Mykolas DEIKUS
Šiaulių miesto tarybos posėdžio išvakarėse paaiškėjo nauja politinė mokesčių afera. Visos miesto verslo įmonės turės kompensuoti biudžeto nuostolius, kurie atsiras nuo mokesčių atleidus prasiskolinusias, kreditorių persekiojamas bendroves. Nes strateginiu miesto objektu bandoma pripažinti eilinį viešbučio priestatą.
Viešbutis – jau strateginis objektas
Šiauliuose strateginiu objektu gali būti pripažintas ir kioskas. Toks įspūdis susidaro stebint buvusio Šiaulių mero Genadijaus Mikšio bei dabartinio miesto mero Justino Sartausko užsidegimą įrodinėjant, kad miestas „neišgyvens“ be statomo viešbučio „Šiaulių krašto medžiotojų užeiga“ priestato. Tačiau Miesto ūkio ir plėtros komitete be įtikinamų atsakymų liko Tarybos nario Artūro Visocko klausimai, šis objektas toks reikšmingas, kad jam reikia suteikti „strateginio objekto“ statusą. Argumentai, kad viešbučio reikia būsimajam krepšinio čempionatui, skambėjo neįtikinamai.
Siūlo atleisti nuo mokesčių
Pripažinti viešbučio priestatą „strateginiu“ objektu – pirmas žingsnis. Galimybę išvengti mokesčių gali pasinaudoti įmonės, statančios miestui reikšmingus objektus. Todėl antrasis žingsnis – atleisti jį statančias bendroves nuo maždaug 70 tūkstančių litų žemės ir nekilnojamojo turto mokesčių.
Tarybos sprendimo projekte numatyta 2011 metais atleisti UAB „Aitra“ nuo 10,5 litų žemės nuomos mokesčio ir UAB „Mingintė“ nuo 41,2 litų žemės nuomos bei 18,6 litų nekilnojamojo turto mokesčio.
Bendrovės – prasiskolinusios biudžetui
Tačiau politikų užsidegimui atleisti dvi bendroves nuo mokesčių, prieštarauja kiti teisės aktai. Anot Savivaldybės atstovų, į mokesčių lengvatas negali pretenduoti tos įmonės, kurios netvarkingai atsiskaito su valstybės ir miesto biudžetu.
Šiaulių miesto tarybos nariams buvo pateikta informacija, kad jau minėtos bendrovės - „chroniškos“ skolininkės.
Bendrovė „Aitra“ skolinga 12 tūkstančių litų, o „Mingailė“ - 56 tūkstančius litų. Abi bendrovės su savivaldybe yra pasirašiusios skolų mokėjimo grafiką. „Mingailė“ kas mėnesį moka po 4 tūkstančius litų, tačiau „Aitra“, Savivaldybės duomenimis, nėra sumokėjusi nė lito skolos.
Kreditorių spaudimas
„Šiaulių naujienos“ prieš keletą mėnesių skelbė, kad bendrovė „Aitra” išgyvena ne pačius geriausius laikus. Šiaulių apygardos teismo duomenimis, dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei „Aitra” kreipėsi šios bendrovės: „Retoras”, „Conlex”, „SDG”, „Linex” (jų pareiškimai sujungti į vieną). Gautas ir bendrovės „Šiaulių Fauga” pareiškimas.
Iki bylos nagrinėjimo neprieita.
Skolų išieškojimu ir valdymu užsiimančios bendrovės „Conlex” direktorius Donatas Juršys, teigė, kad „Aitra“ yra skolininkė ir po kreipimosi į teismą šios bendrovės atstovai „pasidarė šnekūs“.
Siūlo atsakomybę prisiimti asmeniškai
„O kur yra garantija, kad po atleidimo nuo skolų bendrovės nebus restruktūrizuotos, neperleis kam nors savo turto ir nepaskelbs bankroto. Tada jau pinigų Savivaldybės biudžetas nebeatgaus“, - sako Seimo narys Edvardas Žakaris, paprašytas įvertinti situaciją. Politiko žodžiais, mokėjimą būtų galima atidėti, bet ir tai – itin trumpam laikui.
„Visi verslininkai yra lygūs, todėl, jeigu jau norima priimti tokį sprendimą, turi būti įvardyti žmonės, kurie prisiims atsakomybę už tai, jeigu Savivaldybė praras pinigus“, - teigia Seimo narys, kurio vadovaujami socialdemokratai sudaro trečdalį Miesto tarybos.
Tačiau už verslininkus, artimus Savivaldybės dvarui, sumoka kiti. Panašu, jog taip bus ir pastarąjį kartą. Kadangi nekilnojamojo turto mokesčio nesurenkanti Savivaldybė užsimojo jį gerokai padidinti ir prisivyti Vilniaus mokesčius. Siūloma nekilnojamojo turto mokesčio tarifą padidinti nuo 0,6 iki 0,8, nors kituose panašiuose miestuose šis tarifas net mažesnis. Panevėžyje ir Alytuje – 0,5. Todėl šią savaitę skubiai susirinkę Šiaulių pramonininkai Savivaldybei siūlo mokestį ne padidinti, o sumažinti iki 0,5.
Savivaldybės administracija bando atgaline data panaikinti ir pernai įvestas lengvatas bulvare patalpas turintiems bei nuomojantiems verslininkams – taip mėginta stabdyti bulvaro tuštėjimą. Lengvatiniai mokesčių tarifai dabar siekia 0,3.
Noras nugręžti verslininkus toks didžiulis, kad nepaisoma net įstatymų. Konstitucinis teismas ir Aukščiausiasis teismas ne kartą pasisakė, kad teisės aktai atgaline data negalioja.
„Ekonomistai jau seniai pasisakė, jog mokesčių didinimas sunkmečiu – ne pats geriausias dalykas. Dar būtų galima sutikti, jeigu maksimalus tarifas būtų skiriamas apleistiems pastatams. Tačiau prieš tai reikia apibrėžti, koks pastatas laikomas apleistu, kad nebūtų piktnaudžiavimų“, - sako Seimo narys E. Žakaris. Tik klausimas, ar politiko žodžiai taps rekomendacija vietiniams socialdemokratams, iš kurių dalis pasisako už mokesčių didinimą.
