Kuo ilgiau Šiaulių miesto ir rajono politikai delsia priimti sprendimus, tuo mažiau vaikams iš Ginkūnų, Kairių, Aukštelkės, Vinkšnėnų, Bubių lieka vilties šiais mokslo metais savo techninius, muzikinius, dailės sugebėjimus ugdyti neformaliojo švietimo mokyklose.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Romualda URBONAVIČIŪTĖ
Šiaulių mieste ir rajone pastaruoju metu tvyro įtempto laukimo nuotaikos. Visi laukia, ar susitars miesto ir rajono valdžios atstovai tarpusavyje, kad Šiaulių rajono savivaldybė pradėtų mokėti už mažiesiems rajono gyventojams miesto neformaliojo švietimo įstaigose teikiamas paslaugas, ar nesusitars. Ginkūnuose, Kairiuose, Bubiuose ir arčiau Šiaulių esančiose vietovėse gyvenantys tėveliai svarsto, ar nereikės vežti savo atžalų mokytis muzikos į Kuršėnus, Šiaulių miesto neformaliojo švietimo mokyklos – ar galės padidinti savo mokinių skaičių gabiais mokiniais iš rajono, o kai kas jau laukia neformalaus švietimo krepšelio, tikėdamiesi, kad gal jis išspręs visas problemas.

Savivaldybės delsia
Dar birželio 28-ąją Šiaulių miesto taryba patvirtino miesto neformaliojo ugdymo paslaugų vieno mėnesio kainą – nuo 130 iki 550 litų.
Į šią vieno vaiko ugdymo Šiaulių miesto neformaliojo ugdymo įstaigose mėnesio kainą įeina visos išlaidos: pedagogų atlyginimai, pastato šildymas, aplinkos priežiūra ir visa kita. Vaikų tėvai už neformalųjį švietimą moka tik 10 procentų kainos, o socialiai remtinų šeimos nuo mokesčio atleistos.
Taigi 90 procentų vaikų neformalaus ugdymo apmokama iš Šiaulių miesto biudžeto. Praktiškai iki šių mokslo metų miestas mokėjo ir už Šiaulių dailės, muzikos bei kitose neformalaus švietimo mokyklose besimokančius Šiaulių rajono vaikus.
Tad suprantamas miesto Savivaldybės noras pasidalyti šių mokesčių našta su rajono Savivaldybe, tik nesuprantama, kodėl viename mieste, kelių šimtų metrų atstumu įsikūrusios savivaldybės taip delsia. Juk dėl to kenčia ne tik vaikai, šiais mokslo metais negalėdami ugdyti savo sugebėjimų, bet ir miesto neformaliojo švietimo mokyklos.

Miestas rajonui „skolingas“ dvi mokyklas
Šiaulių jaunųjų technikų centro direktorius Jonas Vaičaitis susidariusia situacija, kai gautas nurodymas nepriimti naujų moksleivių iš Šiaulių rajono, nėra patenkintas. Nes vidutiniškai kasmet Jaunųjų technikų centre esančius būrelius lankydavo apie 20 rajono vaikų ir net iš Radviliškio važinėdavo į modeliavimo būrelį – dabar čia likę tik tie, kurie centrą lanko jau ne vienerius metus.
„Norinčių lankyti Jaunųjų technikų centrą yra, nes negi Ginkūnų, Kairių vaikai važiuos į Kuršėnus, - sako J. Vaičaitis. - Bet mes negalime jų priimti, nes kol valdžia nesusitarė, vaikai kenčia. Nors jei gerai paskaičiuotume, tai ir miestas rajonui yra skolingas. Juk miesto bendrojo lavinimo mokyklose mokosi iš rajono ar ne 1 400 vaikų, atsinešę savo krepšelius – jei jie išeitų, dvi mokyklos Šiauliuose būtų uždarytos.“
Šiaulių jaunųjų technikų centre tėvelių mokamas kasmėnesinis mokestis už ugdymą yra mažiausias, nes sudaro mažiau nei dešimt procentų viso bendrojo ugdymo mokesčio – 165 litų.

