Mykolas DEIKUS

Šiaulių filharmonijos direktorė - it pabėgusi nuotaka prieš jungtuves. Įstaigai vadovavusi Nijolė Saimininkienė prieš paskelbiant valstybės kontrolierių išvadas išmovė į naują tarnybą, vadovauti įstaigai palikusi administratorę. Ir pabandė užsėsti ant dviejų kėdžių.

Valstybės kontrolieriai patikrino Kultūros ministerijai pavaldžias įmones, tarp kurių - ir Šiaulių filharmonija. Auditoriai nustatė, kad įstaigos direktorė N. Saimininkienė nesilaikė Viešųjų pirkimų įstatymų – netinkamai pirko mobiliojo ryšio paslaugas. Tačiau esminės kontrolierių išvados apskritai susijusios su tolimesniu įstaigos likimu. 

Auditoriai pastebėjo, kad atskirai išlaikyti Kultūros ministerijai pavaldžią Šiaulių filharmoniją ir Šiaulių kamerinį chorą „Polifonija“ - per brangu. Ir pasiūlė šias įstaigas sujungti.

Auditoriai pastebėjo, kad pernai iš Šiaulių apskrities viršininko administracijos Kultūros ministerijos pavalduman perėjusioje Šiaulių filharmonijoje dirba tik trys žmonės – direktorė, vyriausioji finansininkė ir referentė.

„Polifonija“ taip pat turi atskirą administraciją, be to, naudojasi Šiaulių filharmonijos patalpomis, moka nuomos mokestį.  

Po auditorių išvadų atsibudo ir jau buvusi Šiaulių filharmonijos direktorė Nijolė Saimininkienė. Ji „Šiaulių naujienoms“ porino apie tai kalbėjusi su patikrinimą atlikusia auditore ir pritarusi idėjai. Ar sujungti įmones siūlė kada nors anksčiau? Ne. Tačiau patvirtino, kad ministerijoje tokių idėjų seniau būta.

N. Saimininkienė tikino, kad jos pasitraukimas iš direktorės posto su auditu nesusijęs. Tačiau neįmanoma paneigti, kad pareigų atsisakė likus savaitei iki paskelbiant išvadas. Buvusi direktorė nepraleido progos pasigirti, kad prieš dešimt metų atėjusi sukurti Šiaulių filharmonijos ir šią misiją atlikusi. Tačiau kiti jos žodžiai verčia abejoti „misija“. N. Saimininkienė suskato „guostis“, kad trijų žmonių kolektyvo organizuoti koncertinę veiklą – per mažai. Kitaip tariant, ir vėl praregėjo? Po dešimties metų.

„Šiaulių naujienos“ praėjusį pavasarį rašė apie Šiaulių filharmonijos veiklos mastus. Visos apskrities renginius turėjusi organizuoti biudžetinė įstaiga gegužės mėnesį sugebėjo surengti vos du koncertus. Mažiau nei „vietinė“ koncertinė įstaiga „Saulė“.

Šiuo metu Filharmonijoje dirbti liko vyriausioji finansininkė ir referentė, kuri pagret dirba ir laikinąja įstaigos direktore. Liko dirbti ir Nijolė Saimininkienė – koncertų organizatore. Jai specialiai sukurtas naujas etatas. Tiksliau – ketvirtis etato. 

Gegužės pabaigoje N. Saimininkienė įsidarbino kitoje valstybinėje įstaigoje – Tytuvėnų regioninio parko direkcijoje. Visu etatu, vyriausiąja specialiste – kultūrologe. Kas bendro tarp pedagoginio lietuvių kalbos išsimokslinimo ir kultūrologijos mokslo? N. Saimininkienė tikina, kad konkurso sąlygose buvo numatytas ir pedagoginis išsimokslinimas, todėl ji sąlygas atitikusi.

Tačiau klausimas, kaip N. Saimininkienė suderina darbą Tytuvėnuose ir Šiauliuose, tarp kurių nėra net normaliai normalaus susisiekimo visuomeniniu transportu?

Vieša paslaptis, kad Kelmės rajone, Tytuvėnuose, gyvenanti N. Saimininkienė Šiaulių autobusų stotyje iš autobuso išlipdavo po dešimtos valandos ryto. Tad paklausėme, kaip ji dabar suderina darbą dviejose įstaigose.

N. Saimininkienė suskato tikinti, kad ji turinti specialų darbo grafiką. Atvažiuojanti į Šiaulius ir atidirbanti už ketvirtį etato, o tą dieną atlyginimo Tytuvėnų regioninio parko direkcijoje neimanti.

Žurnalistės duoną į valdišką duoną prieš dešimtmetį iškeitusi N. Saimininkienė, panašu, nesitikėjo, kad paskambinsime ir jos viršininkui. Tytuvėnų regioninio parko direktorius Vytautas Stonys net nekalba apie specialius darbo grafikus N. Saimininkienei. Priešingai, kol vyksta Tytuvėnų vasaros festivalis – net nenorįs trukdyti savo naujosios darbuotojos, kuriai, beje, patikėta rūpintis ir viešaisiais pirkimais. O jeigu bus poreikis važinėti į Šiaulius, tada grafikas ir būsiąs nustatytas. 

Redakcijos žiniomis, ant dviejų kėdžių sėdinčiai N. Saimininkienei poreikio važinėti į Šiaulius nėra, nes jos darbą dirba referentė-direktorė. Nes būtent ji dirba „juodą darbą“, susirašinėja su rėmėjais ir pan.