Savaitgalis – tai metas, kai turime daugiau laisvo laiko ir dažniau apsilankome prekybos centruose. Prekybininkai tai puikiausiai žino, todėl būtent savaitgaliais stengiasi kažkaip specialiai įtikti klientams. Taiko įvairias akcijas, nuolaidas, loterijas ir pan. Turbūt neatsitiktinai lapkritį Europoje minima Pasipriešinimo pirkiniams diena. Taip visuomenė skatinama susimąstyti apie įvairiausių pirkinių reikalingumą. Deja, akivaizdu, kad gyventojams tai neaktualu. Nesvarbu, ar diena šventinė, ar ne, savaitgalis ar darbo diena, klientų prekybos centruose netrūksta. Žmonės nuolat vis ką nors perka, o kai kurie galbūt tai daro net kasdien. Todėl artėjant „Nepirk nieko“ dienai specialistų teiraujamės, kaip reikia tvarkytis su savo pinigais ir kodėl patartina kuo rečiau lankytis prekybos centruose. 
Kęstučio PABIJUTO pieš.

Diana JANUŠAITĖ

Nepirkimo diena gyventojams nerūpi
Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė „Šiaulių naujienoms“ sako, kad išgyventi bent dieną neužsukus į parduotuvę tikrai įmanoma.
„Manau, mes nesame tokie vartotojai, kad kiekvieną dieną ką nors pirktumėme. Aišku, viskas priklauso ir nuo susiformavusio įpročio. Galbūt labiau savo laiką taupantys asmenys apsiperka rečiau, o ne tokie užimti – dažniau“, – analizuoja O. Bložienė.
Vis dėlto užsukus į prekybos centrus akivaizdu, kad jie niekada nebūna tušti. Žmonės ten nuolat zuja aplinkui.
„Nepirk nieko“ diena gyventojams taip pat neaktuali. Finansų ekspertė svarsto, kad galbūt taip yra, nes visuomenė per mažai informuota apie šią dieną ir jos prasmę.
Todėl pats faktas, kad minima diena, kai vartotojai raginami nieko nepirkti, nieko nekeičia. O jeigu ir keičia, tai nežymiai. Pavyzdžiui, žmogus galbūt visą parą iš tiesų nieko nepirks, o kitą – visko įsigys du kartus daugiau.
„Žmonių įpročiai ir vartojimas skiriasi. Tikrai ne kiekvienas mūsų pirkinys yra prasmingas, reikalingas ir gerai apgalvotas. Kai kam pirkimas yra savęs pamaloninimas, tam tikra terapija. Žmogus įsigydamas naują daiktą, išleisdamas pinigus ir savęs neribodamas patiria malonumą, įgauna laisvę, kurios ieško“, – apie skirtingus gyventojų įpročius kalba ekonomistė.
Ji perspėja, kad tokia paguoda yra trumpalaikė ir ateityje gali sukelti priklausomybę. Pradėję daug visko pirkti, priartėjame prie būsenos, kuri reikalauja nuolatinio savo emocijų „maitinimo“. Todėl prieš perkant reikėtų geriau pagalvoti, ar mums to iš tiesų reikia, galbūt verta užsiimti naudingesne ir įdomesne veikla, kuri labiau pradžiugintų.

Daugiausiai klientų šeštadieniais
Tikriausiai visi pastebite, kad ilgiausias eiles prie kasų tenka atstovėti šeštadieniais. Tuomet gyventojai turi daugiausiai laisvo laiko, todėl keliauja į ūkio prekių parduotuves, turgų ir t. t. Vieni galbūt prisiperka prekių visai savaitei, kiti įsigyja tik būtiniausių.
Matyt, neatsitiktinai Pasipriešinimo pirkiniams diena kaip tik švenčiama šeštadienį. Taip tarsi pasunkinama užduotis atsilaikyti nenusipirkus kokio skanaus pyragaičio ar akį traukiančio šalikėlio.
Neatmetama galimybė, kad jeigu Lietuvoje iš tiesų visi nuoširdžiai minėtų šią dieną, duris užvertų ir didžioji dalis prekybos centrų. Tačiau anot specialistės tai labai mažai tikėtina, nes prekybos centrai yra linkę savo klientus lepinti. Be to, tai visiems sukeltų didelį šoką.
„Savaitgalį žmonės turi daugiau laisvo laiko, kurį gali skirti apsipirkimui. Todėl manau, kad jeigu šeštadienį parduotuvės nedirbtų, vartotojai nebūtų labai laimingi. Prekybos centrai savo darbo laiku yra labai išlepinę vartotojus. Parduotuvės dirba iki 22 val., nes žmonės net per šventines dienas skuba ir nori visko nusipirkti“, – akcentuoja O. Bložienė.

Pirkti reikia teisingai
Vis dėlto nusprendę Pasipriešinimo pirkiniams dienos nešvęsti turėtų žinoti kelias pagrindines taisykles, kurių laikantis, bus mažesnė tikimybė nusipirkti, ko nereikia.
Pirmiausia reikia atsakyti sau į klausimą, kokie yra mano prioritetai ir kas man yra svarbiau: jausti finansinį saugumą ir turėti didesnį rezervą ar nusipirkti naują telefoną.
Kol dar neprasidėjo kalėdinių apsipirkimų vajus, jau dabar patartina apgalvoti savo biudžetą ir pasidaryti pirkinių sąrašą, ką ir kam reikės padovanoti, bei ar tikrai to reikia.
„Geriau pasilikite rezervą ir tuos pinigus išleiskite, kai bus tikrai geros nuolaidos bei pasiūlymai. Be to, net padarius vienos dienos pauzę, kitą dieną tokie pirkiniai jau nebeatrodo tokie gyvybiškai būtini“, – pabrėžia finansų ekspertė.