Praranda ir „Dagilėlis“, ir vaikai
Ir „Dagilėlio“ dainavimo mokyklos direktorius Remigijus Adomaitis apgailestauja, kad šiais mokslo metais į mokyklą negalėjo priimti ne miestiečių.
„Tai nuostolis ne tik mums, bet ir vaikams būtų, nes esame labai specifinė mokykla – berniukų chorinio dainavimo, - teigia R. Adomaitis. - Netekę galimybės lankyti šią mokyklą berniukai negauna ne tik muzikinio išsilavinimo, bet ir tam tikros gyvenimiškos patirties, nes mes daug keliaujame, daug kartu būname. Būtų gaila, jei negalėtume tų dalykų suteikti berniukams iš rajono.“
Kadangi skirtingose amžiaus grupių berniukų ugdymas „Dagilėlio“ dainavimo mokykloje yra skirtingas, čia kasmėnesinis tėvelių įnašas svyruoja nuo 24 iki 39 litų, tad Šiaulių rajono savivaldybei kas mėnesį reikėtų sumokėti nuo 270 iki 420 litų už kiekvieną vaiką.
Tiesa, kadangi „Dagilėlio“ finansavimas yra mažesnis nei kitų miesto muzikos mokyklų, pagal diegiamas naujas metodikas nuo kitų metų finansavimas turėtų padidėti.
„Todėl jei mokinių skaičius padidėtų Šiaulių rajono vaikų sąskaita, mes pajustume nemenką skirtumą“, - mato neprastas perspektyvas „Dagilėlio“ dainavimo mokyklos direktorius.

Tėvai keičia gyvenamąją vietą
Dailės mokyklą per pastaruosius penkerius metus lankė apie dešimt procentų mokinių iš Šiaulių rajono – iš Ginkūnų, iš Kairių, iš Aukštelkės, iš Vinkšnėnų, kur viena gatvės pusė priklauso miestui, kita – rajonui. Dabar mokykloje vaikų iš rajono – tik apie du procentus.
Irena Šliuželienė, Dailės mokyklos direktorė, sako, kad priimant naujus mokinius susiduriama su problema: mokykla neturi galimybių patikrinti stojančiųjų gyvenamosios vietos, o ir ne kartą yra pasitaikę, jog mokinių tėvai keičia gyvenamąją vietą – iš Šiaulių persikelia gyventi į sodybas į Šiaulių ir ne tik Šiaulių rajone.
„Jei rajono vaikų nebegalėsime priimti, mažės bendras pamokų skaičius ir reikės arba kažkurį mokytoją atleisti, arba visiems mokytojams mažinti darbo krūvius. Galbūt darytume kažkokius žygius, reklamą ir taip galbūt mums pavyktų pritraukti į mokyklą daugiau miesto vaikų. Galbūt pavyktų... - sako I. Šliuželienė. - O dabar mums svarbiausia, kad problema dėl rajono vaikų būtų vienaip ar kitaip išspręsta, nes turime žinoti, ką atsakyti ateinantiems tėveliams, kaip elgtis, kai tėvai keičia gyvenamąją vietą ar panašiai. Žodžiu – turi būti aiškus mechanizmas, kad mes ramiai galėtume dirbti.“
Dailės mokykloje vieno vaiko ugdymas kas mėnesį kainuoja nuo 160 iki 215 litų, o tėvai pagal programas moka nuo 16 iki 33 litų. Beje, už tėvų sumokėtus pinigus mokykloje ne tik perkamos mokiniams reikalingos priemonės, medžiagos, bet ir iš dalies dengiamos elektros ir kitų komunalinių patarnavimų išlaidos.

