Universali sporto salė ne vienintelis Sporto gimnazijos tikslas.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ
Šiaulių miesto taryba pritarė Sporto gimnazijos universalios sporto salės statybos įgyvendinimui ir sutiko skirti ne mažiau nei 30 procentų finansavimą iš Savivaldybės biudžeto. „Tačiau tai dar nereiškia, kad gausime finansavimą ir turėsime šią sporto salę“, – teigė valdžios atstovai.

Sporto salė – ne pabaiga
Rugpjūčio mėnesio pabaigoje posėdžiavusi Šiaulių miesto savivaldybės taryba pritarė Šiaulių sporto gimnazijos universalios sporto salės statybai. Planuojama pastatyti iki 4000 kv. m universalią sporto salę, kurioje galės treniruotis rankinio, krepšinio, tinklinio, salės žolės riedulio, imtynių ir kitų sporto šakų sportininkai. Sporto sale taip pat galės naudotis kitų sporto mokymo įstaigų sportininkai.
„Sporto salė – tai pirmasis, brangusis etapas. Jo vertė – iki 3 mln. eurų“, – „Šiaulių naujienoms“ sakė Šiaulių miesto savivaldybės Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Gintaras Jasiūnas. Jo teigimu, jau svarstoma ir apie antrąjį etapą – sporto aikštyno įrengimą. Jo vertė – apie 700 tūkst. eurų. „Galbūt bus pasinaudota Lietuvos futbolo federacijos parama, tačiau jie dar neapsisprendė“, – sakė G. Jasiūnas.
„Dar kiti etapai – mokyklos pastato renovacija ir bendrabučio renovacija. Pastato renovacija jau yra prasidėjusi. Šiais metais jau šiek tiek lėšų yra gauta, jei neklystu, 89 tūkst. eurų“, – teigė jis.

Savivaldybėms tenka patuštinti kišenes
Siekiant gauti finansavimą iš 2015 – 2017 m. Valstybės investicinės programos universalios sporto salės statybai, reikalingas Tarybos pritarimas ir įsipareigojimas skirti iki 30 procentų lėšų nuo bendros pirmo etapo projekto vertės. Kitaip tariant, 2016 – 2017 m. Šiaulių miesto savivaldybė biudžete turės atrasti maždaug 900 tūkst. eurų.
Pasak valdžios atstovų, Savivaldybės indėlis turi labai didelę įtaką priimant sprendimą įrašyti objektą į investicijų programą, nes programos apimtis yra per maža, kad būtų galima įgyvendinti šalies sporto infrastruktūros poreikius ir lūkesčius. Šalies savivaldybės daugeliu atveju siūlo 40 proc. ir didesnį savo prisidėjimo indėlį.
„Kodėl prašoma 30 proc. Savivaldybės prisidėjimo? Todėl, kad į šią programą Lietuvos mastu pretenduojančių yra gal kokį 15 kartų daugiau, nei leidžia finansinės valstybės galimybės. Be abejo, prioritetas yra teikiamas toms savivaldybėms, kurios turi teigiamą požiūrį į sporto objektus ir prisideda savo lėšomis. Taigi, skiriant 30 proc. lėšų, atsiranda didesnė galimybė, jog sulauksime finansavimo. Tačiau tai tikrai nereiškia, kad būtinai ir gausime“, – aiškino Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjas G. Jasiūnas.
Jei Šiauliams nusišypsos sėkmė ir universali sporto salė bus pastatyta, planuojama uždaryti imtynių sporto salę (V. Bielskio g. 13 A, Šiauliai). Tai padėtų sutaupyti iki 40 tūkst. eurų per metus.

Prastos sąlygos ir gabiausiems
Primename, kad 2014 m. rugsėjo 1 d. pradėjo veikti Šiaulių sporto gimnazija (įkūrimo metu buvo Šiaulių sporto vidurinė mokykla, – aut. past.), įgyvendinanti specializuotas sportinio ugdymo programas.
Šiuo metu gimnazijoje mokosi sportui gabūs 217 moksleivių (130 iš šalies regionų ir 87 iš Šiaulių miesto). Mokykla turi bendrabutį, kuriame sudarytos sąlygos gyventi iš šalies atrinktiems vaikams. Sporto gimnazijoje kultivuojama 15 sporto šakų. Joje dirba kvalifikuoti Lietuvos sporto šakų federacijų rekomenduoti treneriai.
Vienas iš svarbiausių gimnazijai keliamų uždavinių – išugdyti šalies olimpinę pamainą. Sporto gimnazijos moksleiviai, pagal specializuotą ugdymo programą, treniruojasi 2 kartus per dieną. Sportininkai pagal galimybes naudojasi miesto sporto bazėmis. Siekiant užtikrinti kokybišką treniruočių procesą, jaučiamas didelis sporto bazių trūkumas.