Už šmeižtą praeityje teistas Seimo narys Valentinas Mazuronis „ant ausų stato“ prokurorus ir teisėjus. 
Redakcijos archyvo nuotr.
 

Mykolas DEIKUS

Politikams draudžiama daryti spaudimą teisėtvarkai. Tačiau Seimo narys Valentinas Mazuronis metė pirštinę Šiaulių apygardos administraciniam teismui. Pats praeityje teistas partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos Seime seniūnas V. Mazuronis ėmėsi daryti tvarką teisme – taip, kaip pats supranta.

Metė gelbėjimosi ratą?

„Šiaulių naujienos“ rašė apie teismų peripetijas, lydėjusias Savivaldybės sporto mokyklą „Atžalynas“ ir buvusio direktoriaus Juozo Kunkulio veiksmus. Bemaž dvi dešimtys tūkstančių litų nuostolio – tiek mokykla patyrė žalos dėl galimai netinkamų direktoriaus veiksmų neteisėtai nutraukus nuomos sutartį. Dabar „Atžalynas“ pasirašė taikos sutartį, tačiau buvusio vadovo atsistatydinimas išvengti teisėsaugos dėmesio nepadėjo.

Ištirti buvusio direktoriaus J. Kunkulio veiksmus Šiaulių miesto apylinkės teismas pavedė Šiaulių miesto apylinkės prokuratūrai. Tačiau gelbėjimosi ratu J. Kunkuliui gali tapti buvusio šiauliečio Seimo nario Valentino Mazuronio raštas Generalinei prokuratūrai. Jame netiesiogiai užstojamas buvęs direktorius ir metamas abejonės šešėlis įstatymo raidę skaičiusiems teisėjams.

„Sąmokslo teorija“

Generalinei prokuratūrai adresuotame laiške V. Mazuronis vysto ištisą „sąmokslo teoriją“. Esą prokurorų akiratyje atsidūręs buvęs „Atžalyno“ direktorius galėjo būti spaudžiamas. Kas spaudė, dėl ko spaudė tirti „sąmokslo teoriją“ ant ausų prokurorus pastatęs politikas nepaaiškina. 

Gal politikas turi kažkokių įrodymų apie spaudimą, gal spaudimas buvo sukilęs, o gal koks vidinis  „balsas“ apie spaudimą apreiškė? Klausimų daug, bet V. Mazuronio balso išgirsti nepavyko.

Politikas telefonu neatsiliepė. Ne pirmas kartas, kai nepavyksta susisiekti su anksčiau mielai bendravusiu ir po kritinių publikacijų nepasiekiamu tapusiu politiku. Negi visus ant ausų statantis politikos kietuolis išsigando žurnalisto klausimų? Klausimus nusiuntėme raštu ir laukiame Seimo nario „apreiškimo“, kurį paskelbsime, jeigu sulauksime.

Geroje „sąmokslo teorijoje“ be nukentėjusiojo paprastai būna dar keletas „sąmokslininkų“. Ir, svarbiausia, įtakingų! O V. Mazuronio rašte generaliniam prokurorui taip ir lenda iš už eilučių įtakingi „sąmokslininkai“, kurie ne tik galėjo J. Kunkulį „spausti“ (Gal net lygintuvu padus svilino? - red. klausimas), bet ir teisėjus negerai paveikti.

Net ne teisininko, o architekto išsilavinimą turintis, bet ir tai jau seniai nepraktikuojantis V. Mazuronis ėmėsi vertinti Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą, kuriuo iš „Atžalyno“ priteista atlyginti nuostolius. Net ne vieno teisėjo, o visos teisėjų kolegijos. 

Užuot pasirūpinęs, kad nuostolius sporto mokyklai atlygintų buvęs jos direktorius, įtarimų šešėlį seimūnas metė ant teisėjų. Nepateikdamas jokių teisinių argumentų V. Mazuronis aptakiai (kartą už šmeižtą jau teistas) postringauja apie galinčias kilti abejones, ar priimdami nutartį teisėjai „tikrai buvo nešališki ir klausė tik įstatymo“.

Apie tai, kas žadina abejones, ko klausė teisėjai (Gal jiems padai lygintuvais buvo svilinami tiesiog teismo salėje?), politikos teisuolio paklausti nepavyko. Tikimės, kad seimūnas telefonu atsakys, jar am neatrodo, kad peržengė įstatymo ribą ir jau kišasi į teismų darbą.

Teistas už šmeižtą

Vienas iš „paksininkų“ lyderių V. Mazuronis praeityje buvo nuteistas už šmeižtą. Jis buvusį Seimo pirmininką Artūrą Paulauską apkaltino nebūtais dalykais. Po to, kai prosovietines, revanšistines nuotaikas demonstravusios „Jedinstva“ lyderis Valerijus Ivanovas buvo pastebėtas „paksininkų“ mitinge, išplatintas pranešimas, kuriame V. Mazuronis surengus provokaciją apkaltino tuometinį Seimo pirmininką Artūrą Paulauską.

Tyrimą atlikusi prokuratūra konstatavo, kad V. Mazuronis neturėjo jokio pagrindo švaistytis tokiais kaltinimais.

Temidės „prakeikimas“?

* Teistumas, panašu, it šešėlis seka „paksininkus“. Praėjusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose Vyriausioji rinkimų komisija išbrokavo daugiau kaip pusšimtį tvarką ir teisingumą deklaruojančių, tačiau savo teistumą nuo visuomenės nuslėpusių V. Mazuronio partijos bendražygių.
* Viena iš skambiausių šios partijos bylų – buvusio Prezidento Rolando Pakso apkalta Seime.
Vėliau kyšininkavimo skandalas kilo Vilniaus miesto savivaldybėje – kyšininkavimu įtartas „tvarkiečių“ vicemeras, buvęs šiaulietis Evaldas Lementauskas. Neseniai Seimas atmetė teismo prašymą E. Lementauskui panaikinti teisinę neliečiamybę.
* Šiauliuose nuskambėjusioje korupcijos byloje kyšininkavimu apkaltintas ir vėliau nuteistas (Šiaulių apygardos teismo nutartis apskųsta) kitas V. Mazuronio partijos bendražygis Romanas Čokovas. Nors partiečiai iškart pasistengė atsiriboti nuo politiko, prieš tai jam buvo patikėję vadovauti vienam iš partijos skyrių.
* Pasižymėta ir daugiabučių renovavime. V. Mazuronis, jo bendražygiai Šiaulių vicemerė Daiva Matonienė ir milijonierius Vidmantas Japertas agituoja piliečius renovuoti būstą, o po suėmimo iš partijos išėjusi, buvusi valdininkė teisiama kyšininkavimo renovuojant daugiabutį byloje.
* Partijos atstovai teismų slenksčius mindė ir dėl skolų. Po rinkimų partija liko skolinga už politinę reklamą ir susimokėjo tik po to, kai skola buvo priteista 

 
Straipsnių peržiūros
94363068
Į viršų