Šiaulių ligoninės Kraujo banko vedėją Neringą Mikalauskienę pribloškė žinia, kad žmonės patys ieško donoro ir pasiryžę sumokėti nežinia kam už kraują, kurio reikia ligoniui gydyti.Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Zita KATKIENĖ
Elektroniniu paštu redakciją pasiekė nerimo kupinas laiškas: susirgus artimam žmogui planuojama atlikti operaciją. Moteris sunkiai serga, ji bus operuojama, tad artimieji sunerimę: kur gauti retos grupės kraujo, už kurį jie linkę sumokėti donorui. Laiško autoriai prašo žmonių būti supratingų, o tuo atveju, jei gavusiojo laišką kraujo grupė kita, prašoma laišką persiųsti savo draugams ir pažįstamiems. „Gal atsiras turinčiųjų šią ganėtinai retą kraujo grupę“, - viliasi laiško autorė ir akivaizdu, kad šis prašymas išgirstas: laiškas elektroniniu paštu pasiekė labai didelį ratą žmonių.
„Būkit supratingi, pagelbėkit“!
Apmaudu tik, jog išsiaiškinti, kas parašė pagalbos prašymą, taip ir nepavyko. Nors laiške nurodyti du telefonų numeriai, tačiau jais vakar niekas neatsakė.
„Rašau turėdama didelį prašymą-klausimą: gal kas turite draugų, pažįstamų ar patys savo gyslomis plukdote kraują, kurio grupė trečia, rezus minus (B(III) Rh -)“, - pradedamas laiškas.
Šis kraujas, pasak laiško autorės, reikalingas vienai moteriai. „Jai tai - gyvybės ir mirties klausimas“. Sunkiai sergančiai moteriai, rašoma toliau laiške, balandžio 19 dieną bus atliekama operacija, tad iki tos dienos būtina surasti kraujo donorą. „Už kraują bus atsilyginta“, - teigia laiško autorė ir nurodo duomenis, kuriais galėtų skambinti žmogus, pasirengęs parduoti savo kraujo.
Deja, „Šiaulių naujienų“ redakcijai nepavyko susisiekti nurodytais telefonais, tad ir laikraštyje jų neskelbsime. Gali būti, kad laiško autoriams jau pavyko nusipirkti pakankamą kiekį donorų kraujo.
„Nebuvo, kad neturėtume”
Nepavykus išsiaiškinti laiško autorių, kreipėmės į Šiaulių ligoninės Kraujo banko vedėją Neringą Mikalauskienę. Išklausiusi pagalbos ieškančiojo laiško turinį vedėja neslėpė nuostabos:
„Operacija ligonei bus atliekama tik balandžio mėnesį - pakankamai laiko kreiptis į gydymo įstaigą, į kurią žmogus rengiasi kreiptis dėl planinės operacijos, ir išsiaiškinti rūpimus klausimus“, - teigia medikė nustebusi, kad pasirinktu būdu ieškoma donoro sunkiai sergančiam ligoniui.
„Žmogus, kuris rūpinasi sunkiai sergančiuoju, turėtų žinoti, kur ligonis bus gydomas, ir kreiptis į gydymo įstaigą, kurioje ir sužinotų joje esančią tvarką“, - teigia medikė.
Šiaulių ligoninės pacientus, gydomus visuose ligoninės skyriuose, donorų krauju aprūpina Kraujo bankas. Anot N. Mikalauskienės, retai nutinka, kad pristigtų kraujo ir jo komponentų atsargų. Šiuo metu Kraujo bankas apsirūpinęs atsargomis net ir pačios rečiausios ketvirtos grupės krauju, kurio rezusas minus (AB(IV) Rh-). „Praėjusią parą ligoninėje buvo gydomi du tokie ligoniai, ir atsargų pakakome”, - teigia vedėja ir patikina, kad donoro krauju rūpintis privalo pati gydymo įstaiga, o ne artimieji.
Artimieji gali pasirūpinti tik tokiu atveju, kai gydymo įstaigos medikai, perpylę ligoniui kraujo ar gydę jo komponentais, kreipiasi į artimuosius prašydami duoti kraujo. Bet tik po to, kai gydymas krauju jau buvo taikytas.
Donorų kraujo reikia nuolat ir šis prašymas - tik donorystės skatinimas. Ligoniu, gydomu ligoninėje, rūpinasi Kraujo banko specialistai. Dar nėra buvę, kad ligonis nebūtų gydomas dėl to, kad nėra perpilti reikalingos grupės kraujo.
Kraujo donorais pasiryžę tapti žmonės kreipiasi į Kraujo donorystės centrus, kur skatinama ne tik neatlygintina donorystė, bet ir valstybės mokama 40 litų išmoka. Tačiau kiekvienas donoras labai atsakingai ištiriamas, kraujo donoro sveikatai keliami labai griežti reikalavimai. Kraujo banko vedėja N. Mikalauskienė patikina, kad jokio kraujo pirkimo net negali būti. Nes nepakanka žmogaus pasakymo, kad jo kraujo grupė tokia, kokios ieškoma ligoniui. Kraują būtina ištirti, o tai - ne ligonio ir jo artimųjų rūpestis.



