Toliau pristatome vilniečių Tomo Grunskio, Luko Miceikos, Rasos Šimatonytės, Martyno Mankaus, Ievos Cicėnaitės viziją.

Miesto pagrindinės aikštės ir paminklo laisvės ir nepriklausomybės gynėjams pagerbti projekto uždaviniai sprendžiami atsižvelgiant į galiojančio (patvirtinto) detaliojo plano sprendinius, iš esmės jo nepaneigiant. Manome, kad jo esminiai urbanistinės erdvės formavimo principai yra teisingi ir įgyvendintini.

Atsižvelgiant į susiklosčiusią padėtį siūlome koreguoti kai kuriuos lokalius sprendinius - numatyti architektūrinio akcento - objekto vietą aikštės gale, kuris padėtu perorganizuoti jos struktūrą bei kompozicines kryptis.

Projektiniame pasiūlyme numatoma miestiečių polifunkciška aikštė su skirtingo panaudojimo galimybėmis. Tai š iuolaikinė miesto aikštė, telkianti ir tenkinanti įvairius socialinius poreikius su galimybe realizuoti įvairius jos panaudojimo scenarijus.

Dauguma esamų  visuomeninių ir komercinių funkcijų Šiaulių  centro viešųjų erdvių sistemoje yra sutelktos Vilniaus gatvėje. Dabartinės Prisikėlimo aikštės ribose jų yra nedaug. Tai iš dalies (be kita ko) lemia jos negyvybingumą ir monofunkciją. Siūlome joje suformuoti ir išvystyti naujus visuomeninius ir komercinius funkcinius mazgus (nodes). Tuo tikslu numatome naujo užstatymo galimybes (dabartinėje neaiškios paskirties erdvėje) - konferencijų centro su miesto sale, viešbučio,

muziejaus, komercinio centro su biurais funkcijas. Iš vienos pusės tai suteiktų  erdvei polifunkcijos ir generuotų naujus srautus, iš kitos – leistų iš dalies finansuoti numatomus rekonstravimo darbus (perduodant sklypus konsesijos ar kitais pagrindais).

Funkcijų  grupavimas. Siekiant išvengti skirtingo pobūdžio erdvės panaudojimo konfliktų, siūlome funkcijas grupuoti pagal panašumą (bendrumo) principą, numanant kad Tilžės gatvės atkarpa yra skiriamoji riba tarp „profanum“ - kasdienio gyvenimo ir „sacrum“ – susakralintų funkcijų. Toks principas leistu tenkinti skirtingus socialinius poreikius su skirtingais (kartais priešingais) scenarijais be jokio konflikto.

Naujai formuojamos aikštės vizualinės ašys ir kryptys - perorganizuojamos nauju užstatymu. Jo pagalba pakeitus erdvėje dominuojančią kryptį akcentuojama esama svarbi vertybė - bažnyčia.

Taip pat naujai formuojamoje erdvėje numatoma eilė nominalių mikroerdvių, kurios leidžia įgyvendinti skirtingus panaudojimo scenarijus. Erdvė  lygiagreti Tilžės gatvei – įeiga į miestiečių  aikštę. Joje numatoma kieta danga su klombomis esamiems dedikuotiems istoriniams ąžuolams bei rekreacinė funkcija. Čia siūlome išdėstyti skulptūras nusipelniusiems Šiaulių piliečiams. Erdvė lygiagreti Aušros alėjai - skirta aktyvesnei rekreacijai arba laikiniems turgums bei mažesniems renginaims. Centrinė aikštės dalis su nedideliu amfiteatriniu įgilėjimu skirta ir rekreacijai ir didesniems renginiams (koncertams ir pan.). Ji gali būti išnaudojama įvairiausiai kitai veiklai. Taip pat numatomos kitos lokalios erdvės prieš politechnikumą ir bažnyčią

Naujai kuriamam paminklui numatoma skvero erdvė iškeliant esamą fontaną. Čia siūloma memorialinė funkcija, kurioje galima rami rekreacija bei renginiai minėjimai.

Transporto organizavimo aspektas iš esmės priima detaliojo plano sprendinius su parkingais po žeme ir įvažiavimais į juos.

Manome, kad naujai sukurtos funkcijos generuos papildomus pėsčiųjų srautus, kurie cirkuliuos visoje centro viešųjų erdvių sistemoje.

Pirmuoju etapu numatoma iškelti esamą fontaną iš dabartinio skvero į erdvę kitoje gatvės pusėje. Šis įeigos į būsimąją miesto aikštę plotas perorganizuojamas pakeičiant dangą ir suformuojant reikiamą apželdinimą bei gerbūvį (suoliukai, apšvietimas ir pan.).

Antruoju etapu (arba lygiagrečiai pirmajam) sutvarkytina naujojo paminklo erdvė su paminklu.

Trečiuoju etapu suformuotina likusi miesto aikštės dalis su parkingais ir naujuoju pastatu.

Kitas numatomas užstatytmas vystytinas nepriklausomai nuo išvardytų etapų.

Naujai formuojamam paminklui sukurti panaudota M. K. Čiurlionio paveikslo „Pavasaris“ tema ir metafora, kuri iš esmės yra daugiaplanė. Varpas ir jo gausmas yra ir mirties - gedulo simbolis ir laisvės bei kovos šauklys. Manome, kad ši duali semantika tinka ir konkrečiam pagerbimo tikslui ir kitiems ritualiniams scenarijams.

Paminklui nenumatomas konkretizuotas figuratyvas. Tuo siekiama universalesnio jo semantizavimo. Erdvė aplink paminklą organizuojama taip, kad leistų  susirinkti nemažam kiekiui žmonių, tačiau tuo pačiu siekiama pabrėžti jos kameriškumą ir rimties nuotaiką. (Ji pagilinama apie 1 m.) Be pagrindinio akcento - paminklo numatomos keturios lokalios vietos kietiems nedideliems memorialiniams objektams. Ši erdvė galėtų taip pat būti naudojama nepriklausomybės minėjimams ir kitiems renginiams, kurie nebūtinai tiesiogiai sietųsi su gedulu. 

Atsiliepimus siųskite adresu Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.. Komentuokite www.snaujienos.lt arba atneškite į redakciją, Aušros al. 48.