Nors teismo sprendimas J. Mileriui buvo palankus, šis po teismo posėdžio nesiliovė piktintis – esą prokuroras jį neteisingai apkaltino. „Čia visiems aišku, jog jokio nusikaltimo nebuvo. Aš kovojau dėl visų žmonių“, – tikino jis.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ
Vakar Šiaulių apylinkės teismas paskelbė nuosprendį banko durų stiklą išbarškinusiam 65-erių metų Jonui Mileriui. Teismo sprendimas pagarsėjusiam Šiaulių maištininkui ir šįkart buvo palankus – jis išteisintas. Maža to, J. Mileriui net nereikės atlyginti turtinės žalos už sudaužytus stiklus.
Pagarsėjęs maištautojas į kaltinamųjų suolą šįkart atsisėdo dėl vandališko elgesio viešumoje. Jis šių metų birželio 23 d. surengė piketą prie AB SEB banko dėl per didelių įkainių už suteiktas banko paslaugas ir lazda išdaužė banko durų stiklą. Jis tikino, kad jo šeima buvo apiplėšta: už banknotų perskaičiavimą teko sumokėti 100,62 euro!
J. Mileris buvo kaltinamas dėl piketo metu vandališkais veiksmais pademonstruotos nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdytos visuomenės rimties ir tvarkos. Smūgiuodamas lazda jis išdaužė banko stiklines duris. Jam iškeltas 353 eurų dydžio civilinis ieškinys.
Tiesa, maištininkas savo kaltės nepripažino. Teigė, kad stiklą išdaužė netyčia. Esą kaltas – apsaugos darbuotojas, kuris atidarymas banko duris atsitrenkė į jo lazdą.
Bylą išnagrinėjęs ir vaizdo įrašus peržiūrėjęs teismas vakar pareiškė, kad nesutinka su kaltinamojo pozicija, jog stiklas išdužo netyčia. Neva įraše yra užfiksuota, kad pasipiktinusio šiauliečio veiksmai truko labai trumpai – vos 3-4 s. Tuo metu jis spėjo kelis kartus savo lazda trinktelėti į tą pačią stiklinių durų vietą. Šiuos veiksmus J. Mileris atliko būdamas visiškai blaivus.
Teismo teigimu, nepaisant to, kad išdužo stiklai, šiauliečiai nepatyrė išgąsčio, bankas toliau sėkmingai dirbo, savo darbą galėjo tęsti ir apsaugos darbuotojas. „Nesakome, kad taip elgtis galima, tačiau tokie veiksmai niekam pavojaus nesukėlė“, – konstatavo teismas ir pabrėžė, kad J. Mileris stiklus išbarškino ne iš chuliganiškų, o asmeninių paskatų – norėdamas išsiaiškinti su banko darbuotojais, kodėl reikia mokėti tokius didelius mokesčius.
Beje, pareikštą ieškinį atsiėmė bankas, todėl J. Mileris iš balos išbrido visiškai sausas – už sudaužytą durų stiklą neteks ploninti piniginės.