Mūsų miesto bei Lietuvos gyvenimą nuolat sudrebina įvairaus masto, tai didesni, tai mažesni, skandalėliai, kuriuos dažniausiai sukelia įvairūs politikai bei valdininkai. Ir tai jau net nebestebina. Nuo didesnių ar mažesnių skandalų neapsaugota nė viena Europos ar pasaulio šalis, bet nuolatinis politikų bei valdininkų troškulys materialinėms gėrybėms žmones vis dar glumina.
Antanas KAČINSKAS
Praėjusio mėnesio pradžioje jau buvo garsinta, kad naujoji miesto valdžia nusprendė kviesti ant kilimėlio į miesto Tarybą biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovus. Tai labai gerai, nes minėtų įstaigų vadovai jau seniai jaučiasi karaliukais savo įstaigose ir vadovauja daug laisviau nei privačios įmonės savininkas valdo savo bendrovę, kadangi verslininkui reikia taupyti ir skaičiuoti išlaidas, ko tikrai nepasakysi apie biudžetines įstaigas.
Nustebino miesto valdžios viešos padėkos miesto garbės piliečiams Eugenijui Bartuliui bei UAB „Šiaulių plentas“ grupės vadovui Alfonsui Armalui už sutvarkytą šaligatvį prie bažnyčios. Be jokios abejonės, tai labai geras darbas. Tačiau tokių pavyzdžių mieste šimtai, tik kažkodėl išskirtas būtent šis. Visi, įskaitant merą, pamiršta, kad bet kuris mieste besistatantis didesnį objektą verslininkas neišvengimai sutvarko ir šalia to objekto esančią infrastruktūrą, ne tik šaligatvius, bet ir rekonstruoja gatves, gerbūvį ir pan. Žinoma, šiuo atveju UAB „Šiaulių plentas“ nieko nestatė, o paaukojo savo lėšas. Bet ar galima tai vadinti auka, kai tas pats UAB „Šiaulių plentas“ nuolat dosniai „šeriamas“ Šiaulių miesto savivaldybės užsakymais? Todėl tokius gerus darbus galėtų atlikti ir tyliai, o nedaryti iš to reklamos ir vaizduoti mecenatą.
Miesto merą A. Visocką nuolat pastebi „Šiaulių kraštas“ ir dažnai pastebi ne tik iš gerosios pusės – turi jam didesnių ar mažesnių priekaištų. Tai labai gerai, nes žiniasklaidos funkcija tokia ir yra. Tačiau nustebino, kad visiškai neseniai, prieš keletą savaičių, pats šio laikraščio vyriausiasis redaktorius visapusiškai išgyrė Artūrą Visocką išvadinęs jį toliaregišku, laikančiu už trumpo pavadėlio net koalicijos partnerius bei apdovanojęs jį protingo ir patyrusio politiko karūna, nes A. Visockas užvaldo net Šiaulių politinę erdvę, nes yra patyręs orientacininkas ir užima ryškias politinio veikėjo pozicijas. Šiek tiek keistokas komentaras, kuris labiau panašėja į užsakytą straipsnį, tik puikuojasi su gerbiamo kolegos pavarde bei ,,abrozdėliu“.
Bet gal toli nereikėtų ieškoti tokio komentaro šaknų. Daugelis šiauliečių puikiai žino, kad Šiaulių vicemeras Stasys Tumėnas ir Vladas Vertelis yra žemiečiai ir draugai nuo vaikystės ar jaunystės, žiūrint, kaip kas vertins, todėl akivaizdu, kad susitarti dėl gero požiūrio į merą neturėtų būti sudėtinga. Bet kvepia labai neskaniai.
Be to, pastaruoju metu tiek žiniasklaidoje, tiek privačiuose pokalbiuose nuolat buvo analizuojamos viešai paskelbtos mūsų miesto Tarybos narių išlaidos, kurias jie išleidžia kurui, kanceliarinėms priemonėms ir pan. kiekvieną ketvirtį. Viešai skelbta, kad vieni iš daugiausiai išleidžiančių politikų buvo Artūras Kulikauskas, Gintautas Lukošaitis, Gediminas Beržinis, Justinas Sartauskas, Juozas Pabrėža ir kiti politikai. Beje, kai kurie politikai apskritai nesinaudojo šiomis išmokomis, pavyzdžiui, kaip Gintaras Karalevičius.
Deja, nesusilaikė neįkišusi nagų į valdžios lobį ir naujoji valdžia – tiek meras A. Visockas, tiek vicemeras S. Tumėnas. Keistas buvo miesto mero pasiaiškinimas, kad taip jam liepė žmona padengti išlaidas. Žinoma, tai nedideli pinigai, bet vis tiek dėl keliolikos eurų buvo galima ir susilaikyti.