Nuostolis – vaikams
1-ojoje muzikos mokykloje jau dveji metai, kai nebepriimami mokiniai iš Šiaulių rajono, nes mokyklos direktoriaus Vyginto Ališausko pozicija griežta.
„Žinoma, vaikams tai nuostolis, - teigia direktorius. - Tačiau už savo vaikų mokymą turėtų mokėti rajonas, o ne miesto gyventojai. Juk niekas neprašo iš rajono didesnės sumos, nei kad mokama už miestiečius – nuo 160 iki 550 litų. Per mokslo metus už vaiką, kuris mokosi pagal pradinio ir pagrindinio muzikinio ugdymo programą, susidaro apie penkis tūkstančius litų, o juos dar padauginkite iš septynerių mokslo metų. Tai kodėl už rajono vaikus tiek tūkstančių turi mokėti miestas?“
Pasak V. Ališausko, mokyklai iš principo tas pat, kas mokės tuos pinigus – ar miesto, ar rajono savivaldybė, svarbiausia, kad gabūs vaikai turėtų galimybę mokytis, o mokyklas lankytų kuo daugiau mokinių. Juk nuo to priklauso net tik mokytojų atlyginimai, bet ir vaikų užimtumas.

Krepšelis problemų nesprendžia
Panevėžio miesto ir rajono savivaldybės neformaliojo ugdymo apmokėjimo problemas išsprendė jau pernai: pasirašė susitarimą, pagal kurį rajonas finansuoja ikimokyklinio ugdymo ir Dailės mokyklos paslaugas savo vaikams.
Tiesa, rajono Savivaldybė įvedė kvotą mokiniams Dailės mokykloje – finansuoja tik dvidešimt vietų, ir išvis atsisakė Moksleivių namų, Muzikos, Gamtos mokyklų paslaugų.
Panevėžio miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausiasis specialistas Juozas Gibas tai aiškina tuo, kad ir rajone yra Muzikos mokykla, o analogiškus kaip Gamtos mokyklos ir Moksleivių namų būrelius galima įsteigti ir mokyklose.
Dėl tokio politikų sprendimo nepatenkintų tėvų ir vaikų yra, teigia J. Gibas, tačiau situacija mieste ir rajone kažkiek stabilizavosi.
O nuspręsti, ar neformaliojo ugdymo krepšelis padės išspręsti problemas, dar per anksti, nes tik nuo rugsėjo Panevėžio rajono ir Panevėžio miesto (kartu su Anykščių, Klaipėdos rajonų) savivaldybėse šis projektas yra išbandomas.
„Dailės ir Muzikos mokyklos projekte nedalyvauja – neapsimoka, nes šiose mokyklose dirbama pagal ilgalaikes programas, o krepšelis skiriamas trumpalaikiams dalykams. Krepšelius dalijasi privačios įstaigos, visokie uabai, klubai ir t. t., nes ir bendrojo lavinimo mokyklos išvis neturi teisės dalyvauti šiame projekte“, - paaiškino situaciją Panevėžio miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausiasis specialistas Juozas Gibas.
O tai reiškia, kad tikėtis, jog Šiaulių mieste ir rajone vaikų neformaliojo ugdymo problemas galėtų išspręsti Šimto litų vertės neformaliojo ugdymo krepšelis, neverta.

Šiaulių jaunųjų technikų centro direktorius Jonas Vaičaitis: „Kol valdžia nesusitarė, vaikai kenčia“.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

„Dagilėlio“ dainavimo mokyklos direktorius Remigijus Adomaitis: „Netekę galimybės lankyti šią mokyklą berniukai negauna ne tik muzikinio išsilavinimo, bet ir tam tikros gyvenimiškos patirties“.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Irena Šliuželienė, Dailės mokyklos direktorė: „Turi būti aiškus mechanizmas, kad mes ramiai galėtume dirbti“.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

1-osios muzikos mokyklos direktorius Vygintas Ališauskas: „ Už savo vaikų mokymą turėtų mokėti rajonas, o ne miesto gyventojai“.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.