes visi metai finansiniu atžvilgiu sudėtingi. Šventėms jo šeima išleido apie 400 litų: 200 litų vaišėms ir 200 – kalėdinėms dovanoms. „Artimiesiems įteikėme simboliškų dovanėlių. Didžiausią – sūnui. Nenorėjome sugriauti jo kalėdinės svajonės, todėl padovanojome prašytą muzikinį grotuvą“, – sako pašnekovas. Nors šventes A. Valčiuko šeima pasitiko kukliai, tačiau sugebėjo neišleisti visų pinigų. „Paslėpėme kojinėje šiek tiek pinigėlių juodai dienai. Žinojome, kad po švenčių visada būna sunkus laikotarpis“, – patirtimi dalijosi vyriškis.

Išlaidavo ne visi
Studentė Simona Vrubliauskaitė pasakoja, kad šios Kalėdos – jai išskirtinės. Mergina beveik visiškai neišleido pinigų dovanoms. „Ruoštis šventėms pradėjau gana anksti, todėl pavyko išvengti kalėdinio streso. Draugams ir giminėms dovanojau pačios gamintą kalėdinę moliūgienę, iš kaime neblogai užderėjusių moliūgų, kepiau duoneles, dariau sagę, nėriau šaliką ir piešiau atvirukus. Net dovanų popieriaus nepirkau, nes jo nuo praėjusių metų buvo likusios pilnos dėžės“, – sako Simona Vrubliauskaitė. Merginos nuomone, šiuo laikotarpiu nebūtina smarkiai išlaidauti. Kur kas svarbiau daugiau dėmesio skirti draugiškumui, atvirumui ir šilumai. Pašnekovė teigia, kad norintys sutaupyti švenčių metu be fantazijos neišsivers. Tačiau netgi tie, kurie stokoja kūrybiškumo, gali pasinaudoti šauniomis idėjomis iš interneto.

Sausį patariama peržiūrėti savo biudžetą
Vieno iš Lietuvos bankų Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė teigia, kad ne vienam sausio mėnuo gali būti labai sudėtingas. Ypač tiems, kurie išleido daugiau nei planavo. „Patarčiau praūžus šventėms kiekvienam peržiūrėti savo biudžetą, t. y. susiskaičiuoti visas patirtas išlaidas per šventes ir įsivertinti sausio mėnesio išlaidas. Jeigu jau atsitiko taip, kad teko „pasiskolinti“ iš sausio mėnesio pajamų, tuomet būtina kaip įmanoma greičiau subalansuoti savo biudžetą, kad susidariusi skola nepersikeltų į kitus mėnesius ir nepradėtų augti“, – pataria pašnekovė.
Pradėti reikėtų nuo biudžeto sudarymo: susirašyti būtinasias išlaidas, kurias teks patirti (paskolos, mokėjimai už būsto paslaugas, maistas ir t. t.), tuomet bus daug paprasčiau paskirstyti gaunamas pajamas kitoms sritims. Turbūt dažnam, kuris nesilaikė savo numatyto biudžeto, teks sumažinti dalį išlaidų ar atsisakyti to, kas nėra būtina.

Nauji metai – nauji ratai
Odeta Bložienė sako, kad sausio mėnuo neturėtų būti toks, kada tik bandome sudurti galą su galu.
Tai labai tinkamas metas pasidaryti savo visų metų biudžetą, numatyti didesnes išlaidas ir pradėti joms taupyti. „Labai pravartu išsikelti metų finansinius tikslus, susidėlioti prioritetus. Nereikėtų laukti paskutinės minutės. Jau dabar patarčiau pradėti kaupti pinigėlius vasaros atostogoms ar net kitų metų šventėms“, – pataria pašnekovė. Odeta Bložienė visiems gyventojams linki nenumoti ranka į savo finansinę situaciją ir nesitikėti stebuklingo finansinio pagerėjimo. Mat dažniausiai žmonių finansinė situacija priklauso ne nuo loterijos bilieto, o nuo įdėtų pastangų tvarkant finansus.

Simona Vrubliauskaitė kalėdines dovanas darė pati. Jos nuomone, svarbiausia ne tai, kiek pinigų išleidai pirkdamas dovaną, o kiek širdies į ją įdėjai.
Algirdo Dumčiaus nuotr.