Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjo pavaduotoja Vilma Melenienė pastebi, jog įregistruoti naujagimį ateinantys tėvai jau būna išrinkę vardą ir darbuotojų nuomonės nebeklausia.Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Zita KATKIENĖ
Dažnai tėvai, susilaukę vaikelio, juokauja, jog sunkiausia buvo išrinkti vaikui vardą. Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjo pavaduotoja Vilma Melenienė pastebėjo, jog keičiasi žmonių požiūris į šią nelengvą užduotį - išrinkti vaikui vardą. Anksčiau tėvai delsdavo gerokai ilgiau - kūdikį bei jo vardą Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruodavo ir po mėnesio. Naujagimius registruojančios specialistės pastebėjo, jog tėveliai ne tik nebedelsia taip ilgai, bet ir ateina apsisprendę ir nebeklausia skyriaus darbuotojų patarimo.
Kodėl mano toks vardas?
Ūgtelėjęs vaikas dažnai paklausia, kodėl tėveliai išrinko tokį vardą. Ypač tuomet, kai vardas nelabai vaikui patinka, kai kas nors pasakė, kad jo vardas - negražus. O kitam dėdės ir tetos nuolat sako: „Koks gražus tavo vardas?” ir vaikui maga sužinoti, kodėl tėvai jį tokiu gražiu vardu pavadino.
Paprasta, kai vardas turi tradicijas šeimoje: Antanu ar Ona buvo vadinamas senelis ir senelė, tad ir mažoji atžala tapo giminės vardo pratesėju.
Metams pasibaigus Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojos skaičiuoja vardus, kuriais pavadinti šiauliečiai. V. Melenienė pastebi, jog vienus vardus žmonės renkasi dažniau, kiti net naujagimį registruojančiai darbuotojai buvo negirdėti.
Populiariausi praėjusiais metais buvo mergaičių vardas Urtė, o berniukų - Matas. Net po 28 pernai gimusius vaikus tėvai pavadino šiais vardais.
Net 21 mergaitei atiteko Emilijos vardas, 20 - Gabijų, 19 - Kamilių, 18 - Gabrielių, 17 - Austėjų, 16 - Augusčių, 15 - Rusnių, 12 - Deimančių. Apie dešimt mieste įregistruotų mergaičių šaukiamos Goda, Gerda, Gustė, Miglė, Viltė, Adrija, Rugilė, Liepa, Ema, Karolina, Karina, Lėja.
Po populiariausiojo berniukų varto Mato seka Lukas. Šį vardą tėvai išrinko 19 berniukų. 18 mažųjų šiauliečių šaukiami Dovydu, 17 - Nojumi, 15 - Kristupu. Po keturiolika mieste Arnų, Augustų, Emilių, Jokūbų, Kajų, Rokų. Apie dešimt vaikų teko vardas Airidas, Martynas, Benas, Dominykas, Džiugas, Armandas, Eimantas, Gvidas, Gabrielius, Mantas.
Nepopuliariausiais vardais V. Melenienė vadina tuos, kurie išrinkti tik po vieną kartą. Vienintelė mieste įregistruota Altėja, Arijelis, Abigailė, Brunonas, Damyras, Delfina. Vienintelė įregistruota ir Edera, Elverijus, Filotėja, Haidė, Keira, Leira, Ona, Tairidas, Ulestinas, Uosis, Vainius, Žiedė. Viso tokių vardų, kurie per metus suteikti tik vienam vaikui - 288.
Lemia ir tautybė, ir supratimas
Šiauliai nebėra uždaras miestas - žmonių migracija įtakoja ir vardus, kurie renkami naujagimiams. Lietuvių kalbos specialistai lietuvių kalbos vardyno asmenvardžius skirsto į tris grupes - ikikrikščioniškuosius lietuviškos kilmės vardus, krikščioniškuosius vardus ir naujuosius vardus, atsiradusius tik XX amžiuje. Nė vienas vardas neatsirado iš oro - kiekvienas turi gimimo vietą, kiekvienas turi savo prasmę. Kai tėvai susidomi, ką reiškia jų pasirinktas vardas, padeda atsakyti Kazio Kuzavinio ir Broniaus Savukyno parengtas „Lietuvių vardų kilmės žodynas”. Jame aiškinama beveik 4000 dabar lietuvių vartojamų vyrų ir moterų vardų kilmė. Taigi rinktis lietuviui tikrai yra iš ko.
