Vasario 16-osios gatvėje esantis 37 namas apsaugotas – moderniosios architektūros pavyzdį miesto senamiestyje nuspręsta pripažinti kultūros vertybe. Tokie sprendimai, matyt, gerokai sujauks verslininko Artūro Tupiko planus, kuris savavališkai nusprendė nugriauti minėto pastato bokštelį ir viename nekilnojamojo turto portale jau pardavinėjo butą ketvirtame aukšte, kurio net nėra. Už tokį savivaliavimą A. Tupikui teks atsakyti – jam skirta bauda, liepta atstatyti nugriautą pastato bokštelį.
Kęstučio PABIJUTO pieš.
Greta JANČIAUSKIENĖ
Pripažino kultūros vertybe
„Šiaulių naujienos“ jau rašė, kad verslininko A. Tupiko vadovaujama įmonė UAB „Vaistena“ įsigijo dviaukštį pastatą Vasario 16-osios gatvėje 37 ir nusprendė jį rekonstruoti taip, kaip patinka. Per sklypo detaliojo plano viešą svarstymą verslininkas pareiškė, kad nori pakelti dar vieną pastato aukštą su mansarda. Ir ko čia belaukti... Aptveri teritoriją tvora ir – į darbus. Štai visai neseniai pastatą puošęs autentiškas bokštelis jau nugriautas. Koks gi skirtumas, kad tai dar tarpukariu statytas moderniosios architektūros pavyzdys miesto senamiestyje.
Tokius verslininko veiksmus pamatę paveldosaugininkai sukruto – pastatą būtina pripažinti kultūros vertybe. Birželio 23 dieną Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba įtraukė jį į kultūros vertybių registrą.
„Tai reiškia, kad jokių papildomų aukštų, kaip buvo planuota, negalės atsirasti, kadangi pastatui suteikta teisinė apsauga. Jį galima tvarkyti, prižiūrėti, naudoti, tačiau bet kokie pakeitimai šiuo metu nebegalimi“, – „Šiaulių naujienoms“ sakė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinio padalinio vedėjas Rytis Budrys. Taip pat pabrėžė, kad verslininkui teks atstatyti ir nugriautą bokštelį.
Beje, dėl A. Tupiko savavališkų veiksmų paveldosaugininkai kreipėsi ir į Statybų inspekciją. „Kiek pamenu, yra surašytas savavališkos statybos aktas. Ir protokolas buvo surašytas už pažeidimą – administracinė nuobauda buvo paskirta“, – sakė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vedėjas Alfonsas Dankisas.
Aukso vidurio nebėra
Kaip tokius sprendimus vertina pats A. Tupikas, sužinoti nepavyko, nes šis eilinį kartą atsisakė bendrauti su žiniasklaida. „Nenoriu aš su jumis kalbėti visiškai nei apie ką“, – atšovė jis.
Galima numanyti, kad sprendimai įtraukti vieną ar kitą objektą į kultūros paveldo sąrašus gali užrūstinti verslininkus, nes taip jiems supančiojamos rankos, tenka keisti susigalvotus planus.
„Šis pavyzdys parodo, kad mes įtraukti objektą į kultūros paveldo registrą galime tik kraštutiniu atveju. Tačiau iš karto atsiranda labai dideli apribojimai. Arba taip, arba taip. To aukso vidurio čia nebėra“, – sakė R. Budrys.
Ar miesto valdžia nesibaimina, kad verslininkai dėl nepasiteisinusių lūkesčių teisybės gali ieškoti teisme? Juk verslininkas įsigijo paprastą pastatą, o dabar štai – jis jau kultūros vertybė, kurios nevalia keisti. „Jeigu yra išduota pažyma, tai ji konstatuoja tik tuo metu esamą padėtį. Tai visiškai nereiškia, kad vienas ar kitas objektas neatsidurs registre ateityje. Aš manau, kad Savivaldybė šiuo atveju jokios kaltės negali prisiimti, nes mes nevaldome tokių procesų, kaip įrašymas į registrą“, – teigė Šiaulių miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus pavaduotoja architektė Giedrė Mendoza-Herrera.
Juodraščius pakeis dokumentai
Paveldosaugininkai teigia, kad tokių nemalonių situacijų būtų galima išvengti, jei miesto Savivaldybė turėtų aiškią politiką, kaip apsaugoti miestui svarbius pastatus. Šiokį tokį „juodraštį“ miesto valdžia lyg ir turi, bet akivaizdu, kad jo nepakanka.
„Planuojama rengti ne tik saugotinų objektų sąrašą, bet jį papildyti su konkrečiomis vertingosiomis savybėmis. Žodžiu, dabar visi šneka, kad jis jau yra parengtas. Tai yra parengta Algimanto Miškinio architektūrinių tyrimų medžiaga. Bet ten buvo apribota teritorija ir ne visi Šiaulių miesto vertingi arba potencialiai vertingi pastatai yra įtraukti. Mes bendradarbiausime su Kauno technologijos universiteto Architektūros ir urbanistikos tyrimų centru ir pasirengsime savo kokybišką dokumentą, o ne juodraštį“, – tikino G. Mendoza-Herrera. Ir pabrėžė, kad į sąrašą bus įtraukiami vietinės reikšmės kultūros paveldo objektai, kuriems apsaugos rėžimas yra ne toks griežtas.
Nuostolingą verslą gelbėjo pusšimtis žmonių
Bet grįžkime prie verslininko A. Tupiko. Pasirodo, tai toli gražu ne vienintelė istorija, kai stebina šio verslininko elgesys.
„Šiaulių naujienų“ redakcijos žiniomis, visai neseniai minėtam verslininkui Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (AVMI) specialistai nurodė sumokėti beveik 155 tūkst. eurų gyventojų pajamų mokesčio, delspinigių ir baudų, kai šis nuostolingą verslą bandė gelbėti savo ir iš kitų asmenų neva gautomis paskolomis.
Šiaulių AVMI specialistai, tikrinę A. Tupiką ir jo pajamas, gavo iš jo 63 skolos raštelius. Verslininkas savomis ir iš kitų 49 asmenų skolintomis lėšomis – iš viso 2,665 mln. litų – rėmė savo nuostolingą verslą.
Dauguma verslininkui skolinusiųjų grynaisiais neviršijo 50 tūkst. litų (15 tūkst. eurų) sumos. Tokiu atveju gyventojas išvengia prievolės Valstybinei mokesčių inspekcijai teikti pranešimą apie sudarytus sandorius. Dalis skolos raštelių buvo sudarytos su keliais asmenimis, kurių kiekvienas per metus suteikė daugiau nei po 50 tūkst. litų paskolų. Nors dalis pinigus skolinusių asmenų mokesčių administratoriui teigė, esą skolinę verslininkui pinigus, nustatyta, kad dauguma jų neturėjo finansinių galimybių skolinti lėšų, o sutaupytų, paveldėtų ar dar kitaip gautų pinigų nė vienas negalėjo pagrįsti faktiniais įrodymais. Todėl įvertinta, kad paskolos nesuteiktos, o skolos rašteliai su fiziniais asmenimis surašyti tik formaliai, siekiant pagrįsti 2010 – 2013 m. bendrovei paskolintų lėšų kilmę bei padėti verslininkui išvengti GPM prievolės.
Verslininkui nurodyta sumokėti beveik 118 tūkst. eurų (per 407 tūkst. Lt) GPM, 25 tūkst. eurų (per 85 tūkst. Lt) delspinigių bei 12 tūkst. eurų (per 40 tūkst. Lt) baudą.
FNTT Šiaulių apygardos valdyba, gavusi informaciją iš Šiaulių AVMI, pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto praturtėjimo ir dokumentų klastojimo.
Be to, „Šiaulių naujienos“ jau rašė, kad A. Tupikas prieš kelerius metus pagalį į ratus kišo ir Šiaulių rajono savivaldybei, kuri pasišovė rekonstruoti Kuršėnų dvarą. Tikėtasi iš Norvegijos vyriausybės sulaukti paramos, bet A. Tupikas, kuriam priklausė butas dvare, ilgus metus nesutiko jo parduoti.
