Sekmadienio vidurdienį buvo atidengtas Žuklių šeimos užsakymu vilniečio skulptoriaus Mindaugo Junčio (centre) sukurtas monumentas popiežiui Jonui Pauliui II atminti.
Jolantos GRUBLIAUSKAITĖS nuotr.

Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ
Vakar Šiauliuose atidengtas Žuklių šeimos rūpesčiu sukurtas monumentas popiežiui Jonui Pauliui II atminti. Trijų metrų aukščio laiminančio popiežiaus skulptūra iš granito ir bronzos pastatyta Šventojo Ignaco Lojolos bažnyčios, kurioje apaštalinio vizito metu 1993 metais rugsėjo 7 dieną popiežius meldėsi ir ilsėjosi, kiemelyje.

Skulptūrą skatino pastatyti gyvenimo ženklai
Skulptūra Žuklių šeima įgyvendino prieš pusantrų metų Anapilin iškeliavusio Alfonso Žuklio valią. A. Žuklys ne kartą namiškiams buvo užsiminęs apie norą įamžinti Šventojo Tėvo vizitą Lietuvoje.
„Skulptūra nebuvo konkretus mano velionio vyro noras. Jis tiesiog norėjo bažnyčioje pakabinti popiežiaus portretą, gal dar kaip kitaip“, – pasakojo velionio žmona Jūratė Žuklienė.
Moteris pasakojo, kad vyras nebuvo labai tikintis, net ir prašomas į bažnyčią neidavo, kol liga neprivertė vyriškio susimąstyti, visai kitaip pažvelgti į pasaulį ir lankyti bažnyčią.
Pasak J. Žuklienės, popiežiaus skulptūros idėja gimė maždaug prieš 18 metų, kai Žuklių namus lankė Šventojo Ignaco Lojolos bažnyčios kunigas tėvas Kazėnas.
Po kunigo apsilankymo moteris susapnavo pranašingą sapną – Mergelę Mariją su nukryžiuotu Jėzumi ant kelių, kurie suakmenėjo. Šis ir daugybė kitų ženklų padėjo Jūratei Žuklienei apsispręsti, kad reikia skulptūra įamžinti popiežiaus Jono Pauliaus II atminimą.
„Kreipiausi į žmones pagalbos ir man nebuvo atsakyta – visi labai geranoriškai padėjo: tiek bažnyčios bendruomenė, kuri sutiko priimti paminklą į savo teritoriją, tiek aikštelės kūrėjas, apšvietėjas, kurio dėka paminklas bus apšviestas naktį, o skulptorius išvis padarė neįtikėtiną stebuklą per labai trumpą laiką“, – džiaugėsi moteris.

Skulptūra su simboline raudona dėme
Skulptorius Mindaugas Junčys monumento atidengimo ceremonijoje pasakojo, kad prašymo sukurti skulptūrą sulaukė ankstyvą pavasarį. Tad kažkiek laiko turėjo tam, kad galėtų susipažinti su nuotraukomis ir dokumentais.
„Perteikti popiežiaus charakterį, išskirti jo bruožus nebuvo sunku: visada šiek tiek suraukti, pakelti antakiai, lengva šypsena, kiek į kuprelę susimetęs“, – sako skulptorius. O pasirinkti medžiagas irgi nebuvę sudėtinga: oficialiam popiežiaus rūbui buvo pasirinktas šaltas granitas ir kaip kontrastas – šiltas, geras veidas pagamintas iš šiltos bronzos.
Į paminklo atidengimo ceremoniją susirinkusieji pastebėjo ant skulptūros apatinės dalies raudoną dėmę. Ir tai visiems pasirodė labai simboliška, nes Šventojo Ignaco Lojolos bažnyčios kunigai prisiminė, kad popiežiui Jonui Pauliui II lankantis bažnyčioje, jo rūbas taip pat buvęs išteptas dar neišdžiūvusiais raudonais grindų dažais.
Tiesa, skulptorius paaiškino, kad toji dėmė esanti dėl įaugusio į granitą kristalo, kurį kūrybos metu norėta ir išlupti ar užklijuoti, bet galop nuspręsta palikti, kaip yra.
Jūratė Žuklienė mano, kad raudonoji dėmė žmonėms gali priminti nusileidusią popiežiaus širdies dalelę. „Galbūt žmonės lies būtent tą vietą, tikėdami, kad bus išpildyti jų norai“, – svarstė moteris.

Jono Pauliaus II skulptūra pastatyta Šventojo Ignaco Lojolos bažnyčios, kurioje apaštalinio vizito Lietuvoje metu 1993 metais rugsėjo 7 dieną popiežius meldėsi ir ilsėjosi, kiemelyje padarytoje apšviestoje kryžiaus formos aikštelėje.
Jolantos GRUBLIAUSKAITĖS nuotr.