Tačiau, pasak V. Melenienės, tėveliai savo vaikui išrenka ir tokių vardų, apie kurio kilmę nieko negali pasakyti nei Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojos, nei Lietuvių kalbos instituto asmenvardžių tyrinėtojai. O ir tėvai, išsirinkę neįprastą vardą, konsultacijos dažniausiai neprašo. „Jie dažniausiai ateina jau apsisprendę”, - pastebi Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjo pavaduotoja Vilma Melenienė. Nežinia, ar džiugins paaugusius vaikus vardyno „lobiu” vadinami retieji vardai: Minela, Edera, Demetra, Sinera, Elinga...”
Specialistai pastebi, jog maždaug 35 procentai vardų neturi vartojimo tradicijos. Nors jie priskiriami prie naujųjų lietuviškų vardų grupės, tačiau lietuvio ausiai nėra įprasti. Ir šioje grupėje esama gražių bei jau įprastų vardų. Vieni iš jų kilo iš bendrinių žodžių: Aušra, Rasa, Audrius, Rytis, Vakaris. Kiti kildinami iš vietovių - Nida, Rusnė, Vilnius. Išpopuliarėja ir literatūriniai vardai, atkeliaujantys į gyvenimą iš knygų, kino filmų - Maironio sugalvota Jūratė, Kastytis, liaudies pasakos herojai Eglė, Beržas, Uosis, Ąžuolas.
Lietuvio ausiai neįprasti, tačiau tėvų tautybei priskirtini vardai nestebina. Šiauliečiai pavadinti ir Amrit, Artiom, Deimijan, Emirhan, Igor, Marat. Juk vardas - tarsi tautybės ženklas, todėl ir lietuviui turėtų būti svarbu, kad vardas nebūtų visai atsitiktinis garsų skambesys.
Praėjusiais metais, tiesa, populiarūs netapo ir krikščioniškieji vardai. Į Lietuvą su krikštu atėję vardai pagoniškoje Lietuvoje buvo svetimi. Pamažu Lietuviai prie jų priprato ir net šventes šių vardų garbei švenčia. Neįsivaizduojame Lietuvos be Joninių, Petrinių, Antaninių, Oninių, tačiau šie vardai netampa populiarūs.
Įregistruotos Šiauliuose ir 22 poros dvynukų. V. Melenienė pastebėjo, jog dažniausiai gimdytojai jiems išrinko šiuolaikiškus vardus. Neįprastais vardais šiauliečių šeima pavadino ir praėjusių metų pabaigoje gimusius trynukus Daivarą, Redijų ir Eriką.
Kartais keičiami ir įvaikintų vaikų vardai. Pernai šiauliečiai įvaikino 12 mažylių. 5 užsieniečių šeimos įvaikino 9 vaikus.
Tėvystę praėjusiais metais pripažino 230 tėvų, kurie savo vaikams suteikė savo pavardes, nors vaikų mamos liko su senosiomis mergautinėmis pavardėmis.
Šiaulių civilinės metrikacijos skyriuje registruoti bei į gyventojų apskaitą įrašyti 207 vaikai, gimę užsienyje.
Keitė ir vardus, ir pavardes
Tai, kad pilnametystės sulaukę žmonės ne visada patenkinti jiems išrinktais vardais, sužino ir Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojos. Pernai net 52 šiauliečiai pageidavo pakeisti vardą, pavardę arba tautybę.
Dažniausiai, pasak pavaduotojos V. Melenienės, pageidaujama keisti pavardę. Šį sprendimą priima išsituokusios moterys. Buvo ir taip, kad 18 metų sulaukęs šiaulietis pageidavo pasikeisti pavardę. Mat tėvai išsituokę, o jam tenka gyventi su negražia, žeminančia pavarde, Tokiu atveju Lietuvos įstatymas leidžia pasirinkti artimiausių giminaičių: senelių, prosenelių pavardę.
Moterys keitėsi mergautinę arba ištekėjusius moters pavardę ir į pavardę, nenurodančią šeiminės padėties.
Tais atvejai, kai buvo keičiamas ir vardas, ir pavardė, šiauliečiai pageidavo sugramatinti slaviškos kilmės asmenvardžius.
Žmonės į Civilinės metrikacijos skyrių atvyksta apsisprendę ir darbuotojų nuomonės jau neklausia. Vardus išrinkę tėvai kartais papasakoja, jog apie vardą pradėjo galvoti nuo nėštumo pradžios, kai buvo atliktas tyrimas echoskopu ir paaiškėjo, kokios lyties naujagimio laukiamasi. Iš anksto žinodami būsimo vaikelio lytį, tėvai ne tik vardą išrenka greičiau, bet ir 3-4 parą po gimimo atskuba įregistruoti naujagimio.
Pavardė šeimoje - viena
Dar pagonybės laikais senovės lietuviams nepakako vien vardo ir imta vadintis pavardėmis. Iki keturioliktojo amžiaus žmonės Lietuvoje vadinosi tik vardais. Šiandien, anot būrėjos Stanislavos, kiekvienas šalies pilietis privalo turėti pavardę. Taip jis įtraukiamas į visuomenę. Istoriškai pavardę, kuri rodo žmogaus priklausomybę šeimai, vaikas paveldi iš tėvų, tad ją atsineša genetiškai.
Profesionaliai būrėjai Stanislavai neseniai teko dalyvauti Ukrainos magijos-okultizmo mokykloje, kur sužinojo pavardės reikšmę visai šeimai. Deja, anot būrėjos, šiandien, kai neretai vaikas gimsta nesantuokinėje šeimoje, tam nekreipiama dėmesio. Ir, anot būrėjos - labai blogai.
Ukrainos magijos-okultizmo mokykloje buvo aiškinama, jog jeigu sugyventiniams gimsta vaikutis - santuoka turi būti įteisinama ir tėvo pavardė suteikiama ne tik vaikui, kaip dažnai nutinka, bet ir jo motinai.
Tuo atveju, kai tėvas savo pavardę suteikia tik vaikui, anot būrėjos Stanislavos, tai neįteisina santuokos ir nieko gero nežada ne tik vaikui, bet ir jo motinai. Būtų daug teisingiau, jei vaikui liktų motinos pavardė, nes priešingu atveju vaikas atiduodamas svetimai genetikai ir netenka ryšio su tikrąja genetika.
„Ypač ši pavardžių įvairovė trikdo lopšelių-darželių, pradinių mokyklų darbuotojas, nes jiems sunku susigaudyti, kai vaiko ir tėvo pavardė vienokia, o mamos - kitokia. „Juk žmonės įsivaikindami svetimą vaiką suteikia jam savo pavardę, nes supranta, kaip svarbu, kad visų šeimos narių pavardė būtų viena. Kodėl to nesupranta tėvai, suteikiantys pavardę savo tikram vaikui, tačiau neįteisinantys santykių su jo mama?” - klausia būrėja.
Tėvai gali sugriauti vaiko likimą ne tik nesuteikdami jam arba jo mamai pavardės. Anot būrėjos, tėvai vaiko ateitį nulemia ir išrinkdami vardą.
„Išrinkti vaikui vardą - labai didelė atsakomybė”, - teigia būrėja Stanislava. Deja, tėvai to nepaiso, rinkdami kuo įmantresnį, negirdėtą, o dar blogiau - pačių sugalvotą vardą. Ypač, pasak būrėjos, blogai, kai vardas „nusižiūrimas” iš serialo, iš perskaityto romano. „Nieko nežinodami, koks žmogus buvo tas aktorius, kokia jo moralė, įsitikinimai, suteikia vardą savo vaikui ir nulemia likimą”, - sako būrėja.
Rinkdami vaikui vardą tėvai privalo pagalvoti daug ką. Labai svarbu jį derinti su pavarde, ypač, kai vardas renkamas berniukui, nes jo pavardė nesikeis. Reikėtų pagalvoti ir apie vardo trumpinimą, apie mažybinę vardo formą. Reikia, anot būrėjos, pagalvoti ir apie tai, kaip vardas skambės senatvėje. Keistokai atrodo, kai vyresnio amžiaus žmogų reikia vadinti Žibute, Greitučiu, Rožele...
Vardas, anot būrėjos, tai ir tautybės ženklas. Ypač dabar, kai žmonės migruoja iš vienos šalies į kitą. Turėdamas lietuvišką vardą žmogus visada turės savo tautos ženklą, kuris jį ir saugos, ir suteiks stiprybės. „Pastebėkime, artimiausių kaimynų latvių, rusų, ukrainiečių, lenkų vardai dažniausiai yra senoviniai, tautiniai ir šventi - retai įmantrūs ir svetimi jų tautoje”, - pastebi būrėja.
Senovės lietuviai vaikui vardo nerinkdavo bet kokio. Jei vaiką krikštydavo tautiniu vardu, būtinai išrinkdavo ir šventojo vardą. Pirmiausia būdavo žiūrima, kokio šventojo vardą vaikas atsinešė gimdamas tą dieną. Jei kaimynystėje gyvendavo koks žmogus, turintis daug gerų savybių - darbštus, rūpestingas, paslaugus, tai jo vardu ir naujagimį krikštydavo. Tačiau jei šeimos narį ištikdavo nelaimė, jei žūdavo nelaimingomis aplinkybėmis, jo vardo nesuteikdavo gimusiam kūdikiui. Niekas neabejojo, kad su vardu gali atitekti ir nelaimėlio likimas. Tokia būrėjos nuomonė, o skaitytojams patiems spręsti: tikėti ar ne.
