Kaip ir daugybė kitų Lietuvos ateitį lemsiančių dalykų, aukštasis mokslas ir jo valdymas Lietuvos valdininkams – tamsus miškas. Pasipiktinęs Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas (LAMPSS) pareiškė, kad su valstybiniu mastu vedama aukštojo mokslo skurdinimo ir naikinimo politika negali taikstytis ir sutikti. Savo reikalavimams išsakyti ir būti išgirstiems LAMPSS spalio 24 d. organizuos piketą prie Vyriausybės, signalizuodama, kad ši orientuojasi ne į tuos prioritetus.
Kęstučio PABIJUTO pieš.

Ramunė DAMBRAUSKAITĖ

Atlyginimo skirtumas – kaip anekdotas
LAMPSS praneša, kad LR Vyriausybei nuo 2015 m. sausio 1 d. padidinus minimumą iki 1035 litų susidaro paradoksali situacija, kai mokslinio bendradarbio ar lektoriaus vidutinis atlyginimas siekia tą patį minimumą – 1050 litų. Tad ir iš šių skaičių matyti, kad Vyriausybė prisnūdo ant pažadų, nors ir pradedančiam politikui aišku, kad mokslo ir idėjų kalvėje auginti protus už minimalų atlyginimą yra nepadoru.
Komentuodamas situaciją Šiaulių universiteto (ŠU) rektorius Donatas Jurgaitis teigia, kad studento krepšelio metodika yra neperžiūrėta, o rektorių konferencija jau kelia šitą problemą. „Viskas atsiremia į krepšelį. Krepšelio struktūra tikrai neatitinka šių dienų realios situacijos“, - sako ŠU rektorius. D. Jurgaičio teigimu, sprendimas labai paprastas – reikia peržiūrėti finansavimo lygį, krepšelio struktūrą, kitaip finansuoti mokslą – jo rezultatus, mokslinius tyrimus, kadangi tai yra pagrindinis universiteto darbas. „Ir apskritai įstatyme turėtų būti pasakyta, kokia finansavimo politika, kurios mes, rektoriai, dar nesame girdėję“, - sako D. Jurgaitis.
D. Jurgaičio teigimu, kažko labai ženklaus atlyginimų kilimo prasme neteko pastebėti. „Jeigu jūs manote, kad dabar atlyginimai turėjo padidėti, tai mūsų universitete – tikrai ne“, - sako rektorius.
Pasak jo, nauja mokslo ir studijų įstatymo redakcija rengiama, kuri turėjo būti jau svarstoma, bet nežinia dėl kokių priežasčių labai vėluoja.
Nors vienas iš LAMPSS reikalavimų yra ES komisijos, OECD bei UNESCO rekomenduojamas švietimo finansavimo lygis turėtų būti ne mažesnis nei 6 proc. BVP, tačiau, pasak D. Jurgaičio, Lietuvai net 6 proc. yra mažai. „Užsienyje finansavimas yra ženkliai didesnis. Kalbu ne tik apie aukštąjį, bet ir apie visą švietimą“, - sako ŠU rektorius.

Pinigai - remontams, protams – špyga taukuota
Žinomas fizikas profesorius Arvydas Juozapas Janavičius apie aukštojo mokslo perspektyvas Lietuvoje atsiliepia tiesiai šviesiai. „Aukštųjų mokyklų Lietuvoje perspektyvos tokios, kaip ir visos Lietuvos. Paprasčiausiai Lietuvoje darbingų žmonių mažėja. O tie, kurie gali dirbti, nėra branginami. Pavyzdžiui, Lietuvoje mokslininkas dirba dešimt metų, kol kažką atranda gero – ką galima įdiegti į gamybą, sukurti geresnę prekę ar produktą nei užsienyje. Ar labai rūpinasi valstybė mūsų tikraisiais mokslininkais, kurie patentuoja savo atradimus? Nesirūpina“, - teigia A. Janavičius.
Pasak jo, iš principo Lietuvos aukštojo mokslo valdymas – tiesiog nedemokratiškas. „Buvo aukštosios valstybinės mokyklos, valstybė jas finansavo. Po to pradėjo finansuoti tik iš dalies – reiškia, tik tuos studentus, kuriems duoda krepšelius. Tai yra nedemokratiniai metodai. Demokratinėse valstybėse, tokiose kaip JAV, Anglija ir kt., visi piliečiai lygūs – jeigu reikia mokėti už mokslą, tai visi piliečiai moka po lygiai. O socialdemokratų Vyriausybė, kol nebuvo suformuota, taip ir žadėjo padaryti mokestį už mokslą maždaug visiems vienodą – visų specialybių – apie 2000 litų per metus“, - aiškina A. Janavičius.
Tad po sumažinto finansavimo aukštosioms mokykloms,Vyriausybė taip ir pasiliko prie pažadų ir renkasi visai neadekvačius sprendimus aukštojo mokslo gerinimui. Vienas iš tokių sprendimų – remontai. „Kai užsienyje profsąjungos derasi, jos gali siūlyti, kaip pagerinti darbą ir kaip galima pagerinti atlyginimą. Pas mus darbą apsprendžia ministerijos klerkai, kurie lemia, ar aukštajai mokyklai priimti tam tikros specialybės studentus, ar ne. Pavyzdžiui, finansus panaudoti reikia ne beprasmiams remontams, o dėstytojų stažuotėms geruose užsienio universitetuose, moksliniams prietaisams, konferencijoms. Juk studentų beveik nėra, o aukštųjų mokyklų remontams arba statyboms skiriami milijonų milijonai“, - sako A. Janavičius.
Sprendimas paprastas. Studentų nykimas - tai ženklas, kad aukštojo mokslo valdymas neefektyvus. Vyriausybė turėtų orientuotis į jaunųjų mokslininkų, gabių dėstytojų skatinimą, rėmimą: efektyviai dirbančius dėstytojus siųsti į užsienio universitetus mokslinei ir pedagoginei kvalifikacijai kelti.
Skatinant stažuotes, mokslinius tyrimus Lietuva turėtų pasaulinio lygio profesorių, gerą aukštojo mokslo vardą, tada čia atvyktų studijuoti žmonės iš kitų šalių ir didėtų studentijos apimtys.

