Sausio 13-ajai - Laisvės gynėjų dienai – skirtų renginių ciklas Šiauliuose jau prasidėjo: vilniečiai bibliotekoje pristatė Sausio 13-osios įvykiams skirtą knygą, Didždvario gimnazijoje vyko neginkluoto pilietinio pasipriešinimo atminties naktis, o „Laiptų galerijoje“ atidaryta fotomontažų paroda „Rekviem posovietiniam sapnui“.
Romualda URBONAVIČIŪTĖ
Nuo knygos iki diskusijos
1991 metų sausio 13-ąją įvykęs masinis taikus Lietuvos piliečių pasipriešinimas Sovietų Sąjungos vadovybės įsakymu desantininkų grupei jėga perimti Vilniaus televizijos bokštą, Radijo ir televizijos komiteto pastatą, parlamento pastatą ir kitus objektus, pareikalavo nemažai aukų. Vien prie televizijos bokšto daugiau kaip 600 taikių ir neginkluotų žmonių buvo sužeista, o 14 žuvo.
Būtent tų įvykių istorija ir yra papasakota žurnalisto, fotografo, istoriko Juozo Girdvainio knygoje „Dainuojanti revoliucija Vilniaus barikadose“, kuri ketvirtadienį Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje ir buvo pristatyta Laisvės gynėjų dienai atminti skirtame renginyje.
Renginį vedęs atsargos pulkininkas Arūnas Dudavičius, kaip knygą išleidusios leidyklos atstovas, šiauliečiams pristatė susitikimo dalyvius, tarp kurių buvo Vytauto Didžiojo universiteto istorikų klubo narys magistrantas Simonas Jazavita, kalbėjęs apie Sausio 13-osios įvykių reikšmę šaliai, pačią knygą vertinusi Šiaulių universiteto magistrantė Veronika Gudaitė.
Pats knygos autorius J. Girdvainis atkreipė susirinkusių šiauliečių dėmesį, kad knygoje - Nepriklausomybės akto signatarų, parlamento gynėjų atsiminimai apie lemtingų sausio dienų įvykius, o diskusijoje „Kuo reikšminga sausio 13-oji šiandienos Lietuvai“ dalyvavo Simono Daukanto gimnazijos moksleiviai.
Rengiamasi išleisti dar du tomus
Pasak A. Dudavičiaus, J. Girdvainio knyga „Dainuojanti revoliucija Vilniaus barikadose“ yra viena iš vertingiausių, nes joje atsispindi, ką veikė per Sausio įvykius ir Vilniaus miesto valdžia, iš kur buvo gabenamos statybinės medžiagos barikadoms prie parlamento ir kas jas statė.
„Aš pats būdamas Sausio 13-osios įvykių dalyviu šioje knygoje atradau ir daug nauja. Pavyzdžiui, galiu į to meto įvykius pasižiūrėti iš įvairių žmonių pozicijų: ir tų, kurie statė barikadas, ir tų, kurie saugojo parlamentą, ir tų, kurie rūpinosi, kad nebūtų pažeisti miesto gyventojų to meto gyvybiniai interesai“, - sakė atsargos pulkininkas.
Knyga, kuri buvo parengta Sausio 13-osios dešimtmečiui, išleista buvo tik 2011 metais, nes iš pradžių nebuvo lėšų, o kai lėšų atsirado, kelerius metus reikėjo visą surinktą medžiagą tvarkyti. Tai yra, suskaitmeninti ranka rašytus tekstus, išrašyti to meto liudininkų atsiminimus iš senoviško, dar rusiško, diktofono, suieškoti to meto dokumentų, gynybos schemų, paskui viską redaguoti, tvarkyti.
Tačiau kai knyga išėjo penkių tūkstančių egzempliorių tiražu, ji tapo populiari – dabar leidykloje jos belikę apie porą šimtų vienetų.
„Medžiagos J. Girdvainis surinko labai daug - galima būtų išleisti dar dvi tokias pat knygas. Apie tai yra galvojama, taip pat svarstoma galimybė, kad tose knygose turėtų būti sąrašai žmonių, kuriems įteikti Sausio 13-osios apdovanojimai“, - teigė leidyklos atstovas A. Dudavičius.
Gimnazistai – Atminties naktyje
Penktadienio pavakare kitas Laisvės gynėjų dienai skirtas renginys - „Neginkluoto pilietinio pasipriešinimo atminties naktis“ - prasidėjo Didždvario gimnazijoje pranešimu apie neginkluotą pilietinį pasipriešinimą ir tęsėsi net penkias valandas.
Renginio metu gimnazijoje veikė „Gyvoji biblioteka“, kurioje su gimnazistais apie jau istorija tapusius 1991 metų sausio įvykius pasakojo Sausio 13-osios dalyviai Kazimieras Šavinis, Donatas Morkūnas, Irena Vasinauskaitė ir kiti. Taip pat gimnazijos sporto salėje vyko komandiniai žaidimai, protų kovos, žiūrimi dokumentiniai filmai, buvo bendraujama tiesioginiu tiltu su Lietuvos ambasadoriumi Indijoje Laimonu Tallat-Kelpša ir atliekama karaokė - gyvai skambėjo Sausio 13-osios dainos.
Maždaug tuo pačiu metu kultūros centre „Laiptų galerija“ vyko kitas Sausio 13-ajai paminėti skirtas renginys - A. Našlėno (Didžioji Britanija) fotomontažų parodos „Rekviem posovietiniam sapnui“ atidarymas.



