Asta VOLKOVAITĖ
Kai Šiauliuose už gerą tūkstantį litų galima išmokti vokiečių kalbos, penkių valdininkių vokiečių kalbos žinios tobulinamos už beveik 30 tūkstančių litų. Juokaujama, kad sunkiai su valdininkais susikalbantiems miestiečiams bus dar sunkiau – kalbėti teks vokiškai. Nes tiesioginiame darbe valdininkėms būtent vokiečių kalbos žinios nereikalingos.
Išvažiavo penkios
Šiaulių miesto savivaldybė penkias darbuotojas dviem savaitėms išsiuntė į Vokietiją mokytis vokiečių kalbos. Pačioms valdininkėms ne tik lėktuvo bilietai, bet ir patys kursai nieko nekainavo, o į kišenę „klapsi” atlyginimai. 29 200 litų. Tiek iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų paimta penkių valdininkių kalbos žinių tobulinimui.
Mokytis vokiečių kalbos išvyko Šiaulių mieto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos pavaduotoja Vilma Melenienė. Be jos į Vokietiją išvažiavo Rėkyvos seniūnė Vaida Čelkienė, Šiaulių miesto savivaldybės Personalo skyriaus vyresnioji specialistė Nijolė Jacevičienė, Tarptautinių ryšių skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Vietienė bei Informatikos skyriaus vyriausioji specialistė Violeta Valančienė.
Vokiečių kalba – „santykiams gerinti“
„85 procentai - Europos struktūrinių fondų, 15 procentų – mūsų (Šiaulių miesto savivaldybės, – aut. past.) įnašas. Kiek kainavo Savivaldybei, neišskiriama. Šitame projekte tų, kurie dalyvavo strateginio planavimo mokymuose, darbo užmokestis užsiskaitė kaip įnašas, tad grynais pinigais šitame projekte mokėti nereikėjo”, - džiūgavo Šiaulių miesto savivaldybės Personalo skyriaus vedėja Edita Čičelienė. Jos teigimu, valdininkėms komandiruotpinigiai nebus mokami.
Ar iš tikrųjų Savivaldybės bei kitiems specialistams reikia vokiečių kalbos? Valdininkės nuomone, iš visų penkių moterų V. Čelkienei labiausiai pravers vokiečių kalbos žinios – esą Rėkyva turi „draugaujančių” miestų Vokietijoje.
„Tai iš tikrųjų, kai atvažiuoja mūsų bendraujantys miestai ir su jais kalbama vokiškai, tai aš galvoju, kad tikrai naudinga (vokiečių kalba, – aut. past.) ir santykiams geriems palaikyti. Ir tikrai yra naudinga”, - įtikinėjo E. Čičelienė (kalba netaisyta).
Tačiau Rėkyvos seniūnę iki pirmadienio pavaduojanti seniūnijos vyresnioji specialistė Jolanta Saudargienė teigė, kad seniūnija jokių ryšių vokiečiais nepalaiko. Nepasirašyta ir jokių bendradarbiavimo sutarčių.
Galėjo išmokyti dešimtis tarnautojų
Vokiečių kalbos žinias pagilinti ar šią kalbą mokytis „nuo nulio” galima ne tik Vokietijoje, gerų specialistų apsčiai ir Šiauliuose.
„Nepriklausomai nuo lygio, kaina visada yra vienoda. Viena akademinė valanda kainuoja 11,90 lito. Vienas lygis – 50 akademinių valandų. Imliems ar ir savarankiškai pasimokyti nusiteikusiems žmonėms užtenka ir dviejų lygių”, - teigia vienos užsienio kalbų Šiauliuose mokančios įmonės vadybininkė Kristina Rugaitytė.
Užsienio kalbų mokančios įmonės darbuotoja sakė, kad vokiečių kalbos pakankamai gerai galima pramokti ir per tris ar keturis mėnesius. „Dėstytojai visada gali duoti ir papildomos medžiagos. Keturi mėnesiai kursų kainuotų 1190 litų”, - teigė K. Rugaitytė. Ji pabrėžė, kad įmonėje dirba itin geri specialistai.
„Vokiečių kalbos moko universiteto dėstytoja, mokslus baigusi Vokietijoje”, - tvirtino vadybininkė. Taigi už dviejų už savaičių ekskursijos kainą buvo galima išmokyti beveik tris dešimtis tarnautojų – net kelis Savivaldybės skyrius.
Išvažiavo pažintinės ekskursijos
Šiaulių miesto meras Justinas Sartauskas sako žinąs, kad penkios darbuotojos šiuo metu vieši Vokietijoje. Miesto meras šią viešnagę įvardijo kaip „baigiamąją fazę-pažintinę ekskursiją”. J. Sartauskas bandė įtikinti, kad vokiečių kalba valdininkams itin naudingas dalykas, vėliau galintis žadėti ir apčiuopiamą naudą.
„Vokiškai galima susikalbėti ir Danijoje, ir Olandijoje”, - vardijo miesto meras .
„Kokia nauda iš mokyklų renovacijos, jei jauni žmonės išvažiuoja į užsienį”, - pareiškė J. Sartauskas.
Bet kam, tarkime, V. Čelkienei vokiečių kalba, jei Rėkyvos seniūnija nieko bendro neturi su vokiečiais? „Jeigu šiandien neužmezgė ryšių su jais, tai nereiškia, kad šiandien neužmegs?... Ką gali žinoti - gal kada ir japonų kalbos prireiks”, - neatmeta miesto galva.
J. Sartauskas laikosi savo, net ir supažindintas su vokiečių kalbos kursų kainomis Šiauliuose. „Taigi tie pinigai ne iš Savivaldybės biudžeto... Kiekviena investicija į žmogų – yra mūsų pareiga”, - paklaustas, ar racionaliai naudojamos ES lėšos, atsakė miesto meras.
Siūlyti susimokėti už kursus
Viešojo administravimo specialistė dėstytoja Vida Skačkauskaitė-Stasiūnaitė kritiškai vertina tokius atvejus, kai už didžiulius pinigus valdininkai mokomi užsienių kalbų. Jos nuomone, užsienių kalbų mokėjimas – individualus dalykas, už kurį žmonės galėtų ir patys susimokėti.
V. Skačkauskaitė-Stasiūnaitė netvėrė juoku išgirdusi apie Šiaulių miesto savivaldybės poziciją, kad vokiečių kalbos mokymasis padės užmegzti geresnius ryšius su vokiečiais. „Ant vienos „paduškos” lengviau kalbėtis ta pačia kalba”, - ironizavo specialistė.
V. Skačkauskaitė-Stasiūnaitė pripažįsta – kvalifikaciją pakėlę tarnautojai, kuriems išleista tūkstančiai litų, gali išeiti išsinešdami įgytas žinias, nes jokiais įsipareigojimais nesusaistyti. Specialistės žodžiais, atsakomybę turėtų prisiimti tie, kurie išleidžia žmogų į kursus, apmokamus už mokesčių mokėtojų pinigais.
