Skurdas - opiausia ir skaudžiausia šių dienų civilizacijos problema. Dėl užsitęsusios ekonominės krizės skurdo problema nemažėja visose Europos Sąjungos šalyse – nuo 2009 m. žmonių, gyvenančių skurde ir socialinėje atskirtyje, skaičius Europos Sąjungoje išaugo 10-čia milijonų ir dabar yra daugiau kaip 124 mln., o Lietuvoje skurdo lygis pernai padidėjo 2 proc.
Kęstučio PABIJUTO pieš.
Ieva LIUBŠYTĖ
Net dirbantys po 10 val. per dieną ir uždirbantys kiek didesnę nei minimalią algą skendi skurdo baloje.
Lietuvoje skursta 917 tūkst. žmonių
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje pernai buvo daugiau nei 600 tūkst. asmenų, gyvenančių žemiau skurdo ribos. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, skurdą ir socialinę atskirtį mūsų šalyje šiuo metu patiria apie 917 tūkst. žmonių. Iki 2020 metų šį rodiklį tikimasi sumažinti 11 proc.
Pasak Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktoriaus profesoriaus Boguslavo Gruževskio, skurdas pasireiškia labai įvairiais pavidalais. Tai ir nepakankamos pajamos, ir produktyvių išteklių, kuriais galima būti užsitikrinti pragyvenimą, stoka, ir menkas maitinimasis, ir silpna sveikata, benamystė, socialinė diskriminacija, atskirtis, neprieinamas išsilavinimas. Būdinga ir tai, kad skurstantieji nedalyvauja priimant sprendimus socialiniame, kultūriniame, pilietiniame gyvenime.
Profesoriaus B. Gruževskio teigimu, absoliučiu skurdu dažniausiai pripažįstama tokia padėtis, kurioje neužtikrinami poreikiai būtiniausiems maisto produktams, švariam geriamajam vandeniui, pastogei, sanitarinėms priemonėms, raštingumui, sveikatos apsaugai.
Be egzistencinį minimumą užtikrinančių poreikių bet kokia skurdo samprata atspindi ir socialinį standartą. Socialiniam standartui visada įtaką daro esamos sąlygos ir vartojimo modeliai (mados). Kokie poreikiai virš egzistencinių turi būti tenkinami ir kokiomis priemonėmis, visada priklauso nuo visuomenėje dominuojančių įpročių, gyvenimo stiliaus, vidutinio vartojimo lygio.
Viena iš skurdo priežasčių – trūksta socialinių paslaugų
Didžiulį skurstančiųjų skaičių lemia tiek ekonominiai dalykai, nes nors ir ekonomika auga, skurdo problema nemažėja, tiek ir visuomenės solidarumo stoka, visuomenėje trūksta suvokimo, kad reikia padėti kitiems - prasčiau gyvenantiems.
„Skurdą lemia labai daug priežasčių. Ypač tai susiję su struktūrinėmis bėdomis pačioje sistemoje, paprasčiau kalbant – trūksta socialinių paslaugų. Pavyzdžiui, žmonės, kurie jau gan ilgai yra bedarbiai, praktiškai nebeturi šansų įsidarbinti. To priežastys - kad jie nedirba jau daug metų ir yra praradę darbo įgūdžius. Ir niekam nesvarbu, kad gal jie ir norėtų dirbti, nes neturi pajamų ir skursta.
Deja, tokiems žmonėms mes nesuteikiame jokių socialinių paslaugų, kad jie galėtų ne tik įsidarbinti, bet ir paskui tą darbo vietą išlaikyti. Nevyriausybinės organizacijos būtent ir siūlo tokias problemas spręsti. Padėti žmonėms susirasti darbą, padėti jį išlaikyti, tiesiog paremti psichologiškai“, - apie skurdo problemą visuomenėje kalbėjo Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė.
Pasak A. Adomavičienės, didžiulė problema yra ir iš šeimų atimami vaikai, nes vaiką auginti vaikų globos namuose kainuoja žymiai brangiau nei šeimoje, kuriai teikiamos socialinės paslaugos.
„Tarkim, iš socialinės rizikos šeimos yra atimami vaikai arba gresia jų atėmimas. Ir dėl ko visa tai vyksta? Dėl to, kad tokios šeimos neturi socialinių įgūdžių. O kaip tokių gali turėti, kai savivaldybėje vienas socialinis darbuotojas turi apie 15 tokių šeimų. Tai pasakykite, kaip jis gali su visomis kokybiškai dirbti?“ - savo nepasitenkinimą esama padėtimi išreiškė A. Adomavičienė.