Profesoriai – geresni vadybininkai
Pasak A. Janavičiaus, mokymo planus galutinai turėtų tvirtinti ne ministerijos klerkai, o aukščiausios kvalifikacijos tam tikrose Lietuvos aukštosiose mokyklose dirbantys profesoriai. Profsąjungos gali dirbti tiktai ten, kur yra laisva rinka ir konkurencija. „Iš abiejų pusių turi būti pasiūla ir paklausa, jeigu pas mus yra aukštojo mokslo laisva rinka. Čia žmonės nieko negali pasiūlyti – kiekvieną programėlę tikrina ministerija, studentų priėmimą reguliuoja ministerija, priėmimo sąlygas reguliuoja ta pati ministerija, duoda per mažai pinigų, kad aukštojo mokslo įstaiga išsilaikytų. Tad kas čia su kuo konkuruoja, aš nesuprantu. Ar Šiauliai su Vilniumi, ar Vilnius su Šiauliais?“ - retoriškai paklausia A. Janavičius
Ne veltui klesti tokia tvarka: reikės pinigų remontams, ministerija duos, o jei reikės finansuoti jauną žmogų, norint pakelti kvalifikaciją, padidinti atlyginimus – pinigų nebus.
Tad ko gali ir turi reikalauti profsąjungos, kai ne tik studentų mažėja, bet ir jokių pažangių pasikeitimų aukštojo mokslo sistemoje nėra? „Visi rinkiminiai pažadai neištesėti, žmonės įvaryti į depresiją. Vienas po kito dėstytojai praranda darbus. Jeigu Vilniuje praradai darbą, gali kažkur kitur ekvivalentiškai įsidarbinti, bet Šiauliuose beveik nėra šansų“, - teigia A. Janavičius.
Jo teigimu, pagrindinis darbas Vyriausybei turėtų būti visai suprantamas: valstybė turi griežtai kontroliuoti lėšų panaudojimą ir prisiimti atsakomybę už jų panaudojimą, ištesėti rinkiminius pažadus remti regioninius universitetus.

Krepšeliai pažeidžia žmogaus teises!
Pasak A. Janavičiaus, atsakingos institucijos, taip pat jų valdininkai turi laikytis ne tik socialinio dialogo principų ir tartis su profesinėmis sąjungomis svarbiausiais aukštojo mokslo klausimais, bet ir laikytis rinkiminių pažadų. „Kodėl negali būti tokios krepšelių sistemos Lietuvoje? Todėl, kad visi Lietuvos piliečiai yra lygūs – ir negali būti vienų piliečių vaikams suteikta privilegija gauti krepšelį, o vaikui, kilusiam iš kaimo, kur pasitaiko, kad moko ir žemos kvalifikacijos mokytojai, atimta galimybė lavintis, siekti norimos profesijos“, - sako A. Janavičius.
Jo teigimu, demokratinėje valstybėje mokslas turi būti visiems vienodai prieinamas, o gabius, talentus, tegu remia verslininkai – Šiauliuose tokių tikrai yra.
„Iš esmės krepšeliai tiek mokykloje, tiek universitete pažeidžia ne tik mokytojo profesines teises, bet ir apskritai, kalbant apie besimokantį, studijuojantį jaunimą, – žmogaus teises. Krepšeliai reguliuojami griežtai vidurinėse mokyklose, tad jeigu mokytojas bus griežtas ir reikalaus ko nors iš mokinio, tas „pasiims krepšelį“ ir išeis į kitą vidurinę mokyklą, kur galės nesimokyti, pavyzdžiui, nemėgstamos matematikos. Apskritai krepšeliai mokyklose skatina socialinę atskirtį“, - aiškina A. Janavičius.
Pasak jo, ne tik su socialiniais partneriais bet ir su Lietuvos ūkio ministerija, kuri atsakinga už Lietuvos ekonomiką ir ūkį, privalu sudaryti programą, numatančią didinti švietimo ir mokslo finansavimą, jo efektyvumą.

Rektorius D. Jurgaitis: „Krepšelio struktūra tikrai neatitinka šių dienos realios situacijos.“
Artūro STAPONKAUS nuotr

Pasak A. Janavičiaus, mokymo planus galutinai turėtų tvirtinti ne ministerijos klerkai, o aukščiausios kvalifikacijos tam tikrose Lietuvos aukštosiose mokyklose dirbantys profesoriai.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.