Kai nusiperkame ne kokybišką daiktą ar sumokame pinigus už prastai suteiktą paslaugą, kreipiamės į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Tačiau ką daryti, jei esame nepatenkinti darbu žmogaus, kuris turėtų mus ginti? Iki šiol rimtesnius advokato ir jo kliento ginčus spręsdavo tik LR Teismas, bet dabar tą galės padaryti ir Lietuvos advokatūra.
Kęstučio PABIJUTO pieš.
Diana JANUŠAITĖ
LR Seimas priėmė Advokatūros įstatymo pataisas, kuriomis įtvirtino Lietuvos advokatūros kaip institucijos, spręsiančios advokatų ir jų klientų ginčus dėl nesąžiningų standartinių sutarčių sąlygų, statusą. T. y. nuo 2016 m. sausio 1 d. Advokatūra nagrinės skundus ne tik dėl įvairių advokato profesinės etikos pažeidimų, bet ir spręs ginčus dėl nesąžiningų sutarčių sąlygų.
Reikšminga žinia piliečiams
Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė „Šiaulių naujienoms“ sako, kad nuo šiol vartotojas, sudaręs sutartį su advokatu, bus tikras, kad ji atitinka aukščiausius sąžiningumo reikalavimus.
„Tarp advokato ir jo kliento negalės būti jokių neaiškių sąlygų. Visos neaiškios sąlygos turės būti aiškinamos vartotojo naudai. Be to, žmonėms nebereikės iš karto kreiptis į teismą. Lietuvos advokatūros ir teisingumo ministro sudarytas institucijos sprendimas yra privalomas, kitaip tariant – privalomas bei vykdytinas“, – įstatymo pataisos privalumus dėsto I. Vėgėlė.
Pirmininko teigimu, poreikis keisti teisinį reguliavimą teisinių paslaugų srityje kilo po to, kai 2015 m. sausio 15 d. Teisingumo Teismas pripažino, jog 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais turi būti aiškinama taip, kad ji taikoma tipinėms teisinių paslaugų sutartims.
„Įsigaliojus įstatymo pataisoms, pilietis bus tikras, kad atėjęs pas advokatą gaus sutartį, kuri bus aiški ir tiksli. Anksčiau, jeigu Advokatūroje sulaukdavome skundų dėl vartotojų teisių pažeidimo, negalėdavome jų spręsti. Dabar mums atrištos rankos prižiūrėti, ar advokatai nepažeidžia vartotojų teisių direktyvos“, – pabrėžia pašnekovas.
Paslaugos ne visada teikiamos sąžiningai
Įdomu, dėl kokių priežasčių tarp advokato ir jo kliento kyla ginčai. Kodėl iki šiol nebuvo užtikrinta vartotojų teisė gauti aiškiai suprantamą sutartį? Ir iš viso – kodėl reikia pranešti apie nekokybiškai suteiktą advokato paslaugą?
I. Vėgėlė atsako, kad kiekvienas advokatas savo klientą privalo ginti. Todėl esą advokatus prižiūri labai griežtai.
„Lietuvos advokatūra vidutiniškai iškelia daugiau nei 10 proc. etikos bylų nuo gautų skundų. Tai rodo mūsų rimtą požiūrį į klientą. Aišku, žinant, kad Lietuvoje yra 2100 advokatų ir daugiau nei 800 advokatų padėjėjų, visko pasitaiko“, – akcentuoja pirmininkas.
Advokatūroje skundų dėl galimų įvairių advokato profesinės etikos pažeidimų kasmet gaunama apie 200 – 300. Apie 10 – 13 proc. jų nagrinėjimas baigiamas iškeliant drausmės bylas.
Daugiausiai skundų sulaukiama dėl interesų konflikto ir konfidencialios informacijos atskleidimo. Taip pat sulaukiama ne tokių rimtų skundų dėl lojalumo klientui, netinkamo elgesio posėdžio metu, santykių su klientu, trečiaisiais asmenimis ir pan.
Būtina ginti savo teises
Įdomiausia, kad advokatas savo klientui visada garantuoja, kad jam pateiktos informacijos niekam neatskleis. Tad kodėl baudžiamosiose bylose advokatai kviečiami liudyti ir atskleisti informaciją, kurią sužinojo iš savo klientų?
Advokatų tarybos pirmininkas sako, kad taip neturėtų būti, nes tai konvencijos pažeidimas: „Advokatas negali liudyti apie tai, ką iš savo kliento sužinojo baudžiamojoje byloje. Tuomet nukentėtų klientų gynyba ir Lietuva praloštų bylą Strasbūre, Europos žmogaus teisių teisme.“
Todėl kiekvienas pilietis, matydamas, kad jo teisės yra pažeidžiamos, turėtų reaguoti. Jeigu asmuo pastebi kad gavo nesąžiningą sutartį, turi teisę nemokamai, be jokio advokato kreiptis į Lietuvos Advokatūrą ir reikalauti, kad ginčas būtų išnagrinėtas.