Visa bėda, kad mūsų bet kokio kalibro politikai, tik patekę į valdžią, tuoj tiesia rankas į valdišką lovį. Gal todėl, atkreipkite dėmesį, kiek kartų Lietuvoje, tame tarpe ir Šiauliuose, buvę merai, kai praranda pareigas, negauna jokio darbo privačiame versle. Kodėl verslininkai, ypač daug pasiekę versle, kai kuriais atvejais eina į politiką, bet politikai, pasiekę ne ką mažesnių aukštumų savo veikloje, į verslą niekada nepasuka? Atsakymas turbūt paprastas – versle daug pasiekę žmonės yra daug protingesni, gabesni ir labiau išsilavinę nei politikai.
Jau buvo viešai skelbta, kad Lietuvos europarlamentarai pirmauja Europos Sąjungoje pagal jiems tenkančių padėjėjų skaičių, o vienas mūsų europarlamentaras turi beveik 15 apmokamų padėjėjų, kai tuo tarpu kitų šalių – dažniausiai 4-5 padėjėjus. Pavyzdžiui, kylančia politikos žvaigžde vadinamas europarlamentaras A. Guoga turi net 27 padėjėjus, V. Tomaševskis – net 23 padėjėjus ir pan.
Taip ir su tomis išmokomis benzinui: kas tik gali, tas ir griebia, ką tik gali. Todėl nereikia stebėtis, kad kai kuriose miestuose, pavyzdžiui, Niujorke ne kartą merais buvo ypač turtingi asmenys – multimilijonieriai ir milijardieriai. Bet jie dirbo tik už vieno dolerio darbo užmokestį, nes nemokamai dirbti JAV yra draudžiama. O į šiuos postus šie gabūs verslininkai atėjo tik tam, kad padarytų gera savo miestui.
Ar bus kada taip Šiauliuose? Labai abejotina, bet bent Lietuvoje tokių pavyzdžių jau yra, pavyzdžiui, V. Matijošaitis Kaune turi galimybę pademonstruoti, kaip labai turtingam žmogui pavyks susitvarkyti valdant miestą. Bet neteko girdėti, kad ir jis atsisakytų darbo užmokesčio dėl meilės Kaunui.
Būtų mano valia, tai apskritai uždrausčiau visas šiuo metu esančias politines partijas, o visiems esamiems šių politinių partijų nariams ir ilgamečiams etatiniams politikams ir valdininkams uždrausčiau eiti bet kokias valstybės apmokamas pareigas, kad galėtų ateiti visiškai kita nauja, jauna, o svarbiausia – nesusijusi įvairiausiais korupciniais ir nomenklatūriniais ryšiais karta. Pažiūrėkime, kiek Lietuvoje įvyksta skandalų, kiek merų ir įvairių politikų pagaunama ir demaskuojama kyšininkaujant, atliekant įvairius kitus neteisėtus veiksmus. Galima pasidžiaugti, kad pastaruoju metu tiek STT, tiek prokuratūra gana ryžtingai imasi valyti tą politinę „kūdrą“, bet jame „karosai“ kaip neršė, taip neršia. Galima tik įsivaizduoti, kiek dar politikų, merų ir įvairių valdininkų nepavyksta nutverti už rankos.
Žinoma, tokios mano svajonės yra absoliučiai utopinės ir neįgyvendinamos, nes tai prieštarautų tiek Konstitucijai, tiek žmonių pagrindinėms laisvėms. Bet tokį sprendimą galėtų padaryti pati tauta per rinkimus. Artėja Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai, tad rinkėjams tuoj bus laikas apsispręsti, ar nuolat už tas pačias partijas balsuodami jie negriauna tiek savo, tiek savo šeimų gyvenimų, tiek pačios Lietuvos.
Apskritai pirmieji tiesioginiai mero rinkimai, praėjus pirmai kadencijai, turėtų daug ką parodyti: ar žmonės sugeba rinkti tinkamus asmenis, ar vėl išsirenka tik įvairius rėksnius, kurie klykauja būdami opozicijoje, o patekę į valdžią daro tą patį, ką ir jų pirmtakai. Nors kai kurie pavyzdžiai, pavyzdžiui, įtarimai Utenos rajono merui akivaizdžiai liūdina, nes rezultatas jau aiškus.
Telieka tik stebėti mūsų miesto politinį gyvenimą ir laukti, kas gi keisis. Bet deja, komunikavimo su žmonėmis, kuris nuolat buvo žadamas prieš mero tiesioginius rinkimus, akivaizdžiai trūksta, nes miestiečiai visiškai nieko nežino apie planuojamus darbus, iniciatyvas, o jei ir žino, tai labai mažai. Vien nuotraukos su gėlytėmis ar tarp tų pačių susitepusių etatinių politikų tikrai neįžiebia geresnio gyvenimo vilties. Pažiūrėkite – miestas ir toliau ženkliai tuštėja dėl didėjančios emigracijos, o miesto širdis – bulvaras toliau merdėja, nors tiek šiauliečiai, tiek „Šiaulių naujienos“ negaili patarimų, bet bukagalviams politikams ir klerkams tai nė motais, nes nei jie įsiklauso šių pasiūlymų, nei turi savo idėjų.