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorės A. Adomavičienės teigimu, kad ir kokie bebūtų tėvai, vaikai juos myli, todėl reikia atkreipti visuomenės dėmesį į tokias šeimas, jomis rūpintis ir suteikti galimybę įgauti būtinų socialinių įgūdžių.
1150 litų trijų asmenų šeimai reiškia skurdą
A. Adomavičienė pabrėžė, kad skursta ne vien socialinės rizikos grupėms priklausantys žmonės, deja, tai ir darbingų, išsilavinusių žmonių problema.
„Bet kuris žmogus gali susidurti su skaudžia skurdo patirtimi. Ta riba, kada mes galime atsidurti skurde, yra labai arti. Tarkim, turėdamas gerą darbą pasiimi būsto paskolą ir staiga dėl vienokių ar kitokių priežasčių netenki darbo, per nelaimę žūsta sutuoktinis ar sutuoktinė, lieka du mažamečiai vaikai ir nebėra jokių pajamų. Tokiu atveju prieš tai pasiturinčiai gyvenęs žmogus atsiduria absoliučiame skurde“, - skaudų pavyzdį pateikė A. Adomavičienė.
Deja, Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorės A. Adomavičienės pavyzdys atspindi skaudžią šios dienos realybę.
46-erių metų šiaulietė M. L., būdama sveika, darbinga moteris, turėdama vyrą ir dvi atžalas, dar prieš kelerius metus gyveno viskuo aprūpintą gyvenimą, o šiuo metu ji skendi skurdo baloje.
Ir visa tai nutiko per vienerius metus, kai išsiskyrė su vyru, jam išvažiavus į užsienį ir palikus ją vieną rūpintis dviem nepilnamečiais vaikais.
M. L. dirba 10 val. per dieną ir uždirba 1150 litų, bet šios pajamos toli gražu nepatenkina visų trijų šeimos narių poreikių: buto išlaikymas, paskolos įmokos, vaikų išlaikymas – mokykla, drabužiai, popamokinė veikla, ką jau kalbėti apie išlaidas maistui ir higienos reikmenims.
Apie laisvalaikį vos galą su galu sudurianti M. L. nė nešneka, nes kiekvieną mėnesį jų sąskaitoje lieka apie minus 100 litų.
Skurstanti, išsilavinusi, šiuo metu dirbanti moteris pripažįsta, kad jai svarbiausia augančių vaikų gerovė, todėl menki pinigėliai yra skaičiuojami, kad nors minimaliai patenkintų jų poreikius ir nuspalvintų vaikystę bent šiek tiek ryškesnėmis spalvomis.
Nevyriausybinės organizacijos skatina spręsti problemas
Pasak Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktoriaus profesoriaus B. Gruževskio, net ir turtingose šalyse žmonės patenka į skurdą dėl nedarbo, netekus pakankamos šeimos ir socialinių institucijų paramos senatvėje ar negalios atveju.
Todėl nevyriausybinės organizacijos stengiasi atkreipti politikų dėmesį tiek nacionaliniu, tiek savivaldos lygmenimis ir teikia siūlymus, kaip galima padėti žmonėms, gyvenantiems skurde ar socialinėje atskirtyje. Pavyzdžiui, reformuojant skolų išieškojimo tvarką, siūloma nuo minimalios mėnesinės algos neišskaičiuoti daugiau nei 20 proc. atlygio, vengiant klaidų – to paties asmens skolų išieškojimą perduoti vienam antstoliui ir kt.
Taip pat organizacijų atstovai atkreipia dėmesį, kad pensijų dydžiai neatspindi kainų ir uždarbio augimo, bet priklauso nuo politinių sprendimų, todėl siūloma indeksuoti pensijas ir kartu atkreipti dėmesį į vienus labiausiai skurstančių senjorų – vienišus pensininkus – bei mokėti jiems priedą prie pensijos.
Nevyriausybinės organizacijos teigia, kad reikėtų tarp savivaldybių ir ilgalaikių pašalpų gavėjų sudaryti teisių ir pareigų sutartis, kurios paramos gavėjui sudarytų galimybes ir kartu įsipareigojimus įgyti specialybę, mokytis, pasiruošti įsidarbinimui, gauti sąlygas gydimui nuo priklausomybių, o jų laikymasis užtikrintų paramos gavimą.
Be to, vieną didžiausių Lietuvos socialinių problemų – ilgalaikį nedarbą - nevyriausybinės organizacijos skatina mažinti stiprinant tarpininkavimo įdarbinant paslaugas, kurios sėkmingai taikomos Vakarų Europoje.