Žmonės – daiktų šeimininkai, ne atvirkščiai
Mykolo Romerio universiteto profesorius Gediminas Navaitis sako, kad priežasčių kodėl pernelyg daug perkama gali būti įvairių: „Tikriausiai didelė dalis žmonių dar prisimena sovietinius nuolatinio stygiaus, deficito laikus ir todėl jiems neatrodo, kad sąmoningas pirkimo ribojimas yra prasmingas veiksmas. Jie labiau tapatina savo sėkmę, savirealizaciją su galimybe įsigyti daugiau prekių ir paslaugų.“
Psichologo teigimu, reklamoje didelė dalis šiuolaikinių prekių yra pristatomos kaip simboliai. Jeigu vartoji vieną ar kitą prekę – tai esi jaunatviškas, linksmas, laimingas ir pan. Todėl žmonės įsigyja ne tik prekes, bet ir simbolius.
Ypač tai akivaizdu tarp gyvenimiškos patirties neturinčių paauglių. Pavyzdžiui, jaunuoliai, neturėdami naujausio mobiliojo telefono, madingos aprangos, gali būti priskirti tarsi žemesnės kategorijos žmonėms.
„Šis pavyzdys labai aiškiai rodo, kad šiuolaikinis vartojimas dažnai yra simbolių vartojimas. Kai labiausiai rūpi ne telefono turimos funkcijos, bet noras pritapti. Tačiau aklas sekimas reklama nėra sėkmės kelias, didesnis sąmoningumas yra patikimesnė sėkmės bei laimės prielaida. Todėl kiekvienam svarbu suvokti, kad žmogus yra daiktų šeimininkas, o ne atvirkščiai“, – pabrėžia G. Navaitis.

Bando save išreikšti
Psichologas neatmeta galimybės, kad pirkimo manijos priežastys gali slypėti ir gilioje vaikystėje. Galbūt asmenys, išgyvenę prekių deficito laikus, dabar jaučia didesnį malonumą daugiau vartodami bei tikisi savo teigiamus jausmus artimiesiems išreikšti per daiktus, dovanas.
G. Navaitis sako, kad tai nėra blogai, kol kasdienis pirkimas netampa vieninteliu būdu, padedančiu išreikšti pozityvius jausmus.
Taip pat polinkį daug pirkti jis sieja su tam tikru asmenybės nebrandumu, iš kurio galiausiai išaugama. Paaugliai dar negali pasigirti laimėjimais meno, sporto ar mokslo srityse. Todėl bando save išreikšti sekdami mada, demonstruodami prestižinius, simbolinius daiktus. Tačiau galiausiai iš
tokios paaugliškos būsenos išauga ir nebesieja savo vertės vien su daiktais bei rūbais.
„Kažką panašaus galima pasakyti ir apie mūsų visuomenę, kuri bręsta ir kurioje atsiranda vis daugiau žmonių, save išreiškiančių ne daiktais, o pavyzdžiui, labdara, bendruomenei reikšmingais darbais. Tikėtina, kad ateityje tokių žmonių daugės“, – svarsto psichologas.

Tik mums spręsti ką daryti su savo pinigais
Taip pat jis įžvelgia tam tikrų skirtumų tarp Lietuvoje ir Šveicarijoje gyvenančių žmonių. Abiejų šalių gyventojai nevengia paaukoti pinigų skurdžiau gyvenantiems žmonėms ir pan. Tačiau šveicarai, priešingai nei lietuviai, gerus darbus stengiasi padaryti kažkaip išskirtinai.
Pavyzdžiui, vienas milijonierius miestui padovanojo biblioteką ir kartu pasirūpino, kad biblioteka būtų išskirtinės architektūrinės formos.
Neturintys daug pinigų taip pat nestokoja fantazijos. Vienas žmogus, kuris toli gražu nebuvo milijonierius, savo miestui padovanojo įdomių, išskirtinės formos suoliukų.
„Šiuo pavyzdžiu noriu atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje irgi yra nemažai žmonių, kurie padeda sergantiems, vaikams, tačiau ne visi suvokia, kad išskirtinumo siekimas lengviau skleisis ne įsigyjant madingų prekių, o praturtinus bendruomenę kuo nors savitu“, – sako G. Navaitis.
Reziumuodamas psichologas pabrėžia, kad nepaisant to, kad žmona, vyras ar draugas išleidžia daug pinigų ir prisiperka, ko nereikia, nereikėtų jiems dėl to labai priekaištauti. Mes ir taip per daug aiškiname kitiems, kaip reikia elgtis su pinigais. Svarbiausia nepamiršti, kad kiekvienas savo lėšas galime naudoti, kaip norime, ir turime teisę jas išleisti net kvailai, nes klysdami tampame protingesni ir net galime pamokyti kitus kokių klaidų nedaryti.

Gyventojai vis dažniau lankosi prekybos centruose ir pinigus išleidžia neapgalvotai.
Artūro STAPONKAUS nuotr